Apie tai, kodėl valstybė turi skirti dėmesį ne tik gynybos finansavimui, bet ir socialinei gerovei bei apie sankcijas Rusijai plačiau naujienų portalo tv3.lt laidoje „33 min. su Artūru Anužiu“ papasakojo ekonomistas A. Bartkus.
Viešojoje erdvėje daug kalbama apie tai, kad Vakarų valstybės didelį dėmesį skiria socialinei gyventojų gerovei ir mažiau orientuojasi į gynybos finansavimo didinimą. Ekonomistas E. Bartkus sako, kad tai nėra bloga strategija, nes tik gyvendami gerai mes pradėsime vertinti valstybę, jei ją ištiktų pavojus.
„Jeigu mes turėsime nepatenkintus gyventojus, tai irgi bus prastai. Kad gintų šalį, gyventojai turi būti ja patenkinti“, – pasakoja A. Bartkus.
Anot eksperto, jeigu valdžia nesirūpins gyventojų gerove, tai neišeis šalies gynybai į pliusą – žmogus turi jausti, kad jis gali šalyje gerai gyventi ir tada galima ginti valstybę. A. Bartkus akcentuoja, kad yra reikalingas balansas.
„Neturi būti taip, kad mes vien tik prisipirksim muškietų ir kardų. Tu negali ignoruoti materialinio dalyko. <...> Gali didinti, kiek nori pinigų tankams, amunicijai, bet jeigu nebus gero gyvenimo, nebus ir kas gina valstybę“, – teigia A. Bartkus.
Pasak Vilniaus universiteto ekonomisto, valstybę ištikus grėsmei, gyventojams teks priimti svarbius sprendimus ir tokiu atveju bus svarbu prisiminti, kokioje valstybėje gyvename:
„Fiziologiniai pojūčiai, kuriuos jūs jausite, kai skraidys bombos, raketos, bus su niekuo nesulyginami. Tikrai drebėsite ir reikės priimti labai sunkius sprendimus. Tai žinojimas, ką mes paliekame sau už nugaros, yra labai svarbus“.
A. Bartkus akcentuoja, kad dėl to nuėjusios valdžios indėlis į gerovės valstybės kūrimą yra teigiamas ženklas, o tai, kokį proveržį valdžia padarė švietimo srityje, socialinės paramos gerinimas ir bent minimalūs pokyčiai sveikatos apsaugos sektoriuje – yra sveikintina.
Ar sankcijos Rusijai veikia?
Nors ekonomistas pritaria, kad Vakarų pasaulio sankcijos Rusijai nepadarė tokios žalos, kokios tikėjomės, kad padarys, visgi kažkokia žala padaryta buvo. Jei Rusija negautų Kinijos ir Indijos, Irano ar Šiaurės Korėjos pagalbos, šaliai funkcionuoti iki šios dienos būtų buvę žymiai sunkiau.
„Sankcijos visumoj padarė Rusijai žalą, nes privertė labai stipriai įtempti savo logistiką. Jie turėjo skirti labai didelį dėmesį naujiems logistikos kanalams sukurti, tai jie tikrai patyrė žalą ir laiku, ir pinigais“, – sako A. Bartkus.
Visgi laidos „33 min. su Artūru Anužiu“ pašnekovas prideda, kad Rusijai patirti didelę sankcijų žalą trukdo tai, jog valstybė sugeba pasigaminti kone visas reikiamas prekes ir jei kas nors uždraudžia importuoti kokią nors prekę, jie išmoksta ją pasigaminti patys.
„Jie turės savo analogą, prastai funkcionuojantį, bet visgi jį turės. <...> Sankcijos veikia tokias šalis kaip, pavyzdžiui, Venesuela. Venesuela gamina dvi prekes: naftą ir bananus – daugiau nieko ten nėra. Tai yra geras pavyzdys, kaip šalis, sėdinti ant gamtinių išteklių, nesugeba gerai gyventi“, – komentuoja A. Bartkus.
Visą pokalbį su A. Bartkum išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
„33 min. su Artūru Anužiu“ žiūrėkite kiekvieną trečiadienį 19 val. naujienų portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play. Laidą ketvirtadieniais 19 val. rasite TV3 televizijos YouTube kanale.
.jpg)
