Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:00 | Rusija skelbia atidarysianti humanitarinį jūrų koridorių iš Mariupolio
Rusijos gynybos ministerija sako, kad atidarys humanitarinį jūrų koridorių, kad ten įstrigę užsienio laivai galėtų išplaukti, praneša BBC.
Nuo pat invazijos pradžios Mariupolis buvo pagrindinis taikinys, todėl Rusija turi sausumos tiltą į Krymą, kurį užėmė 2014 m., ir visiškai kontroliuoja Azovo jūrą. Taip Rusija nutraukia Ukrainos jūrų prekybą.
„Bus organizuojamas 115 mylių ilgio ir 2 mylių pločio humanitarinis koridorius Juodosios jūros kryptimi“, – cituojamas ministerijos Nacionalinio gynybos kontrolės centro vadovas.
Pasak jo, Rusijos karinis jūrų laivynas išminavo vandenis.
Šiuo metu nežinoma, kiek užsienio laivų yra Mariupolyje ir kam jie priklauso.
23:41 | Mariupolyje galėjo žūti 22 tūkst. žmonių
„Mariupolis dabar yra vaiduoklių miestas“, – antradienį CNN pareiškė sugriauto Ukrainos uostamiesčio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
Pasak jo, Mariupolio pareigūnų skaičiavimai rodo, jog per tris mėnesius nuo karo pradžios Mariupolyje žuvo mažiausiai 22 tūkst. miesto gyventojų.
P. Andriuščenka teigė, kad šį skaičių įvardija daugybė mieste vis dar esančių pareigūnų. Vis dėlto manoma, kad skaičius dar toli gražu nėra galutinis ir iš tikrųjų yra kur kas didesnis.
Pasak P. Andriuščenkos, mirusiųjų laidojimo procesą apsunkino Rusijos pareigūnų primygtinis reikalavimas, kad atgauti kūnai būtų atvežti į morgą ir kad asmuo, norintis pasiimti kūną, turi sutikti įrašyti vaizdo įrašą, kuriame pareiškėjas teigia, kad mirusįjį nužudė Ukrainos kariuomenė.
P. Andriuščenka teigia, kad Mariupolis antradienio naktį yra miestas, įmestas į viduramžius.
„Miesto viduje visiškai tamsu. Vienintelė šviesa sklinda nuo Rusijos karių ir rusų patrulių“, – sakė jis.
„Visur tvyro mirties ir ugnies kvapas“, – pridūrė jis.
P. Andriuščenka sako, kad jo kontaktai piešia humanitarinės katastrofos apimto miesto, turinčio labai mažai kontaktų su išoriniu pasauliu, vaizdą. Mobilusis ryšys Mariupolyje dar tik pradedamas atkurti.
Be to, gyventojai negali laisvai judėti – norint judėti mieste, reikia specialių leidimų, o filtravimo sistema neleidžia likusiems gyventojams iš viso pabėgti.
Mariupolis buvo įnirtingo, kelis mėnesius trukusio mūšio tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų bei prorusiškų kovotojų centre.
Praėjusį penktadienį miestas oficialiai atiteko Rusijos pajėgoms. Penktadienį pasidavė paskutinė „Azovstal“ gynėjų grupė plieno gamykloje, kurioje jie laikėsi kelias savaites.
23:29 | Zelenskis: būtina aprūpinti Ukrainą ginkluote
Kasdieniniame savo kreipimesi į ukrainiečius Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad būtina aprūpinti Ukrainą ginkluote.
„Esu dėkingas visiems Ukrainos partneriams už paramą. Tačiau kartoju: kuo ilgiau tęsis šis karas, tuo didesnė bus laisvės gynimo kaina ne tik Ukrainai, bet ir visam pasauliui.
Todėl aprūpinti Ukrainą svarbiais ginklais – raketų paleidimo įrenginiais, tankais, prieštankiniais pabūklais ir kita ginkluote – yra geriausia investicija siekiant išlaikyti stabilumą pasaulyje ir užkirsti kelią daugeliui smurtinių krizių, kurias Rusija vis dar planuoja arba jau išprovokavo“, – „Telegram“ rašė V. Zelenskis.
23:16 | Donbase žuvo mažiausiai 14 civilių gyventojų
Ukrainos kariuomenė teigia, kad antradienį per masines Rusijos pajėgų atakas Luhansko ir Donecko regionuose žuvo mažiausiai 14 civilių, dar 15 buvo sužeista, rašo BBC.
Ukrainos kariuomenė teigė, kad Rusijos pajėgos per naujausią puolimą naudojo lėktuvus, daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, artileriją, tankus, minosvaidžius ir raketas.
Didelę abiejų regionų dalį kontroliuoja rusakalbiai separatistai, norintys atsiskirti nuo Ukrainos.
23:00 | Arestovičius: Severodonecke rusai nori sukurti antrą Mariupolį
Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius teigia, kad rusai Severodonecke nori sukurti „naują Mariupolį“.
Interviu Markui Fejginui jis sakė, kad Severodonecke priešas turi artilerijos ir oro persvarą.
„Mes vos spėjame suktis. Jei Severodoneckas ir Lysičanskas kris ir mūsų kariai bus apsupti, moralinis smūgis bus baisus, tai bus antrasis Mariupolis“, – sakė jis.
22:47 | Žvalgyba: Rusija iš nuskendusio kreiserio „Moskva“ slapta išgabeno kūnus ir dokumentus
Rusijos pajėgos iš ukrainiečių nuskandinto kreiserio „Moskva“ slapta išgabeno kūnus ir dokumentus, sako ukrainiečių žvalgyba.
Apie tai portalui Krym.Realii kalbėjo Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Vadimas Skibitskis.
Pasak jo, Rusija jau mažiausiai dvi savaites vykdo kreiserio gelbėjimo operaciją. Pasak jo, okupantai šiam tikslui naudojo nuo penkių iki septynių laivų.
„Iš esmės tai buvo gelbėjimo laivai, valtys, vilkikai, kurie ištraukė kūnus, išvežė visą ten buvusią įslaptintą įrangą ir išvalė šį kreiserį – išvežė tai, kas ten liko ir kas neturėtų patekti į trečiosios šalies rankas“, – sakė A. Skibitskis.
Rusų pasididžiavimu laikytas kreiseris „Moskva“ nuskendo balandžio 13 d., kai į jį pataikė ukrainiečių paleistos raketos „Neptun“.
Rusijos karinė vadovybė slepia tiesą apie nuskendimo priežastis ir aukų skaičių. Pagal rusų versiją, kreiseryje kilo gaisras, dėl kurio laive įvyko sprogimas ir kreiseris nuskendo.
22:23 | Lenkija nusiuntė į Ukrainą „labai daug“ tankų
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ekonomikos forume Davose pranešė, Lenkija nusiuntė Ukrainai „labai daug“ tankų, todėl Lenkijos gynybinis pajėgumas šiek tiek sumažėjo, praneša „UNIAN“.
„Tikimės pasaulio bendruomenės, t. y. NATO, JAV ir Vokietijos paramos“, – sakė A. Duda.
A. Duda pridūrė, kad Lenkijos kariuomenė dabar naudoja daug vokiškų tankų „Leopard 2“.
„Jei mūsų sąjungininkai vokiečiai paremtų mus tankų partija vietoj tų, kuriuos perdavėme Ukrainai, būtume labai dėkingi. Mums buvo duotas toks pažadas, bet girdime, kad Vokietija nenori jo vykdyti, ir tai mus labai nuvilia“, – sakė A. Duda.
22:06 | Apšaudyta naftos perdirbimo gamykla Lysičanske
Luhansko srities vadovas Serhijus Haidai praneša, kad okupantai apšaudė dar vieną naftos perdirbimo gamyklą Lysičanske.
Pasak S. Haidai, atakos, nukreiptos į šią naftos perdirbimo gamyklą jau vyksta sistemingai.
Įmonė yra įsikūrusi kelyje tarp Lysychansko ir Bachmuto. Pasak Haidai, kelią ir toliau kontroliuoja AFU, tačiau okupantai jį apšaudo.
21:43 | Lenkija ir Vokietija nesutaria dėl tankų perdavimo, bet derybos tęsiasi
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) antradienį išreiškė „gilų nusivylimą“, kad Vokietija neparūpino jo šaliai tankų, turinčių pakeisti šarvuotąsias mašinas, kurias Varšuva perdavė Kyjivui, besistengiančiam atremti Rusijos pajėgų puolimą.
Lenkija balandį pranešė išsiuntusi Ukrainai sovietinės gamybos tankų T-72. Jų skaičius nebuvo paminėtas, bet žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad Ukraina jų gavo daugiau kaip 200.
„Pasiuntėme tankų Ukrainai, ir didelį skaičių“, – kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume Šveicarijos kalnų kurorte Davose sakė A. Duda.
Prezidentas nurodė, kad Vokietija žadėjo kompensuoti šią netektį, bet pridūrė: „Girdime, kad Vokietija šio pažado nenori tesėti. Esame dėl to giliai nusivylę.“
Lenkijos kariuomenė turi apie 250 vokiečių gamybos tankų „Leopard 2“. Žiniasklaidos pranešimuose sakoma, kad Varšuva tikėjosi gauti iš Vokietijos daugiau šių mašinų.
Praeitą savaitę Čekija pranešė gavusi 15 tankų „Leopard 2 A4“, turinčių pakeisti jos Ukrainai atiduotus T-72.
Kaip rašo Vokietijos savaitraštis „Der Spiegel“, Varšuva, kitaip negu Praha, reikalauja naujausios modifikacijos „Leopard“, tačiau tai kelia problemų, nes netgi Vokietijos kariuomenė neturi pakankamai šių mašinų.
Antradienį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad abi šalys tęsia derybas, „kaip galėtume pašalinti galbūt šiuo metu esančius neaiškumus“.
„Tapo aišku – ir priešingu atveju mes nebūtume turėję parengti apsikeitimo priemonės – kad sunkioji technika negali būti perduota vos paspaudus mygtuką ar spragtelėjus pirštais, juoba iš Vokietijos atsargų“, – kalbėjo ji.
„Kalbant apie techniką, kuri turėtų būti perduota mums kaip apsikeitimo dalis, turime įsitikinti, kad ji prieinama, kad ji yra remontuojama arba buvo iš naujo užsakyta. Štai kodėl svarbu mums nuolat kalbėtis, kad nekiltų jokių nesusipratimų“, – pridūrė A. Baerbock.
Tuo metu Lenkijos gynybos ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau) sakė: „Velnias iš tiesų slypi detalėse, bet jau galiu pasakyti, kad sutarėme, jog norime išspręsti šį procesą.“
21:28 | Rusija sako nesilaikanti terminų ir žada, kad visi Putino iškelti tikslai bus įgyvendinti
Du aukšto rango Rusijos pareigūnai davė suprasti, kad Maskva yra pasirengusi ilgalaikiam konfliktui Ukrainoje, rašo BBC.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad puolimas bus tęsiamas tol, kol bus pasiekti visi Rusijos tikslai.
Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai jis sakė, kad Kremlius ir toliau sieks savo tikslų „nepaisant didžiulės Vakarų pagalbos Kyjivo režimui ir sankcijų Rusijai“.
Tuo tarpu kitas artimas Rusijos prezidento V. Putino sąjungininkas, Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas vienam laikraščiui sakė, kad Maskvos puolimas truks tiek, kiek reikės.
„Mes neskubame laikytis terminų“, – sakė jis ir pridūrė, kad „visi Rusijos prezidento iškelti tikslai bus įgyvendinti“.
21:01 | Podoliakas: 7 sankcijų paketas jau pakeliui
Prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Michailas Podoliakas pareiškė, kad septintasis sankcijų Rusijai paketas „jau yra pakeliui“, rašo „UNIAN“.
Pasak jo, priemonės apima visų Rusijos bankų, įskaitant „Sberbank“ ir „Gazprombank“, blokavimą.
„Nesvarbu, kokia yra atskirų valstybių pozicija. Nes Europoje yra konceptuali proukrainietiška pozicija. Rusija savo kariavimo būdu įrodė, kad ji yra necivilizuota valstybė, pažeidžianti bet kokias humaniškame pasaulyje, kuriam priklauso Europa, priimtas taisykles... Visas civilizuotas pasaulis palaiko Ukrainą.
Todėl mums labai svarbu, kad šeštasis sankcijų paketas, apimantis tiesioginį ir netiesioginį energijos embargą, būtų įgyvendintas... Bet kuriuo atveju, šeštasis paketas veiks. Septintasis paketas jau pakeliui. Tai yra, visų Rusijos bankų, įskaitant „Sberbank“, „Gazprombank“, per kuriuos šiandien atliekami mokėjimai, blokavimas“, – sakė jis.
20:44 | EK pirmininkė: EVT susitikime nebus tariamasi dėl rusiškos naftos embargo
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen interviu leidiniui „Politico“ pareiškė, kad gegužės 30–31 d. vyksiančiame ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikime ES valstybės narės negalės susitarti dėl embargo naftos importui iš Rusijos.
Pasak jos, tai nėra klausimas, kurį turėtų spręsti EVT, rašo „UNIAN“.
„Šiuo metu sunkiai dirbame (dėl embargo), tai savaičių klausimas, tačiau tikrai turime rasti sprendimą dėl investicijų poreikių. Turime tai pritaikyti, kad nesusidarytų situacija, kai Putinas neparduoda naftos mums, bet parduoda ją brangiau pasaulinėje rinkoje“, – cituojama ji.
20:35 | Lenkijos užsienio reikalų ministras: Rusija ir po galimų paliaubų vis dar keltų grėsmę taikai Europoje
Rusija ir po galimų paliaubų Ukrainoje tebekeltų grėsmę taikai Europoje, antradienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau, rašo CNN.
„Kad Rusija pasikeis iš karto po to, kai bus susitarta dėl paliaubų, yra svajonė. Ji ir toliau keltų grėsmę taikai Europoje“, – per bendrą spaudos konferenciją su savo kolege iš Vokietijos Annalena Baerbock sakė Z. Rau.
Jis teigė besibaiminantis Rusijos invazijos į Lenkiją bei rytinio NATO flango šalis.
Lenkija ir Vokietija turi siekti, kad Rusija „patirtų strateginį pralaimėjimą, o jos okupacinės pajėgos paliktų Ukrainą tarptautinės teisės pripažintose ribose“, taip pat sakė ministras.
20:22 | Vengrija paskelbė nepaprastąją padėtį
Vengrijos vyriausybė dėl karo Ukrainoje paskelbė nepaprastąją padėtį. Ji įsigalios nuo trečiadienio, rašo „Sky news“.
Šalies ministras pirmininkas Viktoras Orbanas apie tai paskelbė socialinio tinklo „Facebook“ vaizdo įraše. Jame jis teigė, kad ministrų kabinetas turi sugebėti greitai reaguoti į iššūkius.
Kiek anksčiau antradienį jis pareiškė, kad susitarti dėl ES embargo rusiškai naftai artimiausiu metu – mažai tikėtina.
„Žinant, kokie keblūs yra dar neišspręsti klausimai, labai mažai tikėtina, kad išsamus sprendinys gali būti rastas iki Europos [Vadovų] Tarybos (EVT) specialiojo susitikimo gegužės 30–31 dienomis“, – pirmadienį datuotame laiške EVT vadovui Charles'iui Micheliui rašo V. Orbanas.
„Esu įsitikinęs, kad lyderių lygio diskusijos dėl šio sankcijų paketo nesant konsensuso duotų priešingų rezultatų“, – rašė Vengrijos lyderis.
20:07 | Putino sąjungininkai prognozuoja ilgą konfliktą Ukrainoje
Keletas svarbių Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų antradienį pareiškė, kad Maskva pasiruošusi ilgam konfliktui Ukrainoje, kol bus pasiekti Kremliaus iškelti tikslai šios provakarietiškos kaimynės atžvilgiu.
Karas, antradienį įžengęs į ketvirtą mėnesį, jau nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių ir privertę daugiau kaip 8 mln. gyventojų palikti savo namus, iš jų daugiau kaip 6 mln. – pasitraukti į užsienį.
„Tęsime specialiąją karinę operaciją, kol bus įvykdyti visi uždaviniai, nepaisant didžiulės Vakarų pagalbos Kyjivo režimui ir sankcijų Rusijai“, – gynybos ministras Sergejus Šoigu sakė kolegoms iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO).
Jis pridūrė, kad Maskvos pastangos išvengti aukų tarp civilių „be abejo, lėtina puolimo tempą, bet tai daroma sąmoningai“.
Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas savo ruožtu pareiškė, kad Maskvos puolimas truks „kiek bus būtina“.
„Neskubame, kad suspėtume iki galutinių terminų“, – N. Patruševas teigė duodamas interviu, kurį antradienį paskelbė laikraštis „Argumenty i fakty“.
„Visi Rusijos prezidento iškelti tikslai bus išpildyti, – pažadėjo jis. – Kitaip būti negali, nes tiesa, įskaitant istorinę tiesą, yra mūsų pusėje“, – kalbėjo jis.
V. Putinas pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, kad ši būtų „demilitarizuota“ ir denacifikuota“, taip pat kad būtų apsaugoti joje gyvenantys rusakalbiai.
Manoma, kad Rusija neteko Ukrainoje daugybės karių ir karinės technikos, nors Kremlius tikslios informacijos apie šiuos nuostolius nepaskelbė.
Vašingtonas ir Europos šalys Ukrainai skyrė milijardų JAV dolerių vertės ginkluotės ir kitokios karinės pagalbos, kad padėtų šaliai atremti Rusijos invaziją.
Rusija buvo priversta atitraukti savo pajėgas iš Ukrainos šiaurinės ir šiaurės vakarinės dalies, įskaitant sostinės Kyjivo prieigas, ir dabar susitelkė į rytinio Donbaso regiono ir pietinės pakrantės užėmimą ir įsitvirtinimą tose teritorijose.
19:37 | Ukraina: Rusijos invazija dabar yra aktyviausiame etape
Rusijos karinė kampanija Ukrainoje įžengė į aktyviausią savo etapą, teigia Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai Oleksandras Motuzyanykas, praneša „Reuters“.
Rusijos pajėgos bando apsupti Ukrainos karius dviejuose miestuose, esančiuose prie Siverskio Donecko upės – Sievierodonecke ir Lysičanske.
O. Motuzyanyk sako, kad Rusijos pajėgos neatsisakė bandymų pereiti upę.
„Dabar stebime aktyviausią Rusijos vykdomos plataus masto agresijos prieš mūsų šalį etapą.
Padėtis (rytiniame) fronte yra nepaprastai sudėtinga, nes galbūt (ten) dabar sprendžiamas šios šalies likimas“, – teigė jis.
19:19 | Ministro atstovas: laukia sunkus mėnuo
Ukrainos laukia labai sunkus mėnuo mūšyje dėl Donbaso, pareiškė vidaus reikalų ministro patarėjas Vadimas Denisenko, rašo „UNIAN“.
„Nepaisant visų mūsų pirmųjų trijų mėnesių pasiekimų, dabar laukia vienas sunkiausių šio karo etapų... Žinoma, aktyvioji fazė negali tęstis labai ilgai, tačiau dar kurį laiką bus aktyvioji fazė“, –sakė jis.
„Priklausomai nuo to, kokie bus šio didelio mūšio dėl Donbaso rezultatai, bus galima pasakyti, kur toliau judėsime. Donbaso laukia iš tiesų labai sunkus mūšio mėnuo“, – pridūrė V. Denisenko.
Jis taip pat sako, kad karas pereina į užsitęsusį etapą ir kad rusų okupantai nuo šiol „kovos protingiau nei iš pradžių“.
V. Denisenko teigimu, šiuo metu užpuolikai „meta visas savo pajėgas“, kad apsuptų Ukrainos karius Luhansko srityje ir bandytų persikelti į Donecko sritį.
19:07 | Rusai vėl pagrobė Kyrylos bendruomenės vadovą
Zaporižės srityje okupantai vėl pagrobė Kyrylos bendruomenės vadovą Ivaną Malejevą, praneša „UNIAN“. Jis jau buvo paimtas į nelaisvę balandžio mėnesį, kai atsisakė bendradarbiauti su rusais.
Taip pat buvo pagrobtas I. Malejevo pavaduotojas Igoris Korobka.
„Abiem buvo užrištos akys, uždėti antrankiai, jie nuvežti į nežinomą vietą. Taip pat buvo pagrobta vietos kultūros namų (Kultūros, laisvalaikio ir meninio ugdymo centro) direktorė Svetlana Šijan. Žinoma, kad okupantai apiplėšė bendruomenės administraciją ir CNAP“, – sakoma pranešime.
19:02 | Ukraina: Rusija pradėjo didelio masto puolimą Donbase
Ukrainos Generalinis štabas praneša, kad Rusija bando surengti didelio masto puolimą Donbase.
Rusija taip pat suintensyvino kovos veiksmus Limano kryptimi – naudodama artileriją ir aviaciją, Rusija šia kryptimi vykdo puolimą.
Apie tai paskelbė ir Rusijos statytinis okupuotose Donbaso teritorijose Denisas Pušilinas. Pasak jo, vyksta aktyvus Rytų Ukrainos miestelio Limano puolimas. Jo teigimu, rusų kariai jau įsiveržė į miesto gatves.
Severodonecko kryptimi Rusija vykdo puolimą, kovos tęsiasi. Bachmuto kryptimi okupantai žengia į priekį Lipovo ir Belogorovkos vietovėse.
Prieš Kramatorską, Limaną ir Slovjanską buvo vykdomi oro antskrydžiai, nurodo Generalinis štabas.
18:52 | Kissingeris: Ukraina turi Rusijai atiduoti dalį teritorijos, kad būtų nutrauktas karas
Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry A. Kissingeris pirmadienį pareiškė, kad Ukraina turėtų atiduoti Rusijai savo teritoriją ir taip pagreitinti invazijos pabaigą, rašo „The Washington Post“.
Apie tai jis kalbėjo Davose vykstančioje Pasaulio ekonomikos forumo konferencijoje. H. A. Kissingeris paragino JAV ir Vakarus nesiekti gėdingo Rusijos pralaimėjimo Ukrainoje ir įspėjo, kad tai gali pabloginti ilgalaikį stabilumą Europoje.
Jis ragino Vakarus prisiminti Rusijos svarbą Europai ir nepasiduoti momentinėms nuotaikoms. Buvęs JAV valstybės sekretorius taip pat ragino Vakarus priversti Ukrainą sutikti su derybomis dėl „status quo ante“, t. y. ankstesnės padėties.
„Derybos turi prasidėti per artimiausius du mėnesius, kol tai nesukėlė sukrėtimų ir įtampos, kurią bus nelengva įveikti. Idealiu atveju skiriamoji linija turėtų būti grįžimas prie status quo ante“, – cituojamas H. A. Kissingeris.
„Tęsiant karą už šios ribos, būtų kalbama ne apie Ukrainos laisvę, o apie naują karą prieš pačią Rusiją“, – tęsė jis.
H. A. Kissingerio minimas „status quo ante“ reiškia padėties, kai Rusija oficialiai kontroliavo Krymą ir neoficialiai kontroliavo du labiausiai į rytus nutolusius Ukrainos regionus – Luhanską ir Donecką, atkūrimą.
18:23 | Rusija svarstys galimybę priimti į tarnybą kariuomenėje vyresnių asmenų
Rusijos parlamentas svarstys galimybę panaikinti norinčių tarnauti kariuomenėje asmenų didžiausio amžiaus ribą, o toks žingsnis galimai byloja apie Maskvos užmojus mobilizuoti daugiau karių savo kampanijai Ukrainoje.
Dabar galiojantys įstatymai numato, kad savo pirmąjį karinės tarnybos kontraktą gali pasirašyti 18–40 metų Rusijos piliečiai arba 18–30 metų užsienio piliečiai.
Trečiadienį Valstybės Dūma, Rusijos parlamento žemieji rūmai, svarstys teisės akto projektą, kuriuo siūloma didžiausios amžiaus ribos visiškai atsisakyti.
„Tiksliai nutaikomiems ginklams naudoti ir valdyti ginkluotei bei karinei technikai reikalingi itin profesionalūs specialistai“, – sakoma teisės akto aiškinamajame rašte.
Pranešime nurodoma, kad tokie specialistai reikiamų įgūdžių paprastai įgyja tik sulaukę 40–45 metų.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė pajėgas į Ukrainą vasario 24 dieną, bet praėjus trims mėnesiams nuo šio karo pradžios Maskvos puolimas „prarado pagreitį“, sako Vakarų šalių gynybos vadai.
Manoma, kad Rusija neteko Ukrainoje daugybės karių ir karinės technikos, nors Kremlius tikslios informacijos apie šiuos nuostolius nepaskelbė.
Vašingtonas ir Europos šalys Ukrainai skyrė milijardų JAV dolerių vertės ginkluotės ir kitokios karinės pagalbos, kad padėtų šaliai atremti Rusijos invaziją.
18:08 | NATO vadovas: Putinas padarė klaidą ir nepasiekė savo tikslų Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepasiekė savo tikslų Ukrainoje ir padarė strateginę klaidą, sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Apie tai, pasak „Ukrinform“, jis kalbėjo Davose vykstančiame Pasaulio ekonomikos forume.
„Rusija nepasiekė savo tikslų Ukrainoje. Buvo planuota trumpalaikė karinė operacija, tačiau tai, kas įvyko, Rusijai kainavo labai brangiai“, – pareiškė jis.
NATO generalinis sekretorius pažymėjo, kad V. Putinas buvo priverstas atitraukti karius iš Kyjivo ir iš šalies šiaurės.
„Rusijos kariai išstumiami iš Charkivo srities, o puolimas Donbase vyksta labai lėtai“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Jis mano, kad V. Putinas padarė strateginę klaidą.
„Esu įsitikinęs, kad vienas iš šios invazijos į Ukrainą tikslų, vienas iš deklaruojamų tikslų buvo sumažinti NATO buvimą prie Rusijos sienų. Ir teisiškai privalomame susitarime, kurį Rusijos prezidentas V. Putinas gruodį nusiuntė NATO ir kurį jis norėjo, kad mes pasirašytume, aiškiai nurodo: daugiau jokios NATO plėtros. O dabar jis sulaukia NATO išplėtimo“, – sako J. Stoltenbergas
Švedija ir Suomija anksčiau šį mėnesį pateikė paraiškas dėl stojimo į aljansą, susirūpinusios dėl savo saugumo po Rusijos invazijos į Ukrainą.
17:49 | Naujausia apklausa: 82 proc. ukrainiečių nepritartų teritorijų atidavimui Rusijai
82 proc. ukrainiečių teigia, kad taikos susitarime Rusijai neturėtų būti atiduotos jokios šalies teritorijos, rodo naujausia apklausa. Dauguma respondentų nepritaria teritorinėms nuolaidoms, net jei tai pratęstų karą ir padidintų grėsmę Ukrainos nepriklausomybei, rašo „Sky news“.
10 proc. iš dviejų tūkst. apklaustųjų mano, kad tai būtų priimtina, o aštuoni proc. buvo neapsisprendę.
Rusijos okupuotose teritorijose prieš šią idėją pasisakė 77 proc. apklaustųjų.
Ukrainos vyriausybė ne kartą yra pareiškusi, kad neketina daryti jokių teritorinių nuolaidų Rusijai.
17:35 | Haidai: Severodonetskas yra visiškai kontroliuojamas Ukrainos
Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhiy Haidai praneša, kad Severodonetskas yra kontroliuojamas Ukrainos, o ginkluotosios pajėgos palaiko gynybą.
„Severodonetskas yra visiškai kontroliuojamas Ukrainos valdžios. Ginkluotosios pajėgos palaiko gynybą. Vienintelis dalykas yra labai sunkus. Suprantame, kad rusai tiesiog atidavė visas savo pajėgas, norėdami arba užimti Severodonecką, arba apgulti visą Luhansko srities dalį, kurią kontroliuoja Ukraina“, – „Telegram“ teigė jis.
Pasak jo, Luhansko kryptimi yra 25 Rusijos kariuomenės batalionų grupės, o kiekvienoje – iki 500 žmonių.
S. Haidai patikslino, kad Severodonecko mieste mūšiai nevyktsa. Mūšiai vyksta pakraščiuose, nes kartais galima pasiekti tam tikros sėkmės tam tikrose vietovėse, kaimuose prie Severodonetsko.
Vis dėlto, anot jo, apšaudymų Severodonetske padaugėjo kelis kartus.
„Kažkur jiems (įsibrovėliams – aut. past.) gali pasisekti, bet mūsų vaikinai labai motyvuoti, jie ten ir lieka, yra ginklų. Šiandien mes ginamės lygiai tris mėnesius, o šiandien lygiai tris mėnesius jie negali praeiti net nedidelės Luhansko srities dalies. Saugosime tiek, kiek reikės“, – pabrėžė S. Haidai.
Pasak „Ukrinform“, Luhansko sritis nuolat apšaudoma Rusijos kariuomenės, rajone sunaikinta daugybė namų, infrastruktūros, švietimo įstaigų, ligoninių. Pasak Luhansko srities valstybinės administracijos vadovo, dar visai neseniai regione buvo apie 40 tūkst. civilių, atsisakiusių evakuotis.
17:21 | Maskva uždraudė atvykti į Rusiją 154 JK Lordų Rūmų nariams
Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė uždrausianti atvykti į šalį Jungtinės Karalystės parlamento aukštųjų Lordų Rūmų 154 nariams, atsakydama į sankcijas, įvestas Rusijos senatoriams dėl Maskvos karo Ukrainoje.
„Atsakant į kovo mėnesį Didžiosios Britanijos vyriausybės priimtą sprendimą įtraukti į sankcijų sąrašą beveik visus Rusijos Federacijos Tarybos narius, asmeninės sankcijos įvedamos Lordų Rūmų 154 nariams“, – sakoma URM pranešime.
17:17 | Orbanas: susitarti dėl ES embargo rusiškai naftai artimiausiu metu – mažai tikėtina
Budapeštas artimiausiu laiku veikiausiai neatsisakys savo nepritarimo rusiškos naftos embargui Europos Sąjungoje, o Bendrijos lyderiai šio klausimo per artimiausią savo susitikimą neturėtų svarstyti, sakoma Briuseliui išsiųstame Vengrijos premjero Viktoro Orbano laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.
„Žinant, kokie keblūs yra dar neišspręsti klausimai, labai mažai tikėtina, kad išsamus sprendinys gali būti rastas iki Europos [Vadovų] Tarybos (EVT) specialiojo susitikimo gegužės 30–31 dienomis“, – pirmadienį datuotame laiške EVT vadovui Charles'iui Micheliui (Šarliui Mišeliui) rašo V. Orbanas.
„Esu įsitikinęs, kad lyderių lygio diskusijos dėl šio sankcijų paketo nesant konsensuso duotų priešingų rezultatų“, – pridūrė Vengrijos lyderis.
17:04 | Zelenskis atskleidė, kada Ukraina grįš prie derybų stalo su Rusija
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad šalis grįš prie derybų stalo su Rusija tik sugrįžus prie sienų, kurios buvo prieš prasidedant karui.
„Ukraina sės prie derybų stalo su Rusija tada, kai susigrąžins teritorijas, kurios jai priklausė iki vasario 24-osios“, – „Nexta“ cituojamas V. Zelenskis.
16:58 | Užfiksuota, kaip į rusų laivus kraunami pavogti Ukrainos grūdai
Naujose „Maxar Technologies“ palydovinėse nuotraukose užfiksuota, kaip į Rusijos laivus Kryme kraunami vogti ukrainietiški grūdai.
Pranešama, kad laikinai okupuoto Sevastopolio uoste prisišvartavo du laivai su Rusijos vėliava, į laivus kraunami vogti ukrainietiški grūdai.
Nuotraukos buvo darytos gegužės 19 ir 21 d., praneša „Sky news“.
Šiuo metu baiminamasi dėl gręsiančios pasaulinės maisto krizės. Rusų pajėgos toliau blokuoja Ukrainos uostus ir neleidžia šaliai eksportuoti grūdų. Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje.
New satellite images from "Maxar Technologies" show stolen Ukrainian grain being loaded on Russian ships in Crimea.
— Stratcom Centre UA (@StratcomCentre) May 24, 2022
There are two ships under the flag of Russia, docked and loaded with stolen Ukrainian grain in the port of the temporarily occupied Sevastopol pic.twitter.com/DtQRyCeQnM
16:43 | Ukraina nustatė dar 8 įtariamuosius
Ukraina nustatė dar aštuonis rusus, žiauriai smurtavusius prieš civilius Kyjivo regione. Jie kaltinami civilių gyventojų žudymu, apšaudymu ir namų deginimu, paėmimu į nelaisvę, kankinimais, žmonių laikymu rūsiuose be maisto ir vandens, turto vagystėmis.
„UNIAN“ praneša, kad būdami Kyjive, okupantai įsilaužė į Motiežino kaimo seniūno namus. Šeima buvo kankinama, bandant išgauti informacijos apie Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir kitus Ukrainos gynėjus.
Rusai žiauriai smurtavo prieš seniūno sūnų jo motinos akivaizdoje, jis buvo pašautas į koją. Negavę jokios informacijos, rusai jį nušovė. Galiausiai buvo nužudyta visa šeima.
16:31 | Rusija užėmė miestą Donecko srityje
Rusijos pajėgos perėmė Donecko srityje esančio Svitlodarsko miesto kontrolę, praneša Ukrainos pareigūnai ir prorusiškų spearatistų Donecko liaudies respublika.
Rusijos kariuomenė į miestą įžengė antradienio rytą, Ukrainos radijo stočiai sakė Ukrainos Svetlodaro karinės administracijos vadovas Sergejus Goško.
„Šiuo metu jie kabina savo skudurą ant administracinio pastato“, – apie mieste keliamą Rusijos vėliavą kalbėjo S. Goško.
Prieš prasidedant karui Svitlodarske gyveno 11 tūkst. žmonių, rašo BBC.
16:18 | Rusija atakavo chemijos pramonės gamyklą: žuvo keturi civiliai
Tęsiantis aršiems mūšiams dėl Severodonecko kontrolės Rusijos pajėgos apšaudė „Azot“ gamyklą, žuvo keturi žmonės, skelbiama UNIAN.
„Priešas visas jėgas nukreipė į Severodonecko ir Lysyčiansko užgrobimą. Tačiau per tris mėnesius jie vos pasistūmėjo. Todėl ir toliau apšaudo miestą. Ypač tas vietas, kur yra žmonių susikaupimai. Šiandien ryte rusai ir vėl apšaudė bendrovės „Azot“ teritoriją, kur (kaip visiems žinoma), yra įrengtos kelios slėptuvės nuo bombų“, – cituojamas Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
Jis pareiškė, kad išpuolio metu žuvo keturi žmonės. Dar vienas vietos gyventojas buvo sunkiai sužeistas centrinėje miesto dalyje. Žmogus buvo greitai pristatytas į humanitarinį štabą ir jam bandyta suteikti pagalbą, tačiau sužeidimai pasirodė esantys pernelyg sunkūs.
Rusijos informacinėje agentūroje cituojami Rusijos kariuomenės atstovai dėl chemijos pramonės gamyklos „Azot“ apšaudymo apkaltino Ukrainą ir patvirtino kelių „darbuotojų“ žūtį. Tai nėra pirmas atvejis, kuomet Rusija dėl savo pačios kariuomenės veiksmų apkaltina Ukrainą. Viso karo metu dėl civilių žūčių yra kaltinami patys ukrainiečiai, nepaisant Ukrainos atstovų, vaizdo įrašų ir nepriklausomų apžvalgininkų pateikiamų įrodymų, kad tokie išpuoliai yra Rusijos atakų pasekmė.
Rusijos šou pasaulio žvaigždė Maksimas Galkinas, kreipdamasis į Rusijos valdžią netgi yra klausęs: <...> „Visur mes, bet ne mes. O mes ten išvis ką veikiam?“
16:11 | ES vieneriems metams atšaukia muitus visam Ukrainos eksportui
Europos Sąjungos Taryba antradienį priėmė reglamentą dėl laikino Bendrijos prekybos su Ukraina liberalizavimo ir lengvatų papildymo, vieneriems metams atšaukiant muitus visam Ukrainos eksportui į ES.
ES Tarybos pranešime spaudai pažymima, kad šiomis priemonėmis ES siekia iš esmės paremti Ukrainos ekonomiką.
„Neišprovokuotas ir nepateisinamas Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą daro pražūtingą poveikį šalies gamybos pajėgumams, transporto infrastruktūrai ir prieigai prie Juodosios jūros, taip pat platesniam jos gebėjimui prekiauti su kitomis pasaulio šalimis. Aprūpinimo maistu saugumui pasekmių negalima nuvertinti nei šalies viduje, nei tarptautiniu mastu“, – pažymima pranešime.
Jame paaiškinama, jog vieneriems metams stabdomas visų iki šiol dar neliberalizuotos prekybos tarifų, nurodytų ES ir Ukrainos asociacijos susitarimo IV antraštinėje dalyje, taikymas, taip pat tarifų taikymas pramoniniams gaminiams, kuriems iki 2022-ųjų pabaigos turėjo būti laipsniškai panaikinti muitai, vaisiams ir daržovėms, kuriems taikoma įvežimo kainų sistema, žemės ūkio produktams ir perdirbtiems žemės ūkio produktams, kuriems taikomos tarifinės kvotos.
Be to, stabdomas galiojimas antidempingo muitų, taikomų importuojamoms Ukrainos kilmės prekėms, taip pat bendrų importo taisyklių taikymas importuojamoms Ukrainos kilmės prekėms.
16:07 | Kuleba: Rusijos išpuolis Donbase – didžiausias Europos teritorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Rusijos puolimas Donbaso regione yra „didžiausias Europos teritorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo“.
Įraše socialiniuose tinkluose jis teigė, kad „per anksti“ daryti išvadą, jog Ukraina jau turi pakankamai ginklų apsiginti.
Jis paragino sąjungininkus paspartinti ginklų ir amunicijos, ypač daugkartinių raketų paleidimo sistemų, tolimojo nuotolio artilerijos bei šarvuotų transporterių tiekimą.
Too early to conclude that Ukraine already has all the arms it needs. Russian offensive in the Donbas is a ruthless battle, the largest one on European soil since WWII. I urge partners to speed up deliveries of weapons and ammunition, especially MLRS, long-range artillery, APCs.
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) May 24, 2022
15:30 | ES patvirtino skirti dar 500 mln. eurų pagalbos Ukrainos kariuomenei
Europos Sąjunga antradienį galutinai patvirtino naują 500 mln. eurų karinės pagalbos paketą Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, pranešė Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT).
ES Taryba patvirtino du pagalbos paketus pagal Europos taikos priemonę (European Peace Facility, EPF), leisiančius ES „toliau remti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pajėgumus ir atsparumą ginant šalies teritorinį vientisumą ir suverenitetą, taip pat ginti civilius gyventojus nuo besitęsiančios Rusijos karinės agresijos“, sakoma pranešime.
Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną Bendrija skyrė Ukrainai tris ankstesnius karinės pagalbos paketus, kurių bendra vertė – 1,5 mlrd. eurų. Antradienį patvirtintas ketvirtasis paketas šią pagalbos sumą pagal EPF didina iki 2 mlrd. eurų.
„Rytojaus istorija rašoma šiandien, mūšių laukuose Ukrainoje, – pažymėjo ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. – Su šiais 500 mln. eurų ES jau yra išskyrusi iš viso 2 mlrd. eurų, kad padėtų ES valstybėms narėms aprūpinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas karine įranga.“
„Ši parama yra tik viena dalis Europos pastangų padėti Ukrainai apsiginti, – pridūrė jis. – ES ir jos valstybės narės pasiryžusios tęsti. Darėme tai nuo pat šio karo pradžios ir tęsime iki pabaigos.“
Naujausias pagalbos paketas bus sudarytas atsižvelgiant į Ukrainos vyriausybės išdėstytus prioritetus. ES pranešime sakoma, kad 490 mln. eurų bus skirta letalinei ginamajai karinei technikai, o dar 10 mln. bus skirta įsigyti kitokios įrangos ir atsargų, pavyzdžiui, individualių apsaugos priemonių, pirmosios pagalbos rinkinių ir degalų.
„ES reikalauja, kad Rusija nedelsdama sustabdytų savo karinę agresiją Ukrainos teritorijoje ir besąlygiškai atitrauktų visas pajėgas ir karinę techniką iš visos Ukrainos teritorijoje, visiškai gerbtų Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenitetą ir nepriklausomybę, remiantis tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis“, – sakoma Bendrijos pranešime.
14:56 | Šoigu vėl viešai meluoja: Rusijos kariuomenė neapšaudo objektų, kur yra civilių
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pareiškė, kad Rusija tariamai specialiai lėtina puolimo Ukrainoje tempus, kad išvengtų civilių gyventojų aukų ir „leistų žmonėms evakuotis“.
Nepaisant to, per 3 karo mėnesius Ukrainoje vien oficialiais JT duomenimis žuvo apie 4 tūkst. civilių, dar beveik 5 tūkst. buvo sužeista. Rusijos kariuomenė bombarduoja gyvenamuosius namus, miestų infrastruktūrą, kultūros centrus ar mokyklas.
Taip vadinamieji „civilių koridoriai“, apie kuriuos užsiminė S. Šoigu, dažnai baigdavosi Rusijos pajėgų surengtu apšaudymu, o kartais civiliai tiesiog būdavo sušaudomi.
Kolektyvinio saugumo sutarties ministrų tarybos susitikime S. Šoigu taip pat eilinį sykį atvirai melavo, kad Rusijos kariuomenė tariamai neapšaudo objektų, kur yra taikių gyventojų.
Nuo pat pirmųjų 2022-ųjų vasario 24-ąją pradėto karo dienų Rusija nuolat atakuoja civilių objektus, gyvenamuosius namus. Karo metu faktiškai buvo sunaikintas Mariupolis, šiomis dienomis raketomis niokojamas Severodoneckas ir kiti Donbaso miestai.
S. Šoigu bandė susirinkusius nuotoliniu būdu kitų aljanso šalių gynybos ministrus įtikinti, kad „tikslinė Rusijos ginkluotė“ tariamai pataiko tik į Ukrainos kariuomenės objektus ir taikinius.
S. Šoigu taip pat pakartojo Rusijos propagandinę klišę apie tariamai „8-erius metus Vakarų kiršinamą Ukrainos visuomenę prieš Rusiją“ ir kad „Ukraina buvo paversta Maskvos spaudimo instrumentu“.
Taipogi Rusijos gynybos ministras pasakojo apie 30 JAV „biolaboratorijų“, kurios tariamai užsiėmė neteisėta veikla ir tvirtino, kad visa tai yra „dokumentuota“. Tačiau jau kelis mėnesius kartojama melaginga naujiena iki šiol taip ir nepasivarginta kažkaip įrodyti bent jau tais pačiais dokumentais, apie kuriuos užsimenama.
13:44 | Ukrainos Generalinė prokuratūra: per karą žuvo 234 ukrainiečių vaikai
„Iki 2022 m. gegužės 24 d. ryto Ukrainoje dėl visapusiškos Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos nukentėjo daugiau nei 667 vaikai.
Remiantis oficialia informacija, žuvo 234 vaikai ir daugiau nei 433 vaikai buvo sužeisti. Šie skaičiai nėra galutiniai, nes tebevyksta jų rinkimas vietose, kuriose vyksta aktyvūs karo veiksmai laikinai okupuotose ir išlaisvintose teritorijose“, – „Telegram“ rašė Generalinė prokuratūra.
13:21 | JK: Rusija intensyvina operacijas Donbase
Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija naujausioje žvalgybos ataskaitoje skelbia, kad Rusija intensyvina savo operacijas Ukrainos rytiniame Donbaso regione. Rusijos pajėgos siekia apsupti Severodonecką, Lysyčanską ir Rubižnę, teigia britų žvalgyba.
Ataskaitoje priduriama, kad nors minėtose teritorijose Ukraina stipriai priešinosi, „Rusija pasiekė tam tikrų vietinių sėkmių, iš dalies dėl artilerijos vienetų sutelkimo“.
Anot ministerijos, Rusijai užėmus Severodonecką, visa Luhansko sritis būtų okupuota.
12:57 | Vietos pareigūnas: Mariupolyje po gyvenamojo namo griuvėsiais rasta apie 200 lavonų
Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje darbininkai rado griuvėsiuose apie 200 kūnų, antradienį pranešė Ukrainos valdžia.
Tai yra dar vienas makabriškas radinys nuniokotame mieste, kurio gyventojai patyrė kone didžiausias kančias nuo karo pradžios prieš tris mėnesius.
Sugriuvusio daugiabučio namo rūsyje aptikti palaikai buvo suirę, o netoliese tvyrojo dvokas, pranešė Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka.
Mariupolis, kurį rusų pajėgos neseniai pareiškė visiškai kontroliuojančios, pasaulyje tapo pasipriešinimo simboliu dėl atkaklios, kelis mėnesius metalurgijos įmonėje „Azovstal“ trukusios ukrainiečių gynybos.
Pranešimas apie rastus kūnus pasirodė netrukus po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino Rusiją vykdant „totalinį karą“ ir siekiant kuo daugiau mirties ir destrukcijos jo šalyje.
During the removal of the rubble of a high-rise apartment building in #Mariupol about 200 bodies were found, reports advisor to the mayor Peter Andryushchenko. pic.twitter.com/ouCJjZzskf
— NEXTA (@nexta_tv) May 24, 2022
12:37 | Ukrainos kariuomenė apšaudo Rusijos pozicijas iš vakarietiškos artilerijos
Ukrainos karinės pajėgos apšaudo Rusijos pozicijas iš neseniai pristatytų vakarietiškų artilerijos sistemų, pareiškė ukrainiečių kariuomenės atstovas, besidžiaugdamas Maskvos karius „liūdinančios“ ginkluotės efektyvumu.
Daugelyje pietinių ir rytinių Ukrainos rajonų tebeverda mūšiai, o dauguma jų virsta didelio nuotolio artilerijos susirėmimais tarp rusų ir ukrainiečių pajėgų.
Prasidėjus karui Ukraina daugiausia rėmėsi savo pačios sovietmečio laikų haubicomis, tačiau pastarosiomis savaitėmis frontą pasiekia moderniausios draugiškų valstybių artilerijos sistemos, įskaitant amerikietiškas haubicas M777.
Vašingtonas ir Europos šalys Kyjivui perdavė ginkluotės už milijardus eurų, kad padėtų Ukrainos pajėgoms atremti geriau ginkluotus įsibrovėlius.
Ukrainiečių kariuomenė, prašiusi sunkesnių, tolimojo nuotolio pabūklų, teigia, kad neseniai perduoti artilerijos kompleksai jau įrodo savo naudą mūšio lauke.
„Ukrainos artileristai, šaudantys iš M777, tarsi persėda iš garvežiu varomo traukinio į elektromobilį“, – neseniai interviu naujienų agentūrai AFP sakė Mykolajivo srities karinės administracijos kapitonas leitenantas Dmytro Pletenčukas.
Jis neatskleidė, kuriose fronto vietose naudojami ilgojo nuotolio ginklai.
„Šias sistemas jau naudoja Ukrainos ginkluotosios pajėgos, ir jos naudojamos labai sėkmingai“, – nurodė D. Pletenčukas.
„Mūsų priešai dėl to labai liūdi, kaip ir dėl didelio šių artilerijos pabūklų efektyvumo“, – pridūrė karininkas.
Pasak kariuomenės atstovo, panašiai kaip ir per susirėmimus šalies rytuose, pietiniame fronte – ruože tarp Kyjivo kontroliuojamo Mykolajivo ir ryčiau šio uostamiesčio esančių rusų pozicijų – mūšiai daugiausia virto brutaliomis ilgojo nuotolio artilerijos dvikovomis.
„Kiekvieną dieną ir naktį“, – pareiškė D. Pletenčukas, kalbėdamas apie besitęsiančius apšaudymus.
12:11 | Okupuota penktadalis Ukrainos
„Forbes“ skaičiavimu, Rusija dabar yra okupavusi apie 20 proc. Ukrainos teritorijos. Vasario 23 d. Rusija buvo okupavusi 43 300 kv. km, arba 7 proc. Ukrainos teritorijos. Dabar šis plotas yra 2,9 karto didesnis ir siekia 125 000 kv. km.
Tuo metu daugiau nei 80 proc. ukrainiečių paskelbė, kad jiems nepriimtina daryti kokias nors teritorines nuolaidas, siekiant taikos kare. Tokie visos Ukrainos visuomenės nuomonės apklausos „Omnibusas“ rezultatai buvo paskelbti Kijevo tarptautiniame sociologijos institute.
Nuo 2014 metų Rusijos kariuomenė užėmė tiek daug Ukrainos žemių, kad jų bendras plotas viršija Vengrijos ir Bulgarijos teritorijas. Užimtos teritorijos ploto rekordas buvo 2022 m. Laikinai nekontroliuojamos teritorijos apima Krymo Autonominę Respubliką, dalis Donecko, Luhansko, Charkivo, Chersono, Zaporižios sričių ir Sevastopolio miestą.
Karo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos visiškai išlaisvino nuo Rusijos įsibrovėlių Kyjivo, Černihivo, Sumų, Mykolajivo ir Žitomyro sritis. Visa Ukrainos teritorija – 603 548 kv. km.
11:49 | Bidenas: dėl Rusijos karo prieš Ukrainą pasaulis išgyvena „tamsų laikotarpį“
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį kreipdamasis į keturių valstybių viršūnių susitikimą susirinkusius Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalių vadovus sakė, kad dėl brutalaus Rusijos karo prieš Ukrainą jie išgyvena „tamsų mūsų bendros istorijos laikotarpį“.
Prezidentas taip pat paragino juos dėti daugiau pastangų Vladimiro Putino agresijai sustabdyti.
„Tai ne tik Europos klausimas. Tai pasaulinė problema“, – sakė J. Bidenas Ketverto (angl. The Quad) aljanso, kuriam priklauso Australija, Indija, Japonija ir JAV, viršūnių susitikime.
Nors prezidentas tiesiogiai neįvardijo nė vienos šalies, jo žinia, akivaizdu, buvo skirta Indijos ministrui pirmininkui Narendrai Modi, su kuriuo vis dar nesutariama, kaip reaguoti į Rusijos invaziją.
11:26 | Rusija ketina įkurti karinę bazę Ukrainos Chersono srityje
Rusijos paskirta Ukrainos Chersono srities administracija prašys Maskvos jos teritorijoje įrengti karinę bazę, praneša Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Rusija kovo viduryje užgrobė Pietų Ukrainos Chersono sritį, esančią greta Krymo pusiasalio, kurį Maskva kontroliuoja nuo 2014 m. Įsiveržusi į Chersoną, Rusija ten paskyrė naują administraciją ir įvedė Rusijos rublį kaip valiutą, planuodama regioną integruoti į Rusijos teritoriją.
„Chersono regione turėtų būti Rusijos karinė bazė“, – „RIA Novosti“ sakė Kirilas Stremousovas, Rusijos vadinamos Chersono „civilinės ir karinės regioninės administracijos“ vadovo pavaduotojas.
„Mes to prašysime ir to nori visi gyventojai. Tai būtina ir padės garantuoti regiono bei jo gyventojų saugumą, – Kremliaus propagandą atkartojo K. Stremousovas. – Mes neplanuojame būti atskira nepriklausoma respublika. Mūsų pagrindinė užduotis yra būti Rusijos Federacijos subjektu“.
K. Stremousovas pažymėjo, kad bet kokių referendumo rezultatų „Vakarų šalys vis tiek nepripažins“, ir padarė išvadą, kad „šiandien jį rengti yra laiko švaistymas“.
„Pagal mūsų integracijos į Rusijos Federaciją planą, iki metų pabaigos privalome užbaigti perėjimo prie visų Rusijos teisės aktų standartų procesą ir tik tada galėsime apsispręsti dėl referendumo ir savo būsimo statuso“, – sakė okupacinės valdžios statytinis.
„Rusų kalba kartu su ukrainiečių taps valstybine Chersono srityje. Rusų kalba taps pagrindine kalba dirbant biure, bendraujant ir visais valstybinės svarbos klausimais. Mes nedraudžiame ukrainiečių kalbos ir jokiu būdu nevaidinsime jokių kalbinių istorijų“, – patikino K. Stremousovas.
Chersono srities sostinė Chersonas tapo pirmuoju Rusijos pajėgų užimtu dideliu Ukrainos miestu nuo Maskvos invazijos pradžios vasario 24 dieną. Pirmadienį Maskvos statytiniai paskelbė, kad rublis tampa oficialia vietos valiuta.
11:04 | Kariai „patyrė nesėkmę“
Numušto Rusijos kreiserio „Moskva“ šauktinių tėvai prašomi pasirašyti pareiškimus, kad jų sūnūs „žuvo dėl nelaimės“, praneša „Novaja gazeta“.
Parents of conscripts from the #Moskva cruiser are asked to sign statements that their sons "died as a result of the disaster", reports Novaya Gazeta. pic.twitter.com/ilNQ52F62K
— NEXTA (@nexta_tv) May 24, 2022
10:43 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 29 350 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 205 lėktuvus, 170 sraigtasparnių, 1302 tankus, 3194 šarvuočius, 606 artilerijos pabūklus, 201 raketų sistemą, 13 laivų, 2213 mašinų, 76 kuro cisternas, 480 bepiločių orlaivių, 93 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 43 specialiosios įrangos vienetus.
10:18 | Luhansko gubernatorius: Ukrainos policija kasdien tęsia žmonių evakuaciją iš regiono
Luhansko gubernatorius Serhijus Haidajus sako, kad Ukrainos policija kasdien tęsia žmonių evakuaciją iš regiono dėl Rusijos sukelto karo, o norinčiųjų išvykti vis daugėja.
S. Haidajus pirmadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė vaizdo įrašą, padarytą iš automobilio, kuris, pasak jo, važiavo greitkeliu netoli Severodonecko.
Automobilis lekia keliu, apvažiuodamas nuolaužas, žemės pylimus, barikadas ir suniokotas transporto priemones, kol vos už kelių metrų laukuose sproginėja sviediniai.
S. Haidajus taip pat pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti keliolika automobilio gale susiglaudusių civilių su bagažu.
S. Haidajus parašė, kad žmonės „sutinka rizikuoti, nes tai, kas vyksta miestuose, yra daug blogiau“.
09:37 | Baltarusija pasienyje dislokuoja raketų sistemas
Kaip skelbia Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, Baltarusija maždaug 50 km nuo pasienio su Ukraina dislokavo operatyvinių ir taktinių raketų sistemas „Iskander-M“.
„Voluinės ir Polisijos srityse tam tikri Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų daliniai toliau vykdo užduotis, apimančias Baltarusijos ir Ukrainos sienos ruožą Bresto ir Gomelio regionuose.
Didėja raketų ir oro smūgių į mūsų valstybės objektus grėsmė iš Baltarusijos Respublikos teritorijos. Agresorius perkėlė „Iskander-M“ diviziją į Bresto sritį iki 50 kilometrų atstumu nuo Ukrainos valstybės sienos“, – generalinis štabas skelbia „Facebook“.
Severskio kryptimi Rusijos karinės pajėgos ir toliau imasi priemonių sustiprinti Ukrainos ir Rusijos sienos priedangą Briansko ir Kursko srityse bei užkirsti kelią Ukrainos karių perkėlimui kitomis kryptimis.
08:53 | Dvi dešimtys šalių pasiūlė Ukrainai naujos ginkluotės
Maždaug 20 valstybių pirmadienį sąjungininkių susitikime pasiūlė naujus karinės pagalbos paketus su Rusijos pajėgomis kovojančiai Ukrainai, pranešė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Beveik pusšimtis valstybių ir organizacijų, sudarančių Ukrainos gynybos kontaktinę grupę, antrame susitikime vaizdo ryšiu aptarė pagalbos Ukrainai klausimus, ir 20 šalių pažadėjo padėti Kijevui ginklais, šaudmenimis ir kitomis priemonėmis.
Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pateikė grupei naujausią informaciją apie padėtį tris mėnesius trunkančiame kare, kuriame abi pusės kovoja išilgai ilgos fronto linijos dėl Rusijos užgrobtų teritorijų Ukrainos rytuose ir pietuose.
„Šiandien, dalyvaujant ministrui O. Reznikovui ir jo komandai, geriau supratome Ukrainos prioritetinius poreikius ir situaciją mūšio lauke“, – sakė L. Austinas.
„Daugelis šalių skiria itin reikalingų artilerijos šaudmenų, pakrančių gynybos sistemų, tankų ir kitų šarvuotų transporto priemonių“, – sakė gynybos sekretorius.
Jis pridūrė, kad kitos šalys siūlo apmokyti ukrainiečių karius.
Pasak L. Austino, Danija įsipareigojo atsiųsti priešlaivinių raketų sistemą „Harpoon“, Čekija – atakos sraigtasparnių, tankų ir raketų sistemų.
08:34 | Zelenskis: Rusija vykdo prieš Ukrainą „totalinį karą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis naktį į antradienį pareiškė, kad Rusija vykdo „totalinį karą“ prieš jo šalį – siekia sukelti kuo didesnius žmogiškuosius ir infrastruktūros nuostolius.
Tokį pareiškimą prezidentas padarė per naktinį kreipimąsi į tautiečius, Rusijos karui į Ukrainą įžengiant į ketvirtą mėnesį.
V. Zelenskis nurodė, kad nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją Maskvos kariuomenė sudavė 1 474 raketinius smūgius, panaudodama 2 275 skirtingas raketas. Pasak jo, dauguma sviedinių pataikė pataikė į civilinius taikinius. Per tą patį laikotarpį Rusija surengė daugiau nei 3 tūkst. antskrydžių, pridūrė prezidentas.
„Iš tiesų tokio karo Europos žemyne nebuvo jau 77 metus“, – sakė jis.
Anot V. Zelenskio, per neseniai surengtą ataką prieš Desnos miestą, esantį už 55 km į šiaurę nuo Kyjivo, žuvo 87 žmonės.
Dabar rusai telkia savo pajėgas rytinio Donbaso regiono miestuose, tokiuose kaip Bachmutas, Popasna, Severodoneckas, nurodė valstybės vadovas.
Jis paragino mūšio lauke nesikaunančius ukrainiečius padėti kuo tik gali, o savo paties užduotimi pavadino pastangas didinti tarptautinį spaudimą Maskvai.
„Absoliutus prioritetas yra ginklai ir šaudmenys Ukrainai“, – pabrėžė V. Zelenskis.
08:10 | Ukraina: pagrindinis Rusijos tikslas rytuose – apsupti Lysyčanską ir Severodonecką
„Priešas susitelkė į puolimo operaciją, kuria siekiama apsupti Lysyčansko ir Severodonecko miestus, o vėliau pasiekti Luhansko srities administracinę sieną. Limano kryptimi neatmetama galimybė, kad priešas sukels Doneco upę ties Dronovka“, – praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
07:56 | Rusijos kariai reikalauja kyšių iš Melitopolį palikti bandančių piliečių
Pasak Zaporižios regioninės karinės administracijos, gegužės 23 d., Rusijos kariai iš gyventojų, norinčių palikti miestą, prašė sumokėti po 3000–5000 grivinų (95–160 eurų).
07:33 | Donecko srityje Rusijos Federacijos kariai suaktyvino puolimo operacijas dviejų miestų – Avdijivkos ir Limano – teritorijoje
Anot JAV karo studijų instituto (ISW), Rusijos karinės pajėgos pirmadienį, gegužės 23 d., pasiekė tam tikros sėkmės. Jų teigimu, Limane vyksta kovos, nes priešas bando nutraukti ukrainiečių aprūpinimo linijas. Tuo pat metu Rusijos pajėgos suintensyvino artilerijos smūgius Adijivkai.
07:02 | Vokietija: ES greičiausiai susitars dėl Rusijos naftos importo embargo „per kelias dienas“
Europos Sąjunga greičiausiai susitars dėl Rusijos naftos importo embargo „per kelias dienas“, pirmadienį pareiškė Vokietijos ekonomikos ministras, tačiau norint suduoti Rusijai rimtą smūgį, gali tekti apriboti pasaulines naftos kainas.
„Per kelias dienas pasieksime proveržį“, – Vokietijos transliuotojui ZDF sakė Robertas Habeckas, paklaustas apie rusiškos naftos embargą Europos Sąjungoje.
Tačiau jis perspėjo, kad embargas automatiškai nesusilpnins Kremliaus. Didėjančios pasaulinės naftos kainos po to, kai Jungtinės Valstijos paskelbė embargą Rusijos naftai, leido jai gauti daugiau pajamų ir parduoti mažesnes apimtis.
Todėl Europos Komisija ir JAV rengė pasiūlymą nebemokėti už naftą „bet kokios kainos“, o apriboti pasaulines kainas, sakė jis.
„Akivaizdu, kad tai neįprasta priemonė, bet dabar neįprasti laikai, – sakė jis. – Šis kelias veikia tik tuo atveju, jei prisijungs daug šalių... ir tai pasirodo esant kliūtimi“.
06:21 | Ukraina: Rusijos kariuomenė apšaudė 38 Donecko ir Luhansko srities bendruomenes
Gegužės 23 d. per Rusijos apšaudymą žuvo septyni civiliai ir šeši buvo sužeisti. Per išpuolius prieš civilinę infrastruktūrą buvo apgadinti 63 pastatai, iš jų 53 namai, vaikų darželis ir bankas.
06:00 | Zelenskis įspėja dėl ateinančių karų savaičių
Naujausioje savo kalboje Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis pasidalino įspėjimu apie ateinančias karo savaites, kurios, jo teigimu, bus sunkios.
„Rusų okupantai labai stengiasi parodyti, kad neva neatsisakys užgrobtų Charkivo srities teritorijų, neatsisakys Chersono srities, Zaporižios srities okupuotos teritorijos ir Donbaso. Kai kur veržiasi, kažkur traukia rezervus, kažkur bando sustiprinti pozicijas. Artimiausios karo savaitės bus sudėtingos. Ir mes turime tai žinoti“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Kartu jis pažymėjo, kad ukrainiečiai neturi kitos išeities, kaip tik kovoti.
„Kovoti ir laimėti. Išlaisvinti savo žemę ir žmones. Nes okupantai nori iš mūsų atimti ne tik kažką, bet viską, ką turime. Taip pat ir ukrainiečių teisę į gyvybę“, – pabrėžė šalies vadovė.
Be to, V. Zelenskis iškėlė ultimatumą dėl taikos derybų, kurias Ukraina kol kas yra sustabdžiusi. Jis pareiškė, kad prezidentas Vladimiras Putinas yra vienintelis Rusijos pareigūnas, su kuriuo jis nori susitikti aptarti, kaip užbaigti karą.
„Viską sprendžia Rusijos Federacijos prezidentas. Jeigu kalbame apie šio karo pabaigą be jo asmeniškai tokio sprendimo priimti negalima. Negaliu priimti jokio susitikimo su niekuo iš Rusijos Federacijos, išskyrus prezidentą. Ir tik tuo atveju, kai ant (stalo) yra viena problema: karo sustabdymas. Kito pagrindo jokiems kitokiems susitikimams nėra“, – pirmadienį Pasaulio ekonomikos forume Davose sakė V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis pridūrė, kad surengti bet kokias derybas su Rusija darosi vis sunkiau, atsižvelgiant į tai, kad, jo teigimu, atsiranda vis daugiau įrodymų, kaip Rusija elgiasi su civiliais okupuotose teritorijose.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Maskvos pajėgų kontroliuojamos Ukrainos pietinės Chersono srities administracija pirmadienį pranešė, kad rublis taps oficialia valiuta kartu su ukrainietiškomis grivinomis.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumo dalyvius sakė, kad per Rusijos pajėgų ataką prieš ukrainiečių karinę bazę šalies šiauriniame regione anksčiau šį mėnesį žuvo 87 žmonės.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vaizdo ryšiu kreipdamasis į Pasaulio ekonomikos forumo dalyvius paragino taikyti Rusijai „maksimalias“ sankcijas.
► Teisėjų kolegija Kyjive pirmąjį už karo nusikaltimus Ukrainoje teistą Rusijos karį pirmadienį pripažino kaltu. Vadimui Šišimarinui skirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
► JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad Rusija „turi mokėti ilgalaikę kainą“ už savo „barbariškumą Ukrainoje“, turėdamas galvoje Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Maskvai taikomas sankcijas.
► Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sekmadienį pažadėjo visapusiškai remti Ukrainos siekį įstoti į Europos Sąjungą, ragindamas gerbti tuos, kas „lieja savo kraują“ už Europą.
