Svarbiausi pirmadienio įvykiai:
00:05 | Lavrovas: Rusija siekia sumažinti branduolinio konflikto riziką
Rusija siekia sumažinti „didelę“ branduolinių konfliktų riziką, pirmadienį pareiškė šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Tai yra pagrindinė mūsų pozicija, kuria grindžiame viską. Rizika dabar yra didelė“, – sakė Lavrovas Rusijos valstybinei televizijai, rašoma „Reuters“ pranešime.
„Nenorėčiau dirbtinai kelti tų rizikų. Daugelis to norėtų. Pavojus yra rimtas, tikras, ir mes neturime jo nuvertinti“, – pridūrė jis.
Rusija neseniai išbandė savo tarpžemyninę balistinę raketą „Sarmat“ – raketą, kuri, pasak V. Putino, suteiks Maskvos priešams peno apmąstymams. Pentagonas nurodė, kad Rusija jai pranešė prieš bandomąjį paleidimą. Jį JAV kariuomenė laikė įprastiniu bandymu, o ne grėsme JAV.
23:47 | Donecke žuvo keturi žmonės, tarp jų du vaikai
Rusų pajėgos Donecko srityje per vieną dieną nužudė keturis žmones, tarp jų du vaikus. „Ukrinform“ rašo, kad apie tai „Telegram“ paskelbė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kirylenko.
„Rusija žudo civilius! Balandžio 25 d. Donecko srityje rusai nužudė dar keturis civilius: du Lymane, vieną Maryinkoje ir vieną Jampolyje. Abi rusų aukos Lymane yra vaikai. Rusai atėmė 9 metų mergaitės ir 14 metų berniuko gyvybes“, – pasakojo K. Kyrylenko.
Dar devyni žmonės regione buvo sužeisti.
23:38 | Rusija apšaudė Sumų regioną
Rusijos pajėgos iš Rusijos teritorijos apšaudė Sumų regioną, praneša Sumų regiono karinės administracijos vadovas Dmitrijus Živytskis.
„Bilopilo bendruomenė. Šiąnakt įvyko provokuojantis mūsų teritorijos apšaudymas iš Rusijoje esančių priešo pozicijų. Mūsų pusėje aukų nėra“, – rašė D. Živytskis.
23:16 | Rusija užėmė Chersono tarybos pastatą
Chersono meras Ihoris Kolykhajevas socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė, kad Rusijos pajėgos pirmadienį perėmė miesto tarybos pastato kontrolę.
Nors Chersonas nuo kovo pradžios buvo Rusijos okupuotas, Ukrainos kontroliuojama miesto taryba vis dar veikė.
I. Kolichajevas sakė, kad Rusijos kariai atėmė pastato raktus ir apsaugos darbuotojus pakeitė savais.
Ukrainos naujienų agentūra „Pravda“ pranešė, kad nuo balandžio 26 d. Chersono miesto taryba neveiks. Priduriama, kad merui ir miesto tarybos darbuotojams buvo suteikta galimybė grįžti namo.
22:53 | Blinkenas: pamatėme įrodymų, kad kova dėl Kyjivo laimėta
Sekmadienį Ukrainoje apsilankęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sako vizito metu pamatęs įrodymų, kad Ukrainos kova dėl Kyjivo laimėta.
Apie tai po vizito Ukrainoje A. Blinkenas parašė savo „Twitter“ paskyroje.
„Kelionėje su Lloydu Austinu traukiniu iš Lenkijos nuvykome į Kijevą. Matėme žmones gatvėse ir aiškius įrodymus, kad mūšis dėl Kyjivo laimėtas. Tačiau mes žinome, kad tai visiškai priešinga situacija nei kitose Ukrainos dalyse, kur Rusijos kariuomenė ir toliau tęsia žiaurumus“, – socialiniuose tinkluose rašė A. Blinkenas.
On our trip, @SecDef and I took a train into Kyiv from Poland. We saw people on the streets and clear evidence that the battle for Kyiv has been won. But we know that’s in stark contrast to other parts of Ukraine, where the Russian military continues to commit atrocities. pic.twitter.com/pnLTsxU42l
— Secretary Antony Blinken (@SecBlinken) April 25, 2022
22:35 | Žuvo mažiausiai 2 665 ukrainiečiai
Jungtinių Tautų vyriausiasis žmogaus teisių komisaro biuras karo metu yra užfiksavęs 2 665 žmonių mirtis Ukrainoje. „Ukrinform“ rašo, kad dar 3 053 Ukrainos civilių karo metu buvo sužeisti.
Tarp žuvusiųjų – 855 vyrai, 563 moterys, 59 mergaitės ir 69 berniukai, taip pat 67 vaikai ir 1052 suaugusieji, kurių lytis šiuo metu nežinoma. Be to, sužaloti 355 vyrai, 284 moterys, 64 mergaitės, 71 berniukas, taip pat 161 vaikas ir 2118 neaiškios lyties suaugusiųjų.
Pastebima, kad daugiausiai aukų pareikalauja ginkluotės ir sprogmenų naudojimas.
Manoma, kad realūs skaičiai yra kur kas didesni, nes informacija iš mūšio lauko vėluoja, be to, ją reikia patikrinti.
Pavyzdžiui, informacija dar nėra tiksli apie apšaudymų aukas Mariupolyje, Donecko srityje, Charkivo, Luhansko ir Sumų srityse.
22:16 | JT generalinis sekretorius vyksta į Maskvą
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas šiuo metu yra lėktuve, pakeliui į Maskvą, pirmadienį pranešė generalinio sekretoriaus atstovo spaudai pavaduotojas Farhanas Haqas.
A. Guterresą antradienį priims Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, bus surengtas darbinis susitikimas bei pietūs su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu.
Ketvirtadienį A. Guterresas taip pat vyks į Kyjivą ir susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.
„Svarbu, kad jis (generalinis sekretorius – CNN) galėtų pasikalbėti su abiejų pusių vadovybe ir pamatyti, kokią pažangą galime padaryti. Galiausiai galutinis tikslas yra sustabdyti kovas ir rasti būdų, kaip pagerinti Ukrainos žmonių padėtį, sumažinti jiems gresiantį pavojų ir suteikti jiems humanitarinę pagalbą“, – popietę žurnalistams sakė F. Hakas.
21:56 | JAV žada vėl atidaryti ambasadą Kyjive
JAV pažadėjo vėl atidaryti ambasadą Kyjive, praneša „Reuters“.
The United States has promised to reopen its embassy in Kyiv soon, as Defense Secretary Lloyd Austin and Secretary of State Antony Blinken visited Ukraine's capital and hailed its success so far against Russia's invasion https://t.co/U5zwpuTUZs pic.twitter.com/oxNZ1LXEfS
— Reuters (@Reuters) April 25, 2022
JAV prezidentas Joe Bidenas pirmaidenį JAV naująja JAV ambasadore Ukrainoje paskyrė diplomatę Bridget Brink, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai. J. Bidenas, skirdamas B. Brink pasiuntine Rusijos didelio karinio puolimo taikiniu tapusioje Ukrainoje, pasirinko patyrusią diplomatę, mokančią rusų kalbą.
Šiuo metu JAV ambasadore Slovakijoje dirbanti B. Brink Kyjive užims misijos vadovo postą, kuris oficialiai yra laisvas nuo 2019 metų.
21:41 | Rusija sako sunaikinusi 6 Ukrainos geležinkeliams svarbius objektus
Rusijos gynybos ministerija praneša, kad jos didelio tikslumo raketos sunaikino šešis objektus, tiekiančius energiją geležinkeliams, aprūpinančius Ukrainos pajėgas ginkluote.
Ministerija taip pat tvirtina, kad Rusijos pajėgos sunaikino ginklų sandėlį Donecko srityje, taip pat 16 Ukrainai svarbių zonų.
Šįryt Ukraina pranešė, kad centrinėje ir vakarų Ukrainoje buvo apšaudytos penkios traukinių stotys. Visos atakos įvyko per valandą viena nuo kitos, dėl to vėlavo keleiviniai traukiniai.
Anksčiau balandį Rusijos pajėgoms įvykdžius raketų smūgį Kramatorsko geležinkelio stotyje, žuvo mažiausiai 50 žmonių, tarp jų penki vaikai.
Ukrainos karinė vadovybė pranešė, kad Rusija bando bombarduoti Ukrainos geležinkelių infrastruktūrą, siekdama sutrikdyti ginklų tiekimą iš užsienio šalių.
21:28 | Lenkija išsiuntė tankų Ukrainai
Lenkija pirmadienį pranešė, kad išsiuntė tankų Ukrainai, praneša „Reuters“. Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis atsisakė pateikti papildomos informacijos apie išsiųstų tankų skaičių.
Anot jo, Lenkija kol kas nesvarsto į Ukrainą siųsti lėktuvų.
21:14 | ES evakavo 200 Ukrainos pacientų
Europos Sąjunga iš Ukrainos ir kitų kaimyninių šalių evakavo apie 200 Ukrainos pacientų, kuriems reikalinga skubi medicininė pagalba, pirmadienį pranešė EK atstovas Balazas Ujvari. Pacientai buvo išvežti į kitų šalių gydymo įstaigas.
„Tęsiantis karui, o Ukrainos gyventojams toliau migruojant iš šalies, kaimyninių šalių sveikatos priežiūros sistemos patiria didelį spaudimą“, – žurnalistams kalbėjo jis.
Gavusi Lenkijos, Slovakijos, Moldovos ir Ukrainos prašymus, ES perdavė Ukrainos pacientus, kuriems reikia specializuotos medicinos pagalbos, į ligonines 11 skirtingų Europos šalių.
20:56 | Prie Mariupolio rasta trečioji masinė kapavietė
Netoli Mariupolio, Stary Krym kaime, aptikta trečioji masinė kapavietė. „Ukrinform“ rašo, kad apie tai Mariupolio miesto taryba pranešė „Telegram“.
„Stary Krymo kaime buvo rasta masinė kapavietė. Tai trečioji masinio laidojimo vieta netoli Mariupolio“, – rašoma pranešime.
Pranešama, kad iš palydovo užfiskuotose nuotraukose matyti iškasti apkasai, kurie yra 60–70 metrų ilgio. Spėjama, kad jie galėjo atsirasti kovo 24-ąją, kaimą užėmus rusams.
Po dviejų savaičių balandžio 7-osios nuotraukoje matoma laidojimo vieta padidėjo. Dalis apkasų užkasta.
Miesto taryba priduria, kad nauji apkasai atsirado balandžio 24 d. Masinės kapavietės ilgis išaugo iki daugiau nei 200 metrų.
20:49 | Kreminoje nugriaudėjo du sprogimai
Okupuotoje Kreminoje įvykus dujų nuotekiui įvyko du sprogimai, rašo UNIAN. Vienas sprogimas įvyko miesto tarybos pastate, tuo metu viduje posėdžiavo okupantų pareigūnai. Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenka sako, kad sprogimo metu žuvo visi pastate buvę pareigūnai.
Pasak Luhansko srities vado Serhiy Haidai, sprogimas galėjo įvykti dėl saugumo priemonių stokos. A. Geraščenka nenurodo, kiek žmonių žuvo per sprogimą. Pasak jo, mieste nugriaudėjo dar vienas sprogimas. Sprogo rajono policijos komisariatas. Tuo metu pastate taip pat vyko posėdis.
20:29 | Ukraina kaltina Rusiją atakas prieš geležinkelius surengus siekiant sutrikdyti karinės technikos iš užsienio tiekimo linijas
Ukrainos karinė vadovybė kaltina Rusiją užpuolus šalies geležinkelių infrastruktūrą, siekiant sutrikdyti karinės technikos iš užsienio tiekimo linijas.
„Jie bando sunaikinti karinės-techninės pagalbos iš valstybių partnerių tiekimo kelius. Norėdami tai padaryti, jie sutelkia smūgius į geležinkelio mazgus“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Pirmadienį Rusija surengė atakas prieš geležinkelių infrastruktūrą penkiose vietose centrinėje ir vakarų Ukrainoje. Mažiausiai penki žmonės žuvo ir 18 buvo sužeista.
Praėjusį mėnesį apie 50 civilių, bandžiusių evakuotis į saugesnes vietas, žuvo per Rusijos apšaudymą geležinkelio stotyje Kramatorske.
19:53 | Arestovičius: Rusijos pajėgos didžiausias pastangas telkia Rubižnės, Severodonecko ir Popsanos kryptimis
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius sako, kad Rusijos pajėgos savo pastangas ir toliau telkia Rubižnės, Severodonecko ir Popsanos kryptimis. Rusijos pajėgos taip pat bando judėti Izyumo kryptimi, tačiau, kaip rašo UNIAN, jiems nesiseka.
Rusijos pajėgos taip pat bando judėti Chersono kryptimi tačiau tai jiems trukdo Ukrainos pajėgos.
JK žvalgybos duomenimis, nors Rusija pasiekė tam tikrų teritorinių laimėjimų Donbase, Ukrainos pasipriešinimas buvo stiprus visomis kryptimis ir padarė didelę žalą Rusijos pajėgoms.
19:25 | Rusijos diplomatas pareiškė, kad paliaubos nebūtų geras pasirinkimas
Pirmasis nuolatinio Rusijos atstovo JT pavaduotojas Dmitrijus Polianskis pareiškė, kad paliaubos Ukrainoje nebūtų geras pasirinkimas, nes Kyjivas jas esą gali panaudoti provokacijų rengimui, rašo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Ria“.
„Ukraina kenkia mūsų pastangoms atverti humanitarinius koridorius, todėl nemanome, kad paliaubos dabar yra geras pasirinkimas“, – D. Polianskis.
Ukrainos vicepremjerė Irina Vereščiuk anksčiau teigė, kad Ukrainai nepavyko pasiekti susitarimo su Rusija dėl civilių evakuacijos iš „Azovstal“ plieno gamyklos.
19:10 | Bidenas paskyrė naują JAV ambasadorę Ukrainoje
JAV prezidentas Joe Bidenas naująja JAV ambasadore Ukrainoje paskyrė karjeros diplomatę Bridget Brink, pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.
J. Bidenas, skirdamas B. Brink pasiuntine Rusijos didelio karinio puolimo taikiniu tapusioje Ukrainoje, pasirinko patyrusią diplomatę, mokančią rusų kalbą.
Šiuo metu JAV ambasadore Slovakijoje dirbanti B. Brink Kyjive užims misijos vadovo postą, kuris oficialiai yra laisvas nuo 2019 metų.
Ji „25 metus savo karjeros metus dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, pagrindinį dėmesį skirdama JAV politikai Europoje ir Eurazijoje“, sakoma Baltųjų rūmų pranešime apie jos paskyrimą.
B. Brink taip pat buvo misijų vadovų pavaduotoja JAV ambasadose Uzbekijoje ir Sakartvele, savo diplomatinės karjeros pradžioje buvo paskirta dirbti Serbijoje ir Kipre.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sekmadienį apsilankė Kyjive, kur susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir pranešė, kad J. Bidenas skiria B. Brink naująja ambasadore jo šalyje.
Jis taip pat patikino V. Zelenskį, kad JAV ketina kitą savaitę sugrąžinti savo diplomatus į Kyjivą, praėjus keliems mėnesiams po jų perkėlimo į vakarinį Lvivo miestą ir kaimyninę Lenkiją.
Pasak Valstybės departamento pareigūno, nors kelios Europos šalys jau vėl atidarė savo ambasadas Kyjive, JAV diplomatai sugrįš palaipsniui.
„Nuo karo veiksmų pradžios kitoje sienos pusėje, Lenkijoje, turėjome komandą, kuri dirbo šį mūsų darbą“, – Lenkijoje J. Blinkeno laukusiems žurnalistams sakė pareigūnas.
B. Brink paskyrimą dar turi patvirtinti JAV Senatas. Nors 100 vietų Senato rūmai yra pasidaliję po lygiai, tikimasi, kad B. Brink bus patvirtinta, atsižvelgiant į esamą padėtį Ukrainoje.
18:53 | JAV Valstybės departamentas patvirtino 165 mln. dolerių vertės šaudmenų pardavimą Ukrainai
JAV Valstybės departamentas pirmadienį pranešė patvirtinęs 165 mln. dolerių (153 mln. eurų) vertės šaudmenų, naudotų buvusios Varšuvos sutarties šalių, taip pat kitokios nestandartinės amunicijos pardavimą Ukrainai, siekiant padėti apsiginti nuo Rusijos puolimo.
Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) patvirtino potencialų pardavimą ir informavo apie tai Kongresą, kaip numato įstatymai. Kongresas teoriškai galėtų blokuoti šį ginkluotės pardavimą, bet tokia tikimybė nedidelė, nes Amerikos įstatymų leidėjai tvirtai palaiko Ukrainą, tapusią vasario 24-ąją prasidėjusios Rusijos invazijos auka.
„Siūlomas pardavimas palaikys Jungtinių Valstijų užsienio politikos tikslus ir nacionalinio saugumo uždavinius, gerindamas šalies partnerės saugumą, kuris yra politinio stabilumo ir ekonomikos pažangos Europoje variklis“, – sakoma Valstybės departamento pranešime.
Šis pardavimas buvo organizuotas Ukrainos vyriausybei paprašius. Tarp parduodamos amunicijos esama šaudmenų minosvaidžiams, automatiniams granatsvaidžiams ir haubicoms.
18:36 | JT: per praėjusią parą iš Ukrainos pasitraukė daugiau nei 45 tūkst. ukrainiečių
Nuo karo pradžios iš Ukrainos pasitraukė daugiau nei 5,2 mln. ukrainiečių. Per pastarąją parą jų padaugėjo daugiau nei 45 tūkst., skelbia JT.
JT duomenimis, nuo karo pradžios iš Ukrainos išvyko 5 232 014 žmonės. Apie 90 proc. jų yra moterys ir vaikai.
18:27 | JK siųs Ukrainai ginkluotės
JK siųs Ukrainai nedidelį kiekį šarvuočių, skirtų priešlėktuvinėms raketoms, pranešė JK gynybos sekretorius Benas Wallace.
Jis taip pat sakė, kad nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje žuvo maždaug 15 tūkst. Rusijos karių, rašo „Sky news“.
„Be žuvusiųjų yra ir įrangos praradimo, o daugelis šaltinių rodo, kad iki šiol buvo sunaikinta arba paimta daugiau nei 2 tūkst. šarvuočių“, – sakė jis.
Tai, pasak jo, apima mažiausiai 530 tankų, 530 šarvuočių ir 560 pėstininkų kovos mašinų. Rusija taip pat prarado per 60 sraigtasparnių ir naikintuvų.
„Puolimas, kuris turėjo trukti daugiausiai savaitę, užtruko savaites“, – teigė B. Wallace.
18:15 | TBT prokuroras prisijungs prie ES grupės, tiriančios nusikaltimus Ukrainoje
Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras prisijungs prie ES tyrėjų komandos, tiriančios įtariamus karo nusikaltimus Ukrainoje, pirmadienį pranešė ES teisminio bendradarbiavimo agentūra.
„Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroro biuras Hagoje prisidės prie Jungtinės tyrėjų grupės (JIT) tiriant įtariamus itin sunkius tarptautinius nusikaltimus, įvykdytus Ukrainoje“, – sakoma Eurojusto pranešime.
Vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas pasirašė susitarimą su Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos generaliniais prokurorais dėl dalyvavimo Jungtinėje tyrėjų grupėje, tiriant įtariamus karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įvykdytus nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną.
Susitarimu „siekiama palengvinti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą atitinkamose valstybėse, taip pat tuos [tyrimus], kurie gali būti perduoti TBT“, nurodė Eurojustas.
„Šiuo susitarimu JIT šalys ir prokuratūra siunčia aiškią žinią, kad bus imtasi visų pastangų renkant įrodymus apie Ukrainoje įvykdytus sunkius tarptautinius nusikaltimus ir patraukiant už juos atsakingus asmenis atsakomybėn“, – nurodė Hagoje įsikūrusi agentūra.
Beveik prieš dvi savaites K. Khanas lankėsi Ukrainos Bučos mieste, kuris keletą savaičių buvo okupuotas Rusijos pajėgų, o joms pasitraukus mieste buvo rasta šimtai nužudytų civilių.
„Ukraina yra nusikaltimo vieta. Esame čia todėl, kad turime svaraus pagrindo manyti, kad čia vykdomi nusikaltimai priklauso šio teismo jurisdikcijai“, – tuomet žurnalistams sakė K. Khanas.
Rusija neigia savo atsakomybę dėl civilių žudymo, o pranešimus apie rusų karius, šaudžiusius į civilius, prezidentas Vladimiras Putinas pavadino „išgalvotais“.
17:51 | Kuleba Vakarų lyderiams: nustokite pirkti Rusišką naftą
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba paragino Vakarų lyderius užbaigti savo „pasiteisinimus ir pusiau priemones“, mat civiliai ir toliau žūsta apšaudymų metu. D. Kuleba ragina šalių lyderius imtis visų veiksmų, kad šalys nustotų pirkti rusišką naftą.
„Jei pasaulio lyderiai ir verslo įmonės rimtai nori nutraukti Rusijos karo nusikaltimus, pirmiausia jie turi atimti iš Putino pajamas iš naftos. Pakanka pasiteisinimų ir pusiau priemonių, kol ukrainiečiai bombarduojami, žudomi, kankinami ir prievartaujami. Rusijos nafta pilna ukrainietiško kraujo. Nustokite ją pirkti“, – „Twitter“ rašo ministras.
If world leaders and businesses are serious about ending Russian war crimes, they must first deprive Putin of oil revenues. Enough excuses and half-measures while Ukrainians are being bombed, killed, tortured, and raped. Russian oil is full of Ukrainian blood. Stop buying it! 1/2
— Dmytro Kuleba (@DmytroKuleba) April 25, 2022
„ES reikia realaus Rusijos naftos embargo. Be to, Rusija desperatiškai bando apeiti jau įvestus apribojimus“, – pastebi D. Kuleba.
17:15 | Per Rusijos smūgius Ukrainos geležinkelio infrastruktūrai žuvo penki žmonės, 18 sužeista
Mažiausiai penki žmonės žuvo ir dar 18 žuvo pirmadienį per Rusijos smūgius geležinkelio infrastruktūrai Ukrainos centrinėje Vinycios srityje, pranešė Kyjivas.
„Preliminari informacija rodo, kad žuvo penki žmonės ir 18 buvo sužeista. Vyksta gelbėjimo operacijos, prokurorai ir kitos tarnybos dirba įvykio vietoje“, – sakoma Ukrainos generalinės prokuratūros pranešime, paskelbtame per socialinius tinklus.
17:12 | Ukraina neigia planus nužudyti Rusijos žurnalistą
Ukrainos valstybės saugumo tarnyba neigia kaltinimus nužudyti Rusijos žurnalistą V. Solovjevo.
„Ukrainos valstybės saugumo tarnyba neketina nužudyti V. Solovjevo“, – sakoma tarnybos pranešime, paskelbtame Telegram.
17:07 | Rusija teigia sustabdžiusi kelią propagandisto nužudymui
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigia, kad FSB šnipinėjimo agentūra sužlugdė Vakarų planą nužudyti garsų Rusijos žurnalistą.
„Šį rytą Federalinė saugumo tarnyba sustabdė teroristinės grupuotės, kuri planavo užpulti ir nužudyti vieną garsų Rusijos televizijos žurnalistą, veiklą. Turime neginčijamų faktų“, – sakė V. Putinas, kurį cituoja the Guardian.
„Patyrę informacinį fiasko Rusijoje, Vakarai dabar ėmėsi bandymų nužudyti Rusijos žurnalistus“, – pridūrė V. Putinas.
Vis dėlto V. Putinas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginį.
Netrukus po V. Putino pareiškimų Rusijos naujienų agentūra „Tass“ pranešė, kad saugumo tarnybos suėmė grupuotės, kuri tariamai planavo nužudyti populiarų prokremliškos valstybinės televizijos laidų vedėją Vladimirą Solovjevą, narius.
„Tass“ sako, kad sulaikant grupuotę saugumo tarnybos konfiskavo daugybę ginklų, aštuonis Molotovo kokteilius ir šešis pistoletus.
FSB dažnai tvirtina, kad sužlugdo teroro aktus, suplanuotus, anot jų, Ukrainos vardu veikiančių kraštutinių dešiniųjų grupuočių, nepateikdama daug įrodymų, patvirtinančių jų kaltinimus. Likus kelioms dienoms iki Maskvos įsiveržimo į Ukrainą, Rusijos saugumo tarnybos taip pat apkaltino Ukrainą daugybe išpuolių Rusijos teritorijoje ir separatistų kontroliuojamame Donbase, o šiuos teiginius vėliau paneigė nepriklausomi žurnalistai.
16:53 | Rusija išsiunčia 40 Vokietijos diplomatų
Atsakydama į Berlyno sprendimą išsiųsti 40 Rusijos diplomatinio personalo, Rusija paskelbė išsiunčianti tokį patį kiekį Vokietijos diplomatų, rašo „Sky news“.
Anksčiau šį menėsį Vokietijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad išsiunčia 40 Rusijos diplomatų dėl Rusijos karo Ukrainoje. Šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė, kad nuotraukos iš Buchos rodo ribas peržengiantį žiaurumą.
Kelios kitos ES valstybės, tarp jų Lietuva, Latvija, Estija, Bulgarija, Lenkija, Slovakija ir Čekija, taip pat reikalavo Rusijos diplomatų palikti savo šalis.
16:46 | Į Černobylį vyks grupė ekspertų
TATENA pranešė, kad antradienį į Černobylio atominę elektrinę turėtų vykti saugos ekspertų komanda, kuri įvertins radiacijos lygį ir padės atkurti apsaugos bei stebėjimo sistemas.
The Guardian primena, kad 1986-aisiais Černobylio atominėje elektrinėje įvyko kone didžiausia branduolinė katastrofa – elektrinė sprogo. Iki pat šiol atominė elektrinė yra saugoma, mat sprogimo metu į aplinką buvo išmestas didelis kiekis radioaktyvių atliekų.
Prasidėjus karui Rusija nusitaikė užimti atominės elektrinės teritoriją, buvo atjungtas elektrinės maitinimas.
16:30 | Donecko ir Charkivo regionuose per Velykas žuvo 8 žmonės
Sekmadienį, švenčiant ortodoksų Velykas, Donecko ir Charkivo regionuose žuvo aštuoni žmonės. Penki žmonės žuvo Donecko regione. Tarp jų buvo du vaikai, rašo „Sky news“.
Trys žmonės žuvo Charkivo regione, dar 14 buvo sužeisti.
16:08 | Ukrainos žvalgyba: Rusija „Azovstal“ gali smogti cheminiu ginklu
Rusija gali panaudoti cheminį ginklą prieš Mariupolyje esančioje plieno gamykloje „Azovstal“ įkalintus žmones, rašo UNIAN. Pranešama, kad Rusijos pajėgos taip pat gali tęsti gamyklos bombardavimą.
„Rusija neatsisakė planų panaudoti cheminį ginklą prieš Ukrainos gynėjus ir civilius „Azovstal“ gamyklos teritorijoje. Cheminis ginklas gali būti panaudotas prieš ten esančius žmones. Naujausiais duomenimis, siekdama išvengti nuostolių tarp savo kariškių, Rusijos Federacija gali vykdyti vadinamąjį Ukrainos gynėjų ir civilių „išrūkymą“ iš įmonės patalpų“, – rašoma pranešime.
Ukraina skelbia, kad nuo karo pradžios Mariupolyje žuvo apie 20 tūkst. civilių. Teigiama, kad apie 100 tūkst. gali būti įstrigę mieste.
15:50 | Rusijos kariuomenė kankina civilius
Ukrainos parlamento žmogaus teisių atstovė komisarė Liudmyla Denisova teigė, kad Rusijos karinės pajėgos Charkivo srityje įkūrė koncentracijos stovyklą, kur ten kankina civilius.
Pasak L. Denisovos, Rusijos kariuomenė civilius kankina gamyklos pastate, esančiame Vovčanske, Charkivo srityje.
⚡️ Denisova: Russian forces set up concentration camp in Kharkiv Oblast, torture civilians.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) April 25, 2022
According to Ombudsman Lyudmyla Denisova, Russian troops created an internment camp in a factory building in Vovchansk, Kharkiv Oblast.
Similar actions are carried out in occupied Izyum.
15:41 | Okupantai pražudė beveik 4 tūkst. ukrainiečių
Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Vereščiuk pirmadienį teigė, kad rusijos karinės pajėgos nuo invazijos pradžios Ukrainos teritorijoje pražudė 3 tūkst. 818 ukrainiečių.
Be to, pastebima, kad dar daugiau kaip 4 tūkst. Ukrainos žmonių per įvykdytas okupantų atakas buvo sužeisti.
Visgi I. Vereščiuk pastebėjo, kad minėti skaičiai neatspindi tikrosios situacijos, kadangį į statistiką nėra įtraukta šiuo metu okupuoto Mariupolio teritorija.
⚡️ Prosecutor General: Russian forces kill 3818 Ukrainians, injure over 4000 in two months of invasion.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) April 25, 2022
Prosecutor General Iryna Venediktova said this figure is inaccurate as it doesn’t include besieged Mariupol and temporarily occupied territories.
15:28 | Rytų Ukrainoje gyventojai liko be elektros, vandens
Rytų Ukrainoje, Luhansko srityje, dėl Rusijos įvykdytų stiprių karinių atakų nutrauktas vandens ir elektros tiekimas, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Sergijus Gaidajus, rašoma CNN.
„Nutraukta 7 tūkst. 500 elektros tiekimo linijų, beveik visoje Luhansko srityje neteka vanduo.
Per pastarąsias 10 dienų 10 gyvenviečių nutrūko elektros tiekimas dėl Rusijos apšaudymo, devyniose iš jų visiškai. Tai reiškia, kad 30 tūkst. šeimų liko be elektros“, – sakė S. Gaidajus.
Administracijos vadovas pažymi, kad Rusija griebiasi šios taktikos, naikindamas infrastruktūra, dėl per menkų pasiekimų karo lauke.
Skaičiuojant bendrai, S. Gaidajus teigia, kad Luhansko srityje be elektros liko beveik 122 tūkst. vartotojų.
15:06 | Kremliaus patikėtinis Lukašenka savo rinkėjams skleidžia melą
Daugiau nei 20 metų uzurpavęs valdžią Baltarusijoje Aliaksandras Lukašenka eilinį sykį savo rinkėjams papasakojo, kaip Vakarai gyvena blogai ir kaip baltarusiams reikia saugoti savo „ramybę“, kurią tik jis vienas gali garantuoti. Vakaruose nepripažintas lyderis aiškino, kad lietuviai, latviai ir lenkai išsirikiavę pasienyje kaulija iš baltarusių druskos.
„Jūs tik pažiūrėkite, kas vyksta kaimyninėje Lietuvoje ir Latvijoje, lenkams (kas darosi). Aš jau apie Ukrainą šiuo atveju išvis nekalbu. Jie juk tokie laimingi, linksmi buvo. Gyveno pasiturinčiame pasaulyje, visko turėjo. Ir kur jie šiandien? Jie išsirikiavę palei sienas, prašo mūsų, kad įleistume į Baltarusiją. Nori grikių nusipirkti. Ką jau ten grikiai – druskos nėra, druskos iš mūsų prašo“, – pamaldų metu aiškino A. Lukašenka.
14:48 | V. Zelenskis: derybos su JAV pareigūnais buvo „padrąsinančios“ ir „veiksmingos“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis derybas su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu pavadino „padrąsinančiomis“ ir „veiksmingomis“.
Kalbėdamas pirmadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi V. Zelenskis sakė, kad JAV siūlo „galingą“ paramą jo šaliai. Ukrainos prezidentas pridūrė, jog susitikime buvo susitarta „dėl tolesnių žingsnių stiprinant Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir tenkinant visus prioritetinius mūsų kariuomenės poreikius“.
Sankcijų Maskvai griežtinimas taip pat buvo susitikimo darbotvarkėje, pabrėžė jis.
A. Blinkenas ir L. Austinas nurodė, kad JAV pritarė amunicijos už 165 mln. JAV dolerius pardavimui Ukrainai ir patvirtino daugiau nei 300 mln. dolerių finansavimą užsienio kariuomenei.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina tikisi, jog Jungtinės Valstijos užims vadovaujančią poziciją joms ir kitoms sąjungininkėms teikiant Kyjivui saugumo garantijas ateityje.
Ukrainos prezidentas taip pat pasmerkė Rusiją už jos atakas sekmadienį, ortodoksams švenčiant Velykas. Anot jos, tokie veiksmai yra „tyčinis gyvybės Ukrainoje naikinimas“.
14:20 | Numuštas rusų lėktuvas
Charkivo regione Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė Rusijos lėktuvą.
Pirminiais duomenimis, du pilotai sugebėjo katapultuotis, šiuo metu jie yra ieškomi.
In the #Kharkiv region, the Armed Forces of #Ukraine shot down a #Russian plane.
— NEXTA (@nexta_tv) April 25, 2022
According to preliminary information, two pilots managed to eject. Now, #AFU are looking for the pilots. pic.twitter.com/iHq88cxQcO
13:56 | Putinas: Vakarai siekia suskaldyti Rusiją iš vidaus
V. Putinas pareiškė, kad šalies teisėsauga užkardė galimą pasikėsinimą į „žymius šalies žurnalistus“ ir apkaltino dėl siekio suskaldyti Rusijos visuomenę apkaltino Vakarus.
Rusijos prezidento teigimu, „Rusija žino Ukrainos nacių kuratorius Vakarų spec. tarnybose“: „Visų pirma CŽA, kurie duoda tokius patarimus, kaip žurnalistų nužudymas“, – aiškino jis.
Pirminė Vakarų užduotis yra suskaldyti Rusijos visuomenę, sugriauti šalį iš vidaus. „Tačiau jiems tai nepavyks“, – TASS cituojamas V. Putinas.
13:49 | Užblokavo tanklaivį su rusiška nafta
„Greenpeace“ aktyvistai užblokavo tanklaivį su rusišką nafta „ExxonMobil“ naftos bendrovės terminale, esančiame Norvegijoje.
‼️ @Greenpeace says it's activists blocked a tanker with #Russian oil at #ExxonMobil terminal in #Norway. pic.twitter.com/FWT3lPhHm0
— NEXTA (@nexta_tv) April 25, 2022
13:22 | Okupantai žada atidaryti humanitarinį koridorių, Ukraina tai neigia
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį paskelbė paliaubas aplink Ukrainos metalurgijos įmonės „Azovstal“ kompleksą Mariupolyje, kad būtų galima evakuoti civilius iš šios pramonės zonos – paskutinio uostamiesčio gynėjų bastiono.
Visgi Ukrainos atstovai teigia, kad su okupantais nebuvo susitarta dėl humanitarinio koridoriaus atidarymo, tad tai tebuvo dar vienas Rusijos melas.
Rusijos pajėgos „2022 metų balandžio 25 dieną nuo 14 val. Maskvos (ir Lietuvos) laiku vienašališkai nutrauks bet kokius karo veiksmus, atitrauks dalinius saugiu atstumu ir sudarys sąlygas [civilių gyventojų] pasitraukimui“, nurodė Gynybos ministerija išplatintame pareiškime.
Pasak ministerijos, civiliai bus išgabenti „bet kuria jų pasirinkta kryptimi“.
Pareiškime priduriama, kad Ukrainos pusė turėtų parodyti „pasirengimą“ pradėti humanitarinę evakuaciją „iškeldama baltas vėliavas“ „Azovstal“ komplekse.
Pasak ministerijos, ši informacija „Azovstal“ komplekse esantiems asmenims bus perduodama „radijo kanalais“ kas 30 minučių.
Rusija praėjusią savaitę pareiškė visiškai perėmusi strategiškai svarbaus Mariupolio uostamiesčio kontrolę, išskyrus „Azovstal“ pramonės zoną.
Prezidentas Vladimiras Putinas nurodė įvesti blokadą aplink įmonę, kurioje, kaip skelbiama, slepiasi šimtai ukrainiečių civilių ir karių.
Milžiniška plieno gamykla, kurioje įrengtas požeminių kanalų labirintas, išliko paskutine Ukrainos pasipriešinimo atrama strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.
Ukrainos pareigūnų teigimu, ten slepiasi iki 1 000 civilių. Ukraina nekart ragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių iš gamyklos, kad ją galėtų palikti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.
13:02 | Rusija perspėjo JAV
Rusija perspėjo JAV daugiau nesiųsti ginklų Ukrainai, Rusijos valstybinei televizijai teigė Maskvos ambasadorius Vašingtone, rašo „Reuters“.
Pastebima, kad Vašingtonui Rusija išsiuntė ir oficialią diplomatinę notą po JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno apsilankymo Kyjive.
12:45 | Karinės išlaidos pasaulyje 2021-aisiais pasiekė visų laikų rekordą
Pasaulio karinės išlaidos antraisiais COVID-19 pandemijos metais – 2021-aisiais – buvo realiai 0,7 proc. didesnės nei užpernai – 2,113 trln. JAV dolerių.
Tai buvo septinti iš eilės karinių išlaidų augimo metai, o pernai pasiekė rekordinę sumą, pirmadienį paskelbė Stokholmo tarptautinis taikos tyrimų institutas (SIPRI).
62 proc. šios sumos teko pirmojo penketo valstybėms – JAV, Kinijai, Indijai, Jungtinei Karalystei ir Rusijai.
„Realiųjų išlaidų augimas dėl infliacijos sulėtėjo, tačiau nominaliai karinės išlaidos pasaulyje pernai buvo net 6,1 proc. didesnės negu užpernai“, – pažymėjo SIPRI karinių išlaidų ir ginklų gamybos programos vyresnysis tyrėjas Diego Lopesas.
Ataskaitoje nurodoma, kad dėl staigaus ekonomikos atsigavimo pasaulio karinių išlaidų ir bendrojo vidaus produkto santykis 2021-aisiais sumenko iki 2,2 proc. nuo 2,3 proc. 2020 metais.
Jungtinės Valstijos, daug dėmesio skiriančios kariniams moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai, karines išlaidas pernai realiai sumažino 1,4 proc. iki 801 mlrd. dolerių, o jų ir BVP santykis sumenko nuo 3,7 proc. iki 3,5 procento. Per pastarąjį dešimtmetį JAV finansavimas kariniams moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai išaugo 24 proc., tuo tarpu ginklų įsigijimui – krito 6,4 procento.
Rusija karines išlaidas didino trečius metus iš eilės, o praėjusiais metais jos buvo 2,9 proc. solidesnės nei ankstesniaisiais – 65,9 mlrd. dolerių. Pajėgas prie Ukrainos sienos stiprinusios Rusijos karinės išlaidos pernai atitiko 4,1 proc. BVP.
Ukrainai stiprinant savo gynybą nuo Rusijos, jos karinės išlaidos po Krymo aneksijos 2014 metais išaugo 72 proc. iki 5,9 mlrd. dolerių, arba 3,2 proc. BVP, pažymima atskaitoje.
Kinijos karinės išlaidos praėjusiais metais išvertintos 293 mlrd. dolerių – 4,7 proc. daugiau nei 2020-aisiais. Kinija jas nepaliaujamai didina 27 metus iš eilės – tai ilgiausias bet kurios šalies nuolatinio augimo laikotarpis SIPRI karinių išlaidų duomenų bazėje.
12:12 | Okupantai užpuolė du Ukrainos miestus
Pirmadienio rytą centrinėje Ukrainos dalyje Rusijos okupantai surengė apšaudymus, rašo „Sky News“.
Vinicos regiono administracijos vadovas pranešė, kad iš viso buvo apšaudomi du miestai.
Kol kas nėra žinoma, kiek per rusų įvykdytas atakas nukentėjo civilių.
Pranešama, kad okupantai atakas surengė ir rytinėje Luhansko srityje.
11:48 | Chodorkovskis: Putinas jau kariauja su NATO
M. Chodorkovskis praėjusią savaitę lankėsi JAV, kur bendravo su valdininkais. Nuolat su Vakarų lyderiais bendraujantis Rusijos opozicijos veikėjas yra įsitikinęs, kad Vakarai vis dar nesupranta realios V. Putino, kuris jau su jais kariauja, grėsmės. Tačiau pastaruoju metu jis įžvelgia ir pozityvių pokyčių NATO šalių pozicijoje, įskaitant ir Ukrainos karių parengimą ateities kovoms su Rusija.
„Aš jiems kartoju, kad jie iki pat paskutinio momento vėlavo. Jie visą laiką žengdavo žingsnį, kurį reikėjo daryti mėnesiu anksčiau. Tačiau dabar situacija pradėjo pamažu keistis, – interviu BBC akcentavo buvęs Rusijos „Yukos“ savininkas.
Jo teigimu, Vakarai jau pradėjo teikti Ukrainai ginkluotę, kurios jai šiuo metu reikia, o taip pat ir mokyti ukrainiečius naudotis tokia ginkluote, kurios dar gali prireikti.
„Man rodos, kad dabar jau Vakarai suvokė, kokį jie turi pasirinkimą, – aiškino Rusijos milijonierius, pridūręs, jog V. Putinas griaudamas Mariupolį kariauja ne su Ukraina, o su JAV ir NATO. – Ir jūsų pasirinkimas yra vienas: ar smogsite Putinui Ukrainos teritorijoje, ar vėliau jums reiks smogti jam jau vienoje iš NATO šalių teritorijų“.
11:33 | Rusijos naftos saugykloje netoli sienos su Ukraina kilo gaisras
Netoli sienos su Ukraina esančiame Rusijos mieste praėjusią naktį didžiulėje kuro saugykloje kilo gaisras, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerija.
„Pranešta apie gaisrą „Transneft-Družba“ kuro saugykloje Brianske“, už maždaug 150 km nuo Ukrainos sienos, nurodė ministerija, kurią citavo Rusijos naujienų agentūros. Šis miestas naudojamas kaip logistikos bazė kare prieš Ukrainą.
„Pirminiais duomenimis, sužeistųjų nėra“, – pridūrė ministerija.
Gaisro priežastis kol kas nežinoma. Jis įsiplieskė 2 val. nakties vietos (ir Lietuvos laiku) Briansko Fokino rajone, pranešė Nepaprastųjų situacijų ministerijos regioninė valdyba.
Į įvykio vietą buvo išsiųstos gelbėtojų ir ugniagesių pajėgos.
Rusijos žiniasklaidos paskelbtose nuotraukose buvo matyti liepsnų liežuviai ir dūmų kamuoliai naktiniame danguje virš Briansko.
Naujienų agentūra „Interfax“ pranešė, kad tai jau antras toks gaisras kuro saugykloje regione pastaruoju metu, tačiau kol kas šio informacijos nepriklausomai patvirtinti nepavyko.
Rusija nekart kaltino Ukrainos pajėgas dėl smūgių jos teritorijoje, be kita ko, ir Briansko regione balandžio viduryje.
Balandžio pradžioje Belgorodo srities, kuri taip pat yra netoli Ukrainos sienos, gubernatorius sakė, kad Kyjivo sraigtasparniai apšaudė ten esančią kuro saugyklą.
11:06 | V. Putinas pasveikino E. Macroną su pergale rinkimuose
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasveikino Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną su pergale rinkimuose prieš kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, pirmadienį pranešė Kremlius.
„Nuoširdžiai linkiu Jums sėkmės valstybinėje veikloje, taip pat tvirtos sveikatos ir gerovės“, – sakoma V. Putino sveikinimo telegramoje E. Macronui.
11:00 | Okupantai paleido raketas į 5 geležinkelių stotis
Rusijos kariuomenė sudavė virtinę smūgių Ukrainos geležinkelių infrastruktūrai, pirmadienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Lvivo srities gubernatorius Maksymas Kozyckis sakė, kad ankstų pirmadienį rusų raketa smogė vienam objektui Krasnėje, apie 40 km į rytus nutolusioje nuo Lvivo. Ten kilo gaisras.
Ukrainos geležinkelių bendrovės vadovas Oleksandras Kamyšinas nurodė, kad iš viso rusai smogė penkiems geležinkelio infrastruktūros objektams Centrinėje ir Vakarų Ukrainoje.
Dėl šių atakų vėluoja mažiausiai 16 keleivinių traukinių, sakė jis.
Informacijos apie smūgių padarytą žalą kol kas negauta.
10:44 | JAV sekretorius Antony Blinkenas: Ukraina gyvuos daug ilgiau nei Vladimiras Putinas
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį teigė, kad Rusijos karinės pajėgos Ukrainoje nepasiekia savo užsibrėžtų karinių tikslų, o Ukrainos gynėjai patiria laimėjimus, rašo CNN.
„Rusija siekė atimti Ukrainos suverenitetą, nepriklausomybę, tačiau tai nepavyko. <...> Nežinome, kaip klostysis karas toliau, tačiau tikrai žinome, kad suvereni, nepriklausoma Ukraina gyvuos daug ilgiau nei Vladimiras Putinas“, – teigė A. Blinkenas.
10:30 | Okupantai surengė ataką
Sekmadienį per Rusijos karinę ataką Poltavo srityje, Kremenčuko mieste, žuvo 1 žmogus, dar 7 sužeisti, skelbia „Ukrinform“.
Teigiama, kad okupantai raketas paleido į Kremenčuko šiluminę elektrinę ir naftos perdirbimo gamyklą
10:23 | Pentagono vadovas: Ukraina „gali laimėti“ karą, „jei turės tinkamą įrangą“
Ukraina gali laimėti karą prieš Rusiją, jei turės tinkamą ginkluotę, pirmadienį pareiškė Pentagono vadovas Lloydas Austinas, grįžęs iš kelionės į Kyjivą kartu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.
„Pirmas žingsnis pergalės link yra tikėjimas, kad laimėti įmanoma. Taigi jie tiki, kad mes galime laimėti“, – žurnalistams sakė L. Austinas po abiejų sekretorių susitikimo su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Tikime, kad mes galime laimėti, kad jie gali laimėti, jei turės tinkamą įrangą, tinkamą paramą“, – pridūrė JAV gynybos sekretorius.
Be to, jis sakė, kad Jungtinės Valstijos nori, jog nusilptų Rusijos karinis pajėgumas, kad ji negalėtų surengti dar vienos invazijos.
„Norime, kad Rusija susilpnėtų tiek, kad negalėtų daryti tokių dalykų, kokius padarė įsiverždama į Ukrainą“, – žurnalistams pareiškė L. Austinas.
10:12 | Panaudota priešlėktuvinė gynyba
Lvivo regiono karinės administracijos vadovas teigė, kad buvo panaudota priešlėktuvinė gynyba, taip pat gyventojų prašyta slėptis nuo galimų priešo atakų.
09:48 | „Gazprom“ šiemet gali netekti trečdalio dujų eksporto į Europą
Rusijos gamtinių dujų eksportas vamzdynais į Europą šiemet gali sumažėti maždaug trečdaliu dėl suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėjų keliamos konkurencijos bei Kremliaus vienašališko noro pereiti prie atsiskaitymų už dujas Rusijos rubliais, skelbia „Reuters“ agentūra.
Jos kalbinti ekspertai teigė, kad Vladimiro Putino siekis priversti „nedraugiškas“ valstybes už dujas mokėti rubliais pakenkė Rusijos dujų eksporto perspektyvoms, Europai jį pavadinus „šantažu“ ir beveik vienbalsiai jį atmetus.
Maskvos įsikūrusios vadybos mokyklos „Skolkovo“ energetikos centro atstovas Sergejus Kapitonovas teigė, kad visą Rusijos dujų eksportą vamzdynais kontroliuojantis „Gazprom“ jų tiekimą į Europą šiemet gali sumažinti 40-45 mlrd. kubinių metrų nuo apytikriai 150 mlrd. kubų 2021-aisiais.
„Rystad Energy“ dujų rinkos tyrimų vadovas Sindrė Knutssonas sakė, kad šios apimtys gali būti dar mažesnės dėl to, kad „pirkėjai siekia tapti mažiau priklausomi nuo Rusijos, arba Rusija ribos tiekimą dėl nesutarimų, kokia valiuta turėtų būti mokama“. Be to, anot jo, dėl karo gali sutrikti dujų tranzitas per Ukrainą.
Aleksejus Gromovas iš Rusijos energetikos ir finansų instituto teigė, kad Rusijos vamzdynais Europai tiekiamas dujas iš dalies gali pakeisti SGD iš JAV, taip pat ir Rusijos bendrovės „Novatek“ eksportuojamos SGD, už kurias mokėti rubliais nereikalaujama.
09:21 | Okupantai susiduria su sunkumais
Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos atstovai pirmadienį ryte pateikė atnaujintą informaciją, kurioje teigiama, kad tebesitęsianti Mariupolio apgultis šalies pietuose susilpnino rusų kariuomenę ir gerokai sumažino okupantų kovinį nusiteikimą.
„Susidurdama su logistiniais ir kovinės paramos sunkumais, Rusija dar nepasiekė reikšmingo proveržio“, – sakoma pranešime.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 25 April 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 25, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/7NVrOfB161
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/OfcnHgGfR3
09:10 | Rusijos kariuomenė planuoja „staigų puolimą“
Rusijos karinės pajėgos tęsia bombardavimą „Azovstal“ plieno gamykloje ir gali ruoštis naujų objektų puolimui, pranešė Karo studijų institutas.
JAV įsikūrusi ekspertų grupė teigia, kad Ukrainos gynėjai patiria nuolatinį spaudimą.
Nors teigiama, kad Rusijos kariuomenės vadovai siekė, kad Ukrainos gynėjai kankintųsi badu, visgi manoma, kad okupantai gali pradėti „skubų puolimą“ tam, kad pasiektų Kremliaus tikslą nurodytu laiku užimti Mariupolį.
Neatmetama, kad toks planas Ruisjos kariuomenei atneš didelių nuostolių.
08:44 | Vokietijos BVP sumažės beveik 2 proc., jei padėtis Ukrainoje toliau blogės
Vokietijos ekonomika šiais metais gali susitraukti beveik 2 proc., jei situacija Ukrainoje dar labiau paaštrės, skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, cituodama šalies centrinį banką.
Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą poveikis Vokietijos ekonomikai pradiniame etape veikiausiai bus ribotas. Tačiau jei padėtis toliau blogės, Vokietijos bendrasis vidaus produktas (BVP) gali sumažėti beveik 2 proc., teigiama Bundesbanko naujausioje apžvalgoje.
Joje pažymima, kad sunkumai užsienio prekyboje ir tiekimo grandžių sutrikimai, sparčiai augančios energijos išteklių kainos ir padidėjęs netikrumas rinkose daro spaudimą daliai verslo bei namų ūkiams.
Jeigu Rusija toliau eskaluos karą Ukrainoje, „pablogėjus krizės scenarijui realusis BVP šiais metais gali būti 2 proc. menkesnis nei 2021 metų“, – teigia Bundesbanko ekspertai.
Jie daro prielaidą, kad karo Ukrainoje intensyvėjimo sąlygomis Europos Sąjunga įves embargą rusiškai naftai ir gamtinėms dujoms.
Bundesbanko apžvalgoje taip pat pažymima, jog kylančios energijos išteklių kainos ir toliau didins infliaciją, ir ji šiemet gali būti 1,5 procentinio punkto aukštesnė nei prognozuota anksčiau.
„Kitais metais karo padariniai bus dar labiau akivaizdūs, gali būti juntami net ir 2024 metais“, – įspėja Vokietijos centrinis bankas.
08:32 | Iš JAV – papildoma 700 mln. dolerių pagalba Ukrainai
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas) sekmadienį atvyko į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Tai buvo pirmasis Amerikos aukšto rango pareigūnų apsilankymas Ukrainoje nuo Rusijos invazijos į šią provakarietišką valstybę pradžios vasario 24-ąją. Jis įvyko daugeliui pasaulio šalių švenčiant ortodoksų Velykas. JAV vizito faktą patvirtino tik po to, kai A. Blinkenas ir L. Austinas paliko Ukrainos teritoriją.
A. Blinkenas ir L. Austinas išreiškė solidarumą su V. Zelenskiu ir paskelbė apie laipsnišką JAV diplomatų sugrįžimą į Ukrainą.
Jie taip pat pažadėjo, kad JAV papildomai skirs daugiau kaip 700 mln. JAV dolerių (648 mln. eurų) vertės tiesioginės ir netiesioginės karinės pagalbos, įskaitant apie 300 mln. dolerių reikalingiems ginklams įsigyti.
Pinigai taip pat bus skirti Ukrainos regioninėms sąjungininkėms, kurioms reikia papildyti atsargas po to, kai jos nusiuntė ginklų savo kaimynei.
A. Blinkenas sakė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas planuoja artimiausiomis dienomis paskirti dabartinę JAV ambasadorę Slovakijoje Bridget Brink naująja ambasadore Kyjive – šis postas oficialiai tuščias nuo 2019 metų.
08:01 | Iš okupantų susigrąžino 5 gyvenviečių kontrolę
Ukrainos karinės pajėgos iš Rusijos kariuomenės susigrąžino 5 gyvenviečių kontrolę Mykolajivo srityje, pranešė operatyvinė komanda.
07:49 | Lietuva galėtų priimti iki 400 kare sužeistų Ukrainos karių ir civilių – SAM kanclerė
Lietuva šalies ligoninėse galėtų priimti iki 400 kare sužeistų Ukrainos karių ir civilių, sako Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė.
„Pagal mūsų skaičiavimus, bendras resursas – iki 400 lovų. Bet čia kalbame apie traumų klasterį, 14 ligoninių. Reabilitacijoje turime daugiau vietų – iki tūkstančio“, – BNS teigė Jurgita Grebenkovienė.
„Tai yra toks resursas, kiek galėtume vienu metu priimti, neribojant planinių paslaugų“, – pridūrė ji.
Pasak kanclerės, sužeistieji ukrainiečiai Lietuvoje kol kas nėra gydomi.
07:26 | J. Bidenas žada bendradarbiauti su perrinktu E. Macronu „ginant demokratiją“
JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pasveikino Prancūzijos vadovą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) su perrinkimu ir pavadino Paryžių „svarbiu partneriu kovojant su pasauliniais iššūkiais“.
„Tikiuosi, kad ir toliau glaudžiai bendradarbiausime, įskaitant paramą Ukrainai, demokratijos gynimą ir kovą su klimato kaita“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė J. Bidenas.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas irgi pasveikino E. Macroną su pergale, sakydamas, kad Vašingtonas tikisi toliau glaudžiai bendradarbiauti su JAV sąjungininku.
„Tikimės ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su Prancūzija sprendžiant pasaulinius iššūkius, paremti mūsų ilgą ir tvirtą Aljansą ir draugystę“, – tviteryje parašė A. Blinkenas.
07:00 | Seimo pirmininkė Berlyne įtikinės suteikti Ukrainai europinę perspektyvą
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pirmadienį išvyksta į Vokietiją, šios šalies politikus ji mėgins įtikinti būtinybe Ukrainai suteikti spartesnę europinę perspektyvą.
„Pagrindinė tema yra Ukraina ir pagalba Ukrainai“, – prieš vizitą BNS sakė parlamento vadovė.
„Prieš kelias dienas grįžau iš moterų parlamentų pirmininkių susitikimo Lenkijoje ir būtent noriu nuvežti žinią Vokietijos parlamento pirmininkei apie tai, kokia situacija yra pasienyje, apie tai, kokia svarbi yra Vokietijos pozicija, ir apie tai, kad mes raginame – ne tik Lietuva, bet, sakyčiau šalių koalicija – kad kuo greičiau būtų suteiktas Ukrainai labai konkretus kelias į Europos Sąjungą“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
06:45 | Vokietijos vicekancleris: neremti Ukrainos buvo klaida
Vokietijos vicekancleris Robertas Habeckas teigė, kad tai, jog Vokietija nepalaikė Ukrainos karinių pajėgų anksčiau, buvo klaida.
Pasak jo, parama Ukrainai turėjo būti tiekiama prieš daugelį metų.
„Mes tikrai turėjome paremti Ukrainos kariuomenę daug anksčiau, aš nekalbu tik apie dienas ar savaites, tačiau omenyje turiu metus“, – teigė jis.
R. Habeckas tvirtina, kad Vokietija dabar Ukrainai teikia sunkiąją ginkluotę, vyriausybei pažadėjus didinti išlaidas gynybai, kad būtų pasiektas NATO tikslas – 2 proc BVP. Taip pat šiuo metu sustabdytas Ji taip pat sustabdė dujotiekio „Nord Stream 2“ projektas.
Buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel administracija buvo kritikuojama dėl užmegztų ryšių su Rusija, ypač dėl priklausomybės nuo Rusijos energetikos.
06:28 | Brianske užsiliepsnojo naftos saugykla
Rusijoje Briansko teritorijoje pirmadienio naktį užsiliepsnojo naftos saugykla, pranešė Rusijos naujienų agentūra.
Kol kas daugiau informacijos apie incidentą nepateikiama.
A large fire broke out at an oil facility in #Bryansk, #Russia. pic.twitter.com/r9PKhwvMYB
— NEXTA (@nexta_tv) April 25, 2022
06:10 | V. Zelenskis pasveikino Macroną su pergale.
Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui sekmadienį laimėjus prezidento rinkimus, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino Macroną, teigdamas, kad jis yra „tikras Ukrainos draugas“.
„Aš linkiu jam patirti naują sėkmę dėl žmonių gerovės. Aš vertinu jo paramą ir esu įsitikinęs, kad judame link naujų bendrų pergalių. Link stiprios ir susivienijusios Europos“, – „Twitter“ žinutėje skelbė V. Zelenskis.
Zelenskyy congratulated Emmanuel Macron on his victory in the #French presidential election. https://t.co/H2tOmWZ4J9
— NEXTA (@nexta_tv) April 24, 2022
06:04 | V. Zelenskis Kyjive susitiko su JAV diplomatijos ir gynybos vadovais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko Kyjive su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu ir gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, sekmadienį pranešė prezidentūra.
Prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius, anksčiau kalbėdamas per vieną interviu, transliuotą per platformą „YouTube“, patvirtino, kad susitikimas vyksta „dabar. Kalbasi su prezidentu. Galbūt jie galės padėti“, Ukrainai jau du mėnesius kovojant su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
Tai pirmasis V. Zelenskio susitikimas su JAV pareigūnais nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24-ąją.
O. Arestovyčius pakartojo Ukrainos raginimą parūpinti jai puolamosios ginkluotės, nes „kol nėra puolamųjų [ginklų], kiekvieną dieną bus po naują Bučą“, turėdamas galvoje kelias savaites Rusijos pajėgų kontroliuotą Kyjivo priemiestį, kuriame Jungtinės Tautos pranešė dokumentavusios apie 50 civilių „neteisėtą nužudymą“.
Kalbėdamas apie viešinčius JAV pareigūnus O. Arestovyčius sakė: „Jie nebūtų atvykę, jeigu nebūtų pasiruošę mums duoti“ ginklų.
Šeštadienį V. Zelenskis sakė esąs dėkingas už Vašingtono jau suteiktą pagalbą Ukrainai, bet pabrėžė, kad Kyjivas pageidauja gauti sunkesnės, galingesnės ginkluotės, kurią galėtų naudoti prieš Rusijos pajėgas.
Duodamas interviu per „YouTube“ O. Arestovyčius sakė, kad Rusijos pajėgų apsiaustame Azovo jūros uostamiestyje Mariupolyje tebekovoja ukrainiečių pajėgos, bet miesto gynyba atsidūrusi „ties žlugimo riba“.
Svarbiausi sekmadienio įvykiai:
-
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 21 800 Rusijos karių;
-
Mūšiai Ukrainoje keičia savo pobūdį ir tai kelia ukrainiečiams taktinių problemų, aiškina šios šalies karo ekspertas. Kova faktiškai virto oro antskrydžių ir artilerijos pabūklų aiškinimusi, o čia Rusija turi viršenybę;
-
Patyrusios didelių nuostolių regione, Rusijos pajėgos traukėsi link Čornobaivkos, okupuoto Chersono priemiesčio, balandžio 24 d. praneša Ukrainos operatyvinė vadavietė pietuose;
-
BBC kalbintas JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price’as paaiškino, ar jis įžvelgia galimybę Rusijai laimėti karą prieš Ukrainą. „Iš to, ką mes matėme pas mūsų ukrainiečius partnerius, tai jiems nieko netrūksta pergalei kovos lauke“, – paaiškino jis;
-
Rusijos tankai apšaudo Chersoną, Mykolajivo sritį, prisidengdami Ukrainos vėliavomis, dalijasi kanalas „The Kyiv Independent“;
-
Vladimiras Putinas nebesidomi diplomatinėmis pastangomis išspręsti konfliktą, nori užgrobti kuo daugiau Ukrainos teritorijos, praneša „Financial Times“;
-
Ukraina paprašė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) pateikti įrangos, būtinos patikimam ir saugiam jos branduolinių objektų eksploatavimui karo metu, sąrašą, rašo BBC.
