Svarbiausi įvykiai:
23:46 | Budanovas įvertino padėtį fronte: „Armagedono nebus“
Padėtis Ukrainos fronte yra sudėtinga, sako Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas, rašo UNIAN.
Vis dėlto, anot jo, „Armagedono nebus“.
„Manau, kad tai (sunkus laikotarpis – red. past.) dabar vyksta. Bet dar kartą kartoju: Armagedono nebus. Nesijaudinkite, mes ištversime ir laimėsime“, – sako jis.
Pasak K. Budanovo, planuotas rusų vasaros puolimas jau vyksta maždaug nuo gegužės vidurio.
„Jis jau vyksta. Jis prasidėjo gegužės viduryje ir tęsiasi. Jis tęsiasi. Padėtis nėra pati geriausia, tačiau neturėtume perdėti to pasekmių“, – nurodo jis
23:38 | Ukrainos kariškiai paneigė pranešimus, kad esą rusai užėmė du kaimus Luhansko ir Charkivo srityse
Rusijos gynybos ministerija išplatino dar vieną melagieną – šįsyk apie dviejų kaimų Luhansko ir Charkivo srityse užėmimą.
Tai trečiadienį naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Ukrainos operatyvinės-strateginės kariuomenės grupuotės „Chortycia“ atstovas spaudai Nazaras Vološinas.
„Šiandien Rusijos gynybos ministerija ataskaitoje apie savo kariškių pergales Ukrainos teritorijoje pateikė informaciją, kad esą Artemivkos ir Tymkivkos gyvenvietės buvo išlaisvintos iš Ukrainos dalinių. Tačiau faktas yra tas, kad Rusijos propaganda dar kartą parodė savo neįgalumą ir absurdiškumą. Tokių gyvenviečių Ukrainoje nėra... Miasožarivka ataskaitoje buvo pavadinta Artemivka. Vertėtų žinoti, kad gyvenvietė taip buvo vadinama iki 2016 metų“, – patikslino N. Vološinas. Pasak jo, Miasožarivką šiuo metu kontroliuoja Ukrainos gynybos pajėgos.
„Kai dėl Tymkivkos gyvenvietės užėmimo Charkivo srities Kupjansko rajone, tai šis kaimas buvo likviduotas dar 1987 metais“, – pažymėjo atstovas ir pridūrė, kad rusų toje teritorijoje taip pat nėra.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, antradienį N. Vološinas paneigė informaciją, kad esą Ivanivskės kaimą Donecko srityje netoli Časiv Jaro kontroliuoja rusai.
23:06 | Rusai atakavo Charkivą
Rusijos kariai surengė oro ataką Charkivo srityje, buvo sužeisti trys civiliai gyventojai, rašo „Ukrinform“.
Ataka surengta trečiadienio vakarą, atakos metu apgadinti gyvenamieji namai.
22:28 | Paryžius: G-7 lyderiai susitarė iki 2024-ųjų pabaigos atblokuoti 50 mlrd. dolerių Ukrainai
Didžiojo septyneto (G-7) grupės lyderiai susitarė iki metų pabaigos suteikti Ukrainai 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) panaudojant įšaldytą Rusijos turtą, trečiadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.
„Mes pasiekėme susitarimą“, – sakė vienas prezidentūros pareigūnas prieš ketvirtadienį Italijoje vyksiantį G-7 viršūnių susitikimą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama Kyjivo kovai su Rusijos invazija paremti.
G-7 lyderiai siekė susitarti dėl pelno, gauto iš palūkanų už 300 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, panaudojimo Kyjivui padėti, panaudojant pelną kaip užstatą iki 50 mlrd. dolerių paskolai.
Ketvirtadienį Apulijoje vyksiančiame G-7 susitikime JAV prezidentas Joe Bidenas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Iš pradžių tai buvo amerikiečių iniciatyva“, – sakė prancūzų prezidentūros pareigūnas ir pridūrė, kad teoriškai paskola Ukrainai turėtų būti grąžinta „lėšomis, gautomis iš įšaldyto Rusijos turto“.
„Tačiau jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių Rusijos turtas nebus panaudotas arba pajamų iš Rusijos turto nepakaks paskolai finansuoti, tada turėsime svarstyti, kaip pasidalyti [paskolos] naštą“, – sakė šaltinis.
21:58 | Stoltenbergas įvardijo, kokia yra minimali sąlyga Ukrainos narystei NATO
Šią savaitę vyksiančiame Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime NATO sąjungininkės turėtų parengti „tvirtą pareiškimą“ dėl būsimos Ukrainos narystės NATO ir turėtų susitarti padidinti karinę pagalbą Ukrainai, sako NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. Anot jo, Ukrainos pergalė yra minimali sąlyga jos narystei NATO.
21:01 | Zelenskis su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu aptarė pasirengimą taikos susitikimui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad su Saudo Arabijos valdytoju sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu aptarė pasirengimą taikos aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje.
V. Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbė, kad surengė „energingą susitikimą“ su Saudo Arabijos lyderiu, ir pridūrė: „Taip pat aptarėme pasirengimą pirmajam pasauliniam taikos aukščiausiojo lygio susitikimui, numatomus jo rezultatus ir galimą jų įgyvendinimą, taip pat būdus, kaip priartinti tikrąją taiką Ukrainai.“
Ukrainiečių prezidentas trečiadienį atvyko neskelbto vizito į Saudo Arabiją.
20:40 | Valstybinė žiniasklaida: Zelenskis atskrido į Saudo Arabiją iš anksto neskelbto vizito
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Saudo Arabiją, pranešė šios šalies valstybinė žiniasklaida.
Tai dar vienas V. Zelenskio vizitas šioje Persijos įlankos regiono karalystėje, siekiančioje laikytis neutraliai Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu. Apie vizitą iš anksto neskelbta.
V. Zelenskio lėktuvas nutūpė Raudonosios jūros pakrantės mieste Džidoje, kur prezidentą pasitiko Saudo Arabijos pareigūnai, tarp jų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais ir ambasadorius Kyjive, sakoma oficialiosios naujienų agentūros SPA pranešime.
Saudo Arabija, didžiausia pasaulyje žaliavinės naftos eksportuotoja, glaudžiai bendradarbiauja su Maskva naftos politikos klausimais ir nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, įtvirtino savo ryšius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, pateikdama save kaip galimą karo tarpininkę.
Pastarosiomis savaitėmis V. Zelenskis keliauja po pasaulį, kad pritrauktų paramą ir dalyvius taikos aukščiausiojo lygio susitikimui, kuris savaitgalį vyks Šveicarijoje.
Jis aplankė ne tik tradicines sąjungininkes Europos Sąjungoje, bet ir Vidurinių Rytų bei Azijos šalis, palaikančias glaudesnius santykius su Rusija.
Anksčiau šį mėnesį Ukrainos lyderis lankėsi Singapūre, Filipinuose ir Katare.
Praėjusią savaitę diplomatai naujienų agentūrai AFP sakė, kad Saudo Arabija dar nepatvirtino, ar dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime.
20:05 | Ukrainoje pagrobti vaikai „išstatyti“ Rusijos tinklalapyje įvaikinti
Vaikus, išvežtus iš okupuotų Ukrainos teritorijų, Rusijos valdžia bando įkurdinti naujose šeimose. Tai gali tapti dar vienu įrodymu byloje prieš Vladimirą Putiną ir vaikų teisių įgaliotinę Mariją Lvovą-Belovą, kuriuos Tarptautinis Baudžiamasis Teismas apkaltino vaikų teisių pažeidimu, rašo leidinys „The Moscow Times“, remdamasis laikraščiu „The Financial Times“.
Naudodamas veidų atpažinimo sistemą ir viešus įrašus, taip pat informaciją, gautą iš Ukrainos pareigūnų ir vaikų giminaičių, „The Financial Times“ Rusijos svetainėje „Įvaikinkite.ru“ rado keturis pagrobtus vaikus.
Be to, vienam iš jų duotas kitas vardas ir nurodomas kitoks amžius nei Ukrainos dokumentuose. Kito vaiko ukrainietiškas vardas buvo surusintas. Nė vieno vaiko profilyje nenurodyta, kad jie yra susiję su Ukraina.
Jų amžius – nuo aštuonerių iki 15 metų, jie buvo išvežti iš vaikų namų rytiniuose ir pietiniuose Ukrainos regionuose, kuriuos Rusijos kariuomenė okupavo 2022 metais. Vienas iš jų atsidūrė Kryme, kiti – Tulos ir Orenburgo srityse.
Tinklalapyje „Įvaikinkite.ru“, kuris veikia jau 18 metų ir kurį valdo autonominė ne pelno organizacija „Socialinių projektų plėtros centras“, taip pat skelbiama informacija apie vaikus, pagrobtus iš Chersono našlaičių namų: 46 kūdikiai ir kelerių metų amžiaus vaikai buvo išvežti 2022 metų balandžio mėnesį. Tai išsiaiškino „The New York Times“. Laikraštis tinklalapyje rado skelbimų apie 22 iš jų, teigiama, jog tai vaikai iš Krymo, Ukraina neminima.
„The Financial Times“ savo tyrimu patvirtino informaciją apie 17 iš jų.
Tarptautiniai įstatymai leidžia išvežti vaikus iš konflikto zonų, tačiau tai turi būti daroma pagal aiškiai apibrėžtas taisykles. Kadangi Rusija oficialiai neįregistravo vaikų judėjimo maršrutų, nesuteikė prieigos prie jų tarpininkams ir nieko neinformavo, „evakuacija“ iš Chersono vaikų namų gali būti laikoma priverstiniu perkėlimu, sako buvęs JAV ambasadorius ypatingiems įpareigojimams tarptautinės baudžiamosios teisės srityje Stephenas Rappas: „Tai, ką Rusija vadina humanitarine misija, iš tikrųjų yra akivaizdus karo nusikaltimas“.
Putinas anksčiau pasirašė įsakus, leidžiančius skubos tvarka suteikti Rusijos pilietybę iš Ukrainos išvežtiems vaikams. Ukrainos valdžios duomenimis, iš okupuotų teritorijų prievarta buvo išvežta beveik 20 tūkst. vaikų, daugelio jų likimas tebėra nežinomas.
19:47 | Dar išaugo žuvusių Kryvyj Rihe skaičius
Žuvusiųjų per raketų ataką Kryvyj Rihe padaugėjo iki devynių, pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra. Sužeisti 29 žmonės, tarp jų penki vaikai.
Paieškos ir gelbėjimo operacija tęsiama.
19:06 | Ukrainos saugumo tarnyba neutralizavo botų fermas, padėdavusias rusams įsilaužti į Ukrainos kariškių telefonus
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) neutralizavo dvi botų fermas, kurios padėdavo Rusijos specialiosioms tarnyboms įsilaužti į Ukrainos gynėjų telefonus ir skleisti Kremliaus propagandą.
Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi UST.
Viena iš botų fermų veikė Žytomyro srities Korostenės mieste. UST kartu su Nacionaline policija ten demaskavo vietos gyventoją, kuri rusų užsakymu masiškai registravo virtualius Ukrainos operatorių mobiliuosius numerius ir anonimines „Telegram“ paskyras.
„Suvestines“ moteris parduodavo arba išnuomodavo per specializuotas Rusijos interneto platformas. Rusijos specialiosios tarnybos naudodavosi šiais numeriais, kad įsilaužtų į Ukrainos kariškių telefonus. Šiuo tikslu į Gynybos pajėgų karių telefonus iš Ukrainoje registruotų anoniminių numerių ir interneto adresų buvo siunčiami duomenų viliojimo laiškai.
Atidarius failus su kenkėjiška programa, į telefoną automatiškai buvo atsisiunčiamas šnipinėjimo virusas, kuris rinko konfidencialius duomenis.
Be to, rusai naudojo anonimines botų fermos paskyras, kad tariamai paprastų Ukrainos piliečių vardu skleistų Kremliaus naratyvus.
Nustatyta, kad įtariamoji specializuotą programinę įrangą sumontavo savo bute. Iš viso jai pavyko užregistruoti daugiau nei 600 mobiliųjų numerių. Jai buvo mokama kriptovaliuta.
Moteriai pareikšti įtarimai pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 361 straipsnio 5 dalį – neleistinas kišimasis į informacinių ir ryšių sistemų darbą.
Kita botų ferma veikė Dnipro mieste. Ten teisėsaugininkai sulaikė 30-metį vietos gyventoją, kuris įvairiuose socialiniuose tinkluose ir programėlėse užregistravo beveik 15 tūkst. netikrų paskyrų. Tam jis naudojo Ukrainos mobiliojo ryšio operatorių SIM korteles.
Sukurtas paskyras vyras pardavinėjo tamsiojo interneto forumuose, kur jo pagrindiniai pirkėjai buvo Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai.
Jam įtarimai pareikšti pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 110 straipsnio 1 dalį – kėsinimasis į Ukrainos teritorinį vientisumą ir neliečiamybę.
Tyrimas tęsiamas abiejose bylose.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kyjive buvo sulaikyti prorusiški programišiai, sukūrę netikras UST vadovo Vasylio Maliuko ir Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovo Kyrylo Budanovo paskyras.
18:45 | Išaugo aukų Kryvyj Rihe skaičius
Ukrainos Vidaus reikalų ministerija patikslino, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius Kryvyj Rihe išaugo, rašo UNIAN.
„Žuvusiųjų skaičius išaugo iki aštuonių žmonių. Sužeistas mažiausiai 21 žmogus, tarp sužeistųjų yra du vaikai. Dar 4 žmonės laikomi dingusiais be žinios“, – sakoma pranešime.
18:39 | Baltieji rūmai: Bidenas ir Zelenskis pasirašys dvišalį saugumo susitarimą
JAV prezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime pasirašys dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo siekiama paremti Kyjivo kovą su Rusijos invazija, pranešė Baltieji rūmai.
„Lyderiai pasirašys dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo aiškiai parodysime, kad mūsų parama tęsis dar ilgai ateityje“, – sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas) žurnalistams, trečiadienį kartu su J. Bidenu vykstantiems į susitikimą Italijoje.
G-7 susitikimas, kuriame dalyvaus tokie lyderiai kaip J. Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida (Fumijas Kišida), vyks birželio 13–15 dienomis prabangiame viešbutyje „Borgo Egnazia“ Italijos pietiniame Apulijos regione.
18:20 | JAV paskelbė apie plačias sankcijas Rusijai
Jungtinės Amerikos Valstijos trečiadienį paskelbė daugybę sankcijų, kuriomis siekiama suvaržyti Maskvos karą Ukrainoje ir užsienio bankų, vis dar bendradarbiaujančių su Rusija, veiklą.
Iždo ir Valstybės departamento sankcijos nukreiptos į daugiau nei 300 taikinių, įskaitant subjektus Rusijoje ir tokiose šalyse kaip Kinija, Turkija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE). Nusitaikyta ir į Maskvos biržą bei kelias dukterines įmones, o tai apsunkins milijardų dolerių sandorius, taip pat į subjektus, dalyvaujančius trijuose suskystintų gamtinių dujų (SGD) projektuose.
„Mes didiname riziką finansų institucijoms, susijusioms su Rusijos karo ekonomika, ir šaliname sankcijų apėjimo kelius, mažiname Rusijos galimybes gauti prieigą prie užsienio technologijų, įrangos, programinės įrangos ir IT paslaugų“, – sakoma Iždo sekretorės Janet Yellen pranešime.
Be naujų sankcijų, Iždo departamentas išplėtė Rusijos „karinės-pramoninės bazės“ apibrėžimą. Iki šiol užsienio bankams galėjo būti taikomos sankcijos už Rusijos gynybos pramonės rėmimą. Pastaruoju sprendimu išplečiama vadinamųjų antrinių sankcijų apimtis visiems Rusijos asmenims ir subjektams, jau paveiktiems JAV sankcijų. Tai reiškia, kad užsienio finansų institucijos gali nukentėti dėl sandorių, susijusių su bet kuriuo užblokuotu asmeniu arba nurodytais Rusijos bankais, tokiais kaip VTB ar „Sberbank“, taikinių sąrašas išaugo nuo daugiau nei 1 000 iki 4 500.
Vašingtonas taip pat apribojo IT paslaugų teikimą ir tam tikrą programinės įrangos palaikymą žmonėms Rusijoje.
Naujausios sankcijos paveiks tarptautinius tinklus ir yra nukreiptos į daugiau nei 90 žmonių ir subjektų tokiose vietose kaip Kinija, Pietų Afrikos Respublika, Turkija ir JAE, sakoma Iždo departamento pranešime. Jungtinės Valstijos kaltina, kad šių užsienio tinklų prekės ir paslaugos padeda Rusijai tęsti karą ir išvengti sankcijų.
Vienas aukštas JAV pareigūnas trečiadienį žurnalistams sakė, kad pastangos apriboti Rusijos galimybes tęsti karą Ukrainoje turėjo „didelį poveikį“. „Pasaulinis eksportas į Rusiją sumažėjo beveik 90 mlrd. JAV dolerių, o JAV eksportas į Rusiją iš esmės sustojo, išskyrus tam tikras medicinos prekes, tokias kaip vakcinos“, – pridūrė pareigūnas, pageidavęs likti anonimiškas.
17:58 | Smūgis Kryvyj Rihui: mažiausiai 6 žuvę, 11 sužeistų
Rusai raketomis smogė Kryvyj Rihui, rašo UNIAN. Apie tai pranešė šalies vadovas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, žuvo bent šeši žmonės, dar mažiausiai 11 buvo sužeisti.
„Rusų raketų ataka Kryvyj Rihe. Kol kas 11 sužeistų žmonių ir 6 žuvusieji. Užuojauta žuvusiųjų šeimoms ir artimiesiems. Įvykio vietoje dirba visos būtinos tarnybos“, – pranešė V. Zelenskis.
Anot jo, kasdienis Rusijos vykdomas teroras Ukrainoje yra įrodymas, kad Ukraina ir jos partneriai privalo stiprinti šalies oro gynybą.
17:33 | Ukraina surengė kibernetinę ataką prieš Rusijos oro uostus
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos specialistai vadinamosios Rusijos dienos proga surengė kibernetinę ataką prieš Rusijos valstybines institucijas, taip pat oro uostus, dėl to vėluoja daug skrydžių.
Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė informuotas šaltinis žvalgyboje.
„Vyksta atakos prieš Domodedovo oro uostą, Gagarino oro uostą Saratove ir Južno-Sachalinsko oro uostą. Dėl atakų vėluoja skrydžiai, keleiviai negali skristi į Sočį, Bodrumą, Maskvą. Lėktuvai nukreipiami į atsarginius aerodromus Samaroje arba Uljanovske“, – sakė agentūros šaltinis.
Ukrainos žvalgybos pareigūnai taip pat perėmė Rusijos Stavropolio krašto dūmos oficialios svetainės serverio kontrolę ir paleido reklamjuostę su Ukrainos vėliavomis ir užrašu „Laikykitės, mes jus išlaisvinsime!“. Vėliau serveris buvo išjungtas.
Be to, Vyriausioji žvalgybos valdyba atakavo Rusijos Federalinio Susirinkimo Federacijos Tarybos ir kitų valstybinių institucijų serverius.
„Vadinamosios Rusijos diena tęsiasi, Putino valdiniai šiandien gaus dar daug tokių „dovanų“ šventės proga“, – pridūrė agentūros pašnekovas.
16:40 | Ukraina pirmą kartą smogė moderniausiems rusų naikintuvams, apgadinti iš karto du
Rusijos Achtubinsko aerodrome buvo apgadinti du moderniausi Rusijos naikintuvai Su-57, rašo UNIAN.
Informaciją trečiadienį patvirtino Ukrainos žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
15:51 | Oficialu: Ukraina smogė Rusijos oro gynybos sistemoms Kryme
„Buvo smogta vienam priešlėktuvinių raketų divizionui S-300 netoli Belbeko ir dviem priešlėktuvinių raketų divizionams S-400 netoli Belbeko ir Sevastopolio. Pataikymai patvirtinti taikinių teritorijoje“, – teigiama Generalinio štabo spaudos tarnybos pranešime.
Generalinio štabo teigimu, smūgiai sunaikino du S-300 ir vieno S-400 kompleksų radarus. Be to, Ukrainos kariuomenė užfiksavo amunicijos sprogimus visose trijose teritorijose, kuriose buvo dislokuotos raketų sistemos.
Rusijos gynybos ministerija situacijos nekomentavo. Tuo pat metu Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas anksčiau pareiškė, kad mieste suveikė priešlėktuvinės gynybos sistema. Anot jo, visos raketos buvo numuštos ore, daugiausia virš Juodosios jūros akvatorijos.
Savo ruožtu Ukrainos „Telegram“ kanalas „Krymskyj veter“, remdamasis liudininkais, rašė, kad sprogimai naktį taip pat buvo girdimi Jevpatorijoje, Sakuose, Krasnoperekopske ir Armjanske. Be to, kanalo šaltiniai pranešė apie priešlėktuvinės gynybos sistemų darbą netoli Belbeko aerodromo.
14:17 | Vakarų ginkluotė padėjo pristabdyti rusų puolimą Charkive
Pirmuoju, ar vienu pirmųjų smūgių Rusijos teritorijai Vakarų ginkluote ukrainiečiai galėjo sutriuškinti rusų vadavietę, atsakingą už puolimą Charkivo kryptimi. Kaip tik po šio smūgio Rusijos puolimas čia prislopo.
13:17 | Rusai sužlugdė galimybę atverti naują frontą: „Sunku patikėti, kiek mažai jie pasiekė“
Prieš mėnesį Rusijos Federacija pradėjo naują puolimą Charkivo srityje. Tuomet Ukraina atsidūrė itin pažeidžiamoje vietoje. Tačiau po keturių savaičių Rusijos pajėgos sustojo. JAV Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby paskelbė, kad rusų puolimas „beveik baigtas“.
Žvelgiant atgal, stulbina, „kiek nedaug Rusija iš tikrųjų pasiekė“, interviu „Business Insider“ sakė Didžiosios Britanijos Bato universiteto karo analitikas Patrickas Bury. Maža to, puolimas sukėlė strateginių pasekmių, dėl kurių JAV buvo priverstos leisti Ukrainai savo ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
„Jei atsuktumėte mėnesį atgal, Ukrainos padėtis atrodė niūri. Kai gegužės 10 d. Putino kariai kirto sieną Charkivo srityje, gynyba buvo tokia silpna, kad vienas kareivis BBC sakė, jog jie „tiesiog įžengė“, – rašoma medžiagoje.
Keli kaimai greitai pateko į Rusijos kariuomenės kontrolę, o netrukus rusai pareiškė, kad pasiekė strategiškai svarbų Vovčansko miestą, esantį prie svarbios magistralės. Tačiau toliau jie nepajudėjo. Dėl rusų suaktyvėjimo Ukrainai teko perdislokuoti labai reikalingus dalinius iš Časiv Jaro, kad pavyktų atremti puolimą, sakė Užsienio politikos instituto vyresnysis bendradarbis Robas Lee.
Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto mokslinis bendradarbis Nickas Reynoldsas leidiniui sakė, kad jei Rusija būtų palaukusi, kol galės į frontą atsiųsti geriau apmokytus dalinius, jos pajėgos būtų „galėjusios bent jau pradėti apsupti Charkivą ir kontroliuoti pagrindinį greitkelį“. Tuo pat metu JAV Karo studijų institutas teigė, kad Vladimiras Putinas galėjo paskubinti puolimą, bandydamas aplenkti pradedančią plūsti Vakarų pagalbą, ir panaudoti „nepakankamai parengtas pajėgas“.
12:45 | Lenkija skubiai pakėlė naikintuvus – nerimą sukėlė Rusijos raketų ir dronų ataka
Lenkija trečiadienio naktį pakėlė savo ir sąjungininkų naikintuvus, reaguodama į Rusijos atakas Ukrainoje. Apie tai socialiniame tinkle X skelbia Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė vadovybė.
12:13 | Sėkmingas ukrainiečių proveržis: atsikovojo prarastas pozicijas Charkivo srityje
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai skelbia, kad Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms pavyko įvykdytų sėkmingą kontrataką Charkivo srityje ir atsikovoti prarastas pozicijas Lypcių kryptimi.
„Ukrainos pajėgos neseniai susigrąžino prarastas pozicijas Lypcių kryptimi (į šiaurę nuo Charkivo) vykstant mūšiams šiaurinėje Charkivo srityje. Birželio 10 d. paskelbti geolokaciniai duomenys rodo, kad Ukrainos pajėgos susigrąžino pozicijas palei kelią O-212553 Lypciai-Charkivas į pietryčius nuo Hlybokos (į šiaurės rytus nuo Lypcių)“, – rašo analitikai.
ISW analitikai taip pat paminėjo, kad Rusijos Gynybos ministerija ir keli Rusijos kariniai tinklaraštininkai teigė, jog Ukrainos pajėgos kontratakuoja Lypcių kryptimi, ypač netoli Hlybokos, o tai atitinka turimus geolokacinius duomenis.
11:49 | Kyjivą užtvindė lietus: skęsta ne tik gatvės, bet ir daugiabučiai
Kyjive ir Kyjivo srityje šiandien paskelbtas 1-ojo lygio oro sąlygų pavojus, daugelyje šalies regionų prognozuojama stipri liūtis ir audra. Sostinė jau nuplauta stipraus lietaus, dalis gatvių atsidūrė po vandeniu, nukentėjo net daugiabučiai.
11:33 | Ukraina teigia naktį numušinėjusi rusų dronus ir raketas, dalį jų – virš Kyjivo
Ukrainos oro gynyba per naktį numušė dvi dešimtis Rusijos dronų ir kelias raketas, dalis kurių buvo nukreipta į Kyjivą, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Dėl pasikartojančių Rusijos išpuolių visoje Ukrainoje senka šalies oro gynybos pajėgumai, todėl prezidentas Volodymyras Zelenskis nuolat prašo sąjungininkų pagalbos.
„Raketos į Kyjivą iš pietų atskriejo keliomis bangomis. Beveik tuo pat metu iš tos pačios pietų krypties sostinės link skriejo priešo atakos dronai“, – teigė Kyjivas.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje girdėjo bent vieną sprogimą, o oro pavojaus signalas, pasak jų, truko dvi valandas.
Kyjivo regione dėl smūgio kilo gaisras, per kurį buvo sužeistas vienas vyras, pranešė šalies policija.
10:50 | Rusų nuostoliai
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. birželio 12 d. Ukrainoje sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės iš viso apie 521 830 rusų okupantų, iš jų 980 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 7 911 priešo tankų (+9 per pastarąją parą), 15 187 šarvuotąsias kovos mašinas (+15), 13 736 artilerijos sistemas (+46), 1 099 raketų paleidimo sistemas, 844 oro gynybos sistemas (+2), 359 karo lėktuvus, 326 sraigtasparnius, 11 042 nepilotuojamus orlaivius (+19), 2 278 sparnuotąsias raketas (+1), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 18 736 transporto priemones (+60), 2 290 specialiosios įrangos vienetų (+2).
Duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
10:13 | Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 24 rusų dronus ir 5 raketas
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios 24 rusų dronus ir penkias raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai atakavo Ukrainą 24 dronais „Shahed“, keturiomis sparnuotosiomis raketomis Ch-101/Ch-555, viena balistine raketa „Iskander-M“ ir viena raketa „Kinžal“.
Buvo numušti 24 dronai, raketa „Kinžal“ ir keturios raketos Ch-101/Ch-555.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Poltavos, Charkivo, Vinycios srityse.
09:48 | Rusų partizanai: diversijos metu susilpninta Maskvos oro gynyba
Maskvos srities Klino mieste rusų partizanų judėjimo „Ateš“ narys surengė diversiją, kurios metu buvo sunaikintas palydovinio ryšio įrenginys „Liven“, rašoma „Unian“.
09:26 | B. Pistorius pažadėjo Ukrainai daugiau ginklų
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pažadėjo Ukrainai daugiau ginklų. Be kita ko, bus pristatyta rankinių šaunamųjų ginklų, įskaitant snaiperio šautuvų.
„Tai padarysime greitai“, – sakė B. Pistorius antradienį kartu su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu apsilankęs pratybų poligone Meklenburgo-Priešakinės Pomeranijos žemėje, kur ukrainiečių kariai mokomi naudotis „Patriot“ oro gynybos sistema. Taip pats bus tiekiami prieštankiniai ginklai, artilerijos amunicijos komponentai, parama dronų ir gynybos nuo dronų srityje.
Be to, įgyvendinant Vokietijos iniciatyvą, kartu su Danija, Nyderlandais ir Norvegija Ukrainai bus skirta papildomai 100 „Patriot“ raketų. 32 jau pristatytos, 68 šalį pasieks ateinančiomis savaitėmis.
08:55 | Zelenskio maldos išklausytos: dvi šalys suteiks Ukrainai gyvybiškai svarbų ginklą
„The New York Times“ (NYT), remdamasis neįvardytais aukštais JAV administracijos ir kariuomenės pareigūnais, skelbia, kad JAV Ukrainai nusiųs antrąją oro gynybos sistemą „Patriot“. Trečiadienį apie tokį sprendimą paskelbė ir Vokietijos gynybos ministras Olafas Scholzas.
„J. Bidenas sprendimą priėmė praėjusią savaitę po virtinės aukšto lygio susitikimų ir vidinių diskusijų apie tai, kaip patenkinti neatidėliotiną Ukrainos poreikį stiprinti priešlėktuvinę gynybą nekeliant pavojaus JAV kovinei parengčiai“, – rašo NYT.
Cituodamas pareigūnus, leidinys teigė, kad antroji „Patriot“ sistema bus atgabenta iš Lenkijos, kur ji saugojo į Jungtines Valstijas grįžtančių JAV karių rotaciją.
Pasak JAV pareigūnų, sistema gali būti dislokuota į fronto linijas Ukrainoje per kelias artimiausias dienas, priklausomai nuo to, kokios techninės priežiūros ar modifikacijų jai reikės.
08:15 | J. Stoltenbergas remia Vokietijos perduotų ginklų naudojimą prieš taikinius Rusijoje
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas remia Vokietijos vyriausybės sprendimą leisti Ukrainai prieš karinius taikinius Rusijoje naudoti Berlyno perduotus ginklus. Interviu agentūrai dpa jis pabrėžė, kad Ukraina turi teisę gintis, o dabar ir daugiau galimybių pasipriešinti okupantams. Tai apima ir teisę pulti teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje.
„Prasminga leisti Ukrainai naudoti ginklus, ypač prieš karinius taikinius netoli Ukrainos“, – kalbėjo J. Stoltenbergas. – Tai puolamasis karas, jie ginasi. Gintis nėra eskalacija“.
07:46 | Rusija surengė raketų ir dronų ataką prieš Kyjivą
Ukrainos duomenimis, surengė raketų ir dronų ataką prieš sostinę Kyjivą. Oro gynyba numušė visus prie miesto priartėjusius objektus, tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko, informuoja agentūra „Reuters“.
Pirmine informacija, Rusija naudojo sparnuotąsias ir balistines raketas bei bepiločius. Atakos mastas kol kas nežinomas.
07:22 | Baltieji rūmai G-7 viršūnių susitikime paskelbs apie veiksmus dėl įšaldyto Rusijos turto
Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad per šią savaitę Italijoje vyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą bus paskelbta apie įšaldyto Rusijos turto panaudojimo priemones, taip pat apie naujas sankcijas ir eksporto kontrolę dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Paskelbsime apie naujus žingsnius, kuriais sieksime išlaisvinti Ukrainai naudingo imobilizuoto Rusijos valstybės turto vertę“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
G-7 lyderiai tikisi susitarti dėl pelno, gauto iš palūkanų už 300 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, panaudojimo siekiant padėti Kyjivui.
07:00 | Putinas pripažino: Rusijai kritiškai trūksta darbo jėgos, dirbti turės ir pensininkai
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad šalyje kritiškai trūksta darbo jėgos. Dėl šios priežasties jis paragino Vyriausybę spręsti Kremlių ištikusią krizę. Pirmas V. Putino siūlymas – sugrąžinti pensininkus į darbo rinką.
kalbama kaip kacapams bus pz kryme, charkivo puolimas baigėsi visišku fiasko, o putlerinę žiurkę iš bunkerio ištrauks
