Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:04 | Antradienį Charkivo srityje vienas žmogus žuvo, 10 sužeista
Antradienį, gegužės 10 d., Charkivo srityje vienas žmogus žuvo, 10 sužeista.
Pasak Charkivo srities vadovo Oleho Synehubovo, gegužės 10 d. Rusijos pajėgos toliau šaudė į gyvenamuosius rajonus Ukrainos rytinėje Charkivo srityje.
⚡️Governor: One killed, 10 injured in Kharkiv Oblast on May 10.
According to Oleh Synehubov, Russian forces continued to shell residential areas in Ukraine’s eastern Kharkiv Oblast on May 10. The official said that attacks have intensified in the region’s Kharkiv District.REKLAMAREKLAMA— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) May 10, 2022
23:47 | Meras: Mariupolyje vis dar gali būti evakuacijos laukiančių žmonių
Mariupolio meras Vadimas Bojčenka pareiškė, kad Mariupolyje vis dar gali būti evakuacijos laukiančių žmonių, rašo „Sky news“. Anksčiau Ukrainos pareigūnai teigė, kad mieste liko 100 žmonių.
„Šiandien turime suprasti, kad tik jei bus stabiliai įgyvendinamos paliaubos, mes ir mūsų drąsūs kovotojai galėsime rasti atsakymus į šiuos klausimus, ar yra civilių gyventojų, ar ne“, – kalbėjo miesto meras.
„Manoma, kad vis dar yra civilių, kurie laukia evakuacijos“, – pridūrė jis.
23:43 | Skelbia rusų antradienio nuostolius
Antradienį, gegužės 10 d., Ukrainos pajėgos sėkmingai atmušė 12 priešo atakų. „UNIAN“ skelbia, kad Ukrainos gynėjai per dieną sunaikino: 12 bakų, 19 vienetų kovinių šarvuočių, 2 vnt. specialios inžinerinės įrangos, 7 priešo automobilius, artilerijos sistemas
Ukrainos Donbaso regione numuštas vienas priešo sraigtasparnis Mi-24 ir 3 nepilotuojami orlaiviai Orlan-10.
23:35 | JAV siekia rasti alternatyvių Ukrainos grūdų ir kukurūzų tiekimo maršrutų
Kandidatė į JAV ambasadorius Ukrainoje Bridget Brink antradienį sakė, kad Jungtinės Valstijos „stengiasi bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais ir kitais subjektais, kad padėtų rasti alternatyvius grūdų ir kukurūzų išvežimo iš Ukrainos kelius“, rašo CNN.
„Kalbant apie daiktų išvežimą iš uostų, šiuo metu tai yra didelis iššūkis, nes Rusija blokuoja Juodosios ir Azovo jūrų uostus“, – sakė ji.
„Todėl stengiamės bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais ir kitais subjektais, kad padėtume rasti alternatyvius grūdų ir kukurūzų išgabenimo iš Ukrainos kelius, taip pat bendradarbiauti su kitomis pagalbos organizacijomis, kad papildytume tas šalis, kurios buvo priklausomos nuo šio eksporto“, – kalbėjo B. Brink.
23:14 | Bidenas kalbėjosi su Italijos premjeru: „Putinas tikrai tikėjo, kad gali mus suskaldyti“
JAV Prezidentas Joe Bidenas ir Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą jų šalių ryšiai tapo „stipresni“.
J. Bidenas padėkojo M. Draghi už atsaką į „Putino brutalumą“, rašo CNN.
„Jūsų bendradarbiavimas ir kartais didesne nei kitų kaina, kad imtumėtės Putino ir to, kas vyksta Ukrainoje, buvo tikrai neįtikėtinas“, – sakė J. Bidenas premjerui.
„Italiją ir Jungtines Valstijas sieja ilga bendrų ryšių istorija“, – pridūrė jis.
M. Draghi J. Bidenui sakė, kad, jo nuomone, šie ryšiai sustiprėjo dėl neramumų Europoje.
„Mūsų dviejų šalių ryšiai visada buvo labai stiprūs, o jei kas nors ir sustiprėjo, tai šis karas Ukrainoje juos dar labiau sustiprino“, – sakė Italijos premjeras.
„Jei Putinas kada nors manė, kad gali mus suskaldyti, jam nepavyko“, – tęsė M. Draghi.
Buvo planuota, kad susitikimo metu J. Bidenas ir M. Draghi aptars „energetinį saugumą“ ir „aprūpinimą maistu“.
„Tai, kas įvyko Ukrainoje, atneš drastiškų pokyčių (Europos Sąjungoje)“, – sakė Italijos ministras pirmininkas.
J. Bidenas sakė tikįs, kad stipri Europos Sąjunga „atitinka Jungtinių Valstijų interesus“.
„Žinoma, tai ekonominė konkurencija, bet tai gerai. Tai gerai“, – kalbėjo J. Bidenas.
„Putinas tikrai tikėjo, kad gali mus suskaldyti ir mes visi suaktyvėjome“, – pridūrė jis.
22:58 | Naujas „Telegram“ kanalas ir darbo jėgos paieškos Mariupolyje
Naujame „Telegram“ kanale, pavadintame „Novyj Mariupol“ (liet. „Naujasis Mariupolis“), paskelbta, kad Donecko liaudies respublikos įdarbinimo centruose nedelsiant ieškoma laikina darbo jėga.
Gegužės 7 d. žinutėje kanalas teigė, kad laisvų darbo vietų yra informacijos apsaugos, miesto gerinimo ir „mirusiųjų surinkimo“ srityse. Antradienį pasirodė atnaujintas skelbimas, pateiktas skrajutės pavidalu, su QR nuoroda į „Telegram“ kanalą „Naujasis Mariupolis“.
Panašu, kad kanalas susijęs su naująja Rusijos remiama miesto administracija, rašo CNN.
Lankstinuke vartojama ta pati kalba kaip ir pirminiame „Telegram“ pranešime, tačiau jame pateikiami trys papildomi pranešimai: Nuo gegužės 14 d. keturiose skirtingose miesto vietose pradės veikti atviri turgūs; šiuo metu galima teikti paraiškas DNR pensijų fondui, ieškoma darbo Illicho geležies ir plieno gamykloje.
22:46 | Dėl karo Ukrainoje padėtis Sirijoje tampa itin sudėtinga
Dėl karo Ukrainoje Sirijos problemos tapo dar didesnės nei anksčiau, BBC sakė JT vyriausiasis pabėgėlių reikalų komisaras Filippo Grandi.
Pasak jo, padėtis Sirijoje iš esmės tapo katastrofiška. Karo Ukrainoje sukeltas maisto trūkumas turėjo „siaubingą poveikį“ Sirijai ir jos kaimynėms.
Rusijos vykdoma Juodosios jūros pakrantės blokada reiškia, kad milijonai tonų grūdų yra įstrigę uostuose, jų negalima išsiųsti į užsienį. Ukraina yra viena didžiausių kviečių eksportuotojų pasaulyje.
22:30 | Bidenas susitiks su Pelosi ir kitais Kongreso nariais, kurie lankėsi Ukrainoje
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį susitiks su Kongreso delegacija, kuri anksčiau šį mėnesį lankėsi Ukrainoje, pranešė Baltieji rūmai.
„Šią popietę, netrukus, per artimiausias porą valandų, prezidentas priims Kongreso pirmininkę Pelosi ir kitus Kongreso delegacijos, kuri neseniai keliavo į Ukrainą, narius Situacijų kambaryje“, – žurnalistus informavo Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki.
Ji pažymėjo, kad J. Bidenas anksčiau telefonu kalbėjosi su Atstovų Rūmų pirmininke Nancy Pelosi „apie delegacijos kelionę“.
„Kaip sakėme anksčiau šį mėnesį, grįžęs į Jungtines Valstijas jis norėjo asmeniškai išgirsti išsamesnį pasakojimą apie Ukrainoje praleistą laiką, todėl tai yra galimybė tai padaryti“, – sakė J. Psaki.
„Prezidentas nekantrauja iš jų išgirsti ir toliau kartu siekti bendro abiejų partijų tikslo – kuo greičiau suteikti Ukrainai papildomą skubiai reikalingą saugumo ir ekonominę pagalbą“, – tęsė ji.
22:16 | Kyjivas: dėl Rusijos veiksmų dujų tiekimas į Europą per Ukrainą gali sumažėti trečdaliu
Ukraina bus priversta nuo trečiadienio trečdaliu sumažinti per šalį tranzitu į Europą pumpuojamų rusiškų dujų srautą, nes į šalį įsiveržusios Rusijos pajėgos užėmė vieną šiam tiekimui labai svarbų infrastruktūros objektą, naujienų agentūra „Unian“ citavo ukrainiečių dujų transporto sistemos operatorę.
Bendrovė GTSOU antradienį nurodė, kad Ukraina nuo trečiadienio sustabdys dujų tranzitą per vieną pumpavimo stotį rytinėje Luhansko srityje, kai šią teritoriją užėmė Rusijos pajėgos.
GTSOU „praneša apie susiklosčiusias force majeure aplinkybes, dėl kurių tampa neįmanomas tolesnis dujų transportavimas“ per Sochranivkos dujų kiekio matavimo stotį ir Novopskovo kompresorių stotį prie sienos su Rusija, „kurios yra okupuotoje teritorijoje“, „Unian“ citavo operatorės tinklalapyje paskelbtą pranešimą.
Įmonė nurodė, kad per Novopskovo stotį perpumpuojama beveik trečdalis Rusijos Europai per Ukrainą tiekiamų dujų – iki 32,6 mln. kubinių metrų per parą.
GTSOU nurodė negalinti vykdyti okupuotoje teritorijoje atsidūrusios kompresorių stoties ir kitų dujų infrastruktūros objektų techninės kontroles.
Bendrovė pabrėžė, kad Rusijos pajėgų kišimasis į technologinius procesus, įskaitant „nesankcionuotą dujų nuleidimą iš tranzito srauto“, sukėlė „pavojų visos Ukrainos dujų transporto sistemos stabilumui ir saugumui“.
GTSOU pridūrė, kad siekdama vykdyti įsipareigojimus partneriams Europoje laikinai galėtų nukreipti tranzito pajėgumus kitu maršrutu per Kyjivo tebekontroliuojamą šalies teritoriją.
21:52 | Apšaudytos Sumų ir Černihivo sritys
Antradienį vakare buvo apšaudytos Sumų ir Černihivo sričių pasienio zonos, praneša Ukrainos Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Rusų lėktuvai į Sumų srities pasienio rajonus du kartus paleido nevaldomas raketas.
Taip pat pranešama apie atakas minosvaidžiu Černihivo srityje.
21:43 | Mariupolio taryba surinko virš 800 pranešimų apie karo nusikaltimus
Mariupolio miesto taryba surinko daugiau kaip 800 pranešimų apie karo nusikaltimus iš gyventojų, kuriems pavyko pabėgti iš apgulto miesto.
Mariupolio meras Vadimas Boičenka „Media Center Ukraine“ sakė, kad visa informacija apie įtariamus karo nusikaltimus buvo perduota regiono prokuratūrai.
Anot jo, gyventojai pateikė liudijimus apie svarbiausius išpuolius mieste, įskaitant „priešo lėktuvo sunaikintą Mariupolio gimdyklą ir Dramos teatrą, kur žuvo daug moterų ir vaikų, ir 1-ąją ligoninę, kurioje gyvi sudegė sunkiai sužeisti Mariupolio gyventojai“.
Pasak jo, visi įrodymai bus platesnio baudžiamojo proceso dėl Mariupolio gyventojų genocido dalis.
„Yra daugybė Rusijos okupacinės kariuomenės, vadovaujamos pagrindinio nusikaltėlio V. Putino, karo nusikaltimų pavyzdžių“, – pridūrė meras.
21:34 | Rusijos pajėgos sunaikino dar vieną požeminę ligoninę „Azovstal“
Rusų pajėgos sunaikino antrąją požeminę ligoninę Mariupolyje esančios plieno gamyklos „Azovstal“ teritorijoje, „Telegram“ praneša „UNIAN“.
Apie tai „Hromadsky“ eteryje kalbėjo „Azov“-Kyjivo pulko vadas Maksimas Žorinas.
Tai įvyko prieš dvi dienas, žuvo 10 žmonių, buvo sužeisti kariškiai ir civiliai. Sunaikinus ligoninę, kovotojai liko be vaistų, įrankių ar medžiagų tvarsčiams.
Dėl to net tie, kurie buvo lengvai sužeisti, patyrė komplikacijų. Dabar šiems žmonėms reikia amputuoti galūnes arba dėl komplikacijų jie lėtai miršta.
M. Žorinas dar kartą pabrėžė, kad sužeistus karius iš „Azovstal“ reikia kuo greičiau evakuoti.
21:09 | Sumų srityje nugriaudėjo sprogimai
Sumų srities vadovas Dmytro Žyvyckis praneša, kad antradienio vakarą keliuose Sumų regiono miestuose buvo girdimi sprogimai. Jis taip pat priminė gyventojams paskelbus oro pavojų likti slėptuvėse.
⚡️Sumy Oblast governor: Loud explosions in several cities.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) May 10, 2022
Dmytro Zhyvytskyi said that the explosions were heard on the evening of May 10 in several cities of the region’s Shostkynskyi District. The official asked residents to stay in bomb shelters during air raids.
20:56 | Rusijoje atsistatydino 4 regionų vadovai
Antradienį atsistatydino keturi Rusijos regionų vadovai, praneša „Reuters“.
Tomsko, Saratovo, Kirovo ir Mari El srities vadovai paskelbė, kad nedelsdami pasitraukia iš pareigų, o Riazanės srities vadovas pareiškė, kad nekandidatuos dar vienai kadencijai. Visų penkių regionų rinkimus planuojama surengti rugsėjo mėnesį.
Rusijos regionų gubernatoriai yra renkami, tačiau politiškai yra pavaldūs Kremliui. Nepopuliarūs gubernatoriai nuolat šalinami iš pareigų, rašo „the Guardian“.
Keli iš pasitraukiančių gubernatorių atstovauja regionams, kuriuose valdantysis blokas „Vieningoji Rusija“ praėjusiais metais vykusiuose parlamento rinkimuose surinko mažai balsų.
Pasak Maskvos regioninės politikos plėtros centro vadovo Iljos Griščenkovo, Kremlius šalina silpnus gubernatorius dėl blogėjančių Rusijos ekonominių perspektyvų, kurias lėmė Vakarų sankcijos.
„Reikia restruktūrizuoti ekonomiką, ypač tuose regionuose, kuriuose Vakarų ekonominė įtaka buvo didelė. Šiuos gubernatorius turi pakeisti jaunesni alternatyvūs asmenys“, – sakė I. Griščenkovas.
Rusijos ekonomikos ministerija pareiškė, kad 2022 m. šalies ekonomika susitrauks 8,8 proc.
20:48 | Zelenskis: Rusija nesutinka nė su vienu iš Ukrainos siūlymu dėl „Azovstal“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusija nesutinka nė su vienu iš Ukrainos siūlomų variantų gelbėti „Azovstal“ įstrigusius karius.
„Gynėjai vis dar tebėra Mariupolyje. Jie ir toliau priešinasi „Azovstal“ gamyklos teritorijoje. Mes naudojame visas įmanomas diplomatines priemones, kad organizuotume jų gelbėjimą. Tačiau Rusija dar nesutiko nė su vienu iš daugelio siūlomų variantų“, – „Telegram“ „UNIAN“ kanale cituojamas V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad Ukraina prašo ginkluotės, jog galėtų atblokuoti Mariupolį, tačiau jos neturi pakankamai.
„Mes neturime ginklų ir tiek, kiek reikia Mariupolio atblokuoti“, – sakė jis.
20:33 | JAV pareigūnas: Rusija dviem savaitėmis atsilieka nuo grafiko Donbase
Rusija maždaug dviem savaitėmis vėluoja įsiveržti į Ukrainos rytinį Donbaso regioną, antradienį pareiškė aukštas JAV gynybos pareigūnas, rašo „Sky news“.
Jis pridūrė, kad Maskva taip pat atsilieka nuo grafiko pietuose, kur ji pradėjo nesibaigiančias atakas prieš Mariupolį ir Odesą.
„Mūsų vertinimu, jie lengvai atsilieka dviem savaitėmis, o gal net ir daugiau, ... nuo to, kur manė, kad bus Donbase ir pietuose“, – sakė pareigūnas.
20:26 | Rusijos vietą JT Žmogaus teisių tarybos posėdyje dėl Ukrainos užims Čekija
Rusija nedalyvaus ketvirtadienį įvyksiančioje Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybos (UNHRC) specialioje sesijoje dėl Ukrainos, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Tuo metu JT Generalinė Asamblėja Niujorke į atsilaisvinusią Maskvos vietą UNHRC išrinko Čekiją.
Taryba pirmadienį paskelbė, kad Kyjivo prašymu surengs specialią sesiją „dėl Rusijos agresijos prastėjančiai žmogaus teisių padėčiai Ukrainoje“ išnagrinėti.
Nors Maskvos narystė UNHRC narystė yra įšaldyta, ji vis tiek būtų galėjusi dalyvauti kaip stebėtoja.
Tačiau Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova antradienį sakė, kad „rusų delegacija neįteisins savo dalyvavimu šio naujo politinio šou, organizuoto prisidengiant neeiline sesija“.
„Deja, mūsų argumentai ir paaiškinimai dėl tikrųjų šios specialios karinės operacijos tikslų ir realios situacijos... visiškai ignoruojami“, – sakoma jos pareiškime.
„Akivaizdu, kad jie nebus išgirsti ir šį kartą“, per Vakarų „naują antirusišką priemonę“, pridūrė M. Zacharova.
Rusija buvo Žmogaus teisių tarybos narė, bet balandžio 7 dieną JT Generalinė Asamblėja Niujorke nubalsavo už jos narystės Taryboje sustabdymą.
20:11 | Rusų pajėgos aktyviausios dviejose srityse
Ukrainos generalinis štabas pažymi, kad rusų pajėgos didina puolimo tempą rytuose. Rusija šaudo palei visą fronto liniją ir Ukrainos kariuomenės gynybos gilumoje. Kasdieninėje ataskaitoje teigiama, kad raketų atakų prieš civilinę ir karinę infrastruktūrą tikimybė išlieka didelė, rašo UNIAN.
Siekdami trukdyti Ukrainos pajėgų daliniams judėti į priekį, rusai iš okupuotos Donecko ir Luhansko sričių teritorijos į Ukrainos teritoriją papildomai perkėlė iki 500 mobilizuotų karių.
Generalinis štabas skelbia, kad Rusijos pajėgos aktyviausiai veikia dviejuose Ukrainos regionuose – Slobožansko ir Donecko sritis.
Slobožansko kryptimi Rusijos kariai aktyvių puolamųjų operacijų nevykdė. Jie toliau pergrupavo esamus dalinius, vykdė priešakinių pozicijų įtvirtinimo darbus, stiprino priešlėktuvinės gynybos sistemą ir kūrė medicininės pagalbos sistemą.
„Iziumo kryptimi priešas ir toliau kūrė palankias sąlygas puolimui, kuriam papildė šaudmenų ir medžiagų atsargas, vykdė priešakinių pozicijų inžinerinį aprūpinimą ir sustiprino oro žvalgybą“, – rašoma pranešime.
Generalinis štabas priduria, kad Severodonecko kryptimi toliau nesėkmingai bandoma nustatyti Rubižnės kontrolę.
„Priešas nesėkmingai vykdo puolamuosius veiksmus Luhansko srities Nižnės, Toškovkos, Orechovo gyvenviečių rajonuose“, – sakoma pranešime.
Okupantai bando įsitvirtinti prie Oleksandrivkos kaimo ir vykdo puolimo veiksmus prie Šandrigolovo kaimo Donecko srityje, tačiau ir čia jiems nesiseka.
Donecko kryptimi okupantai bandė pulti Marinkos miestą, Kamenkos ir Novomichailovkos gyvenvietes, tačiau jiems nepavyko.
19:37 | Charkivo srityje nuo okupantų išlaisvintos kelios gyvenvietės
„Dėl koordinuotų Ukrainos gynybos pajėgų padalinių Charkivo srityje darbuotojų veiksmų buvo išvaduotos Čerkaski Tyshky, Ruski Tyshky, Rubižnės ir Bayrak gyvenvietės“, – Ukrainos generalinį štabą cituoja UNIAN.
Taip pat pažymima, kad vienos rusų brigados daliniai atsitraukė į Belgorodo sritį rekonstrukcijai dėl didelių nuostolių Charkivo srityje. Didelė dalis Rusijos karinio personalo parašė atsistatydinimo pareiškimus.
Pasak UNIAN, Charkivo srityje priešas prarado Cirkūnų kaimo kontrolę. Slobožansko kryptimi Rusijos pajėgos bando sustabdyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų judėjimą link valstybės sienos.
19:30 | Suomijos parlamento gynybos komitetas pritarė šalies stojimui į NATO
Suomijos parlamento gynybos komitetas antradienį išreiškė palaikymą šalies stojimui į NATO ir pareiškė, kad toks sprendinys būtų geriausias šalies saugumui garantuoti, taip pat labai padėtų atgrasyti kaimyninės Rusijos potencialią agresiją.
Komiteto pirmininkas Petteri Orpo, pagrindinės opozicinės Nacionalinės koalicijos partijos lyderis, pranešime rašo, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomijos saugumo padėtis iš pagrindų pakito.
P. Orpo pabrėžė, kad galima narystė Vakarų šalių kariniame bloke Suomijai būtų vien su gynyba susijęs sprendinys. Ši 5,5 mln. gyventojų turinti šalis turi ilgiausią sieną su Rusija iš visų Europos Sąjungos narių.
„Suomija įstotų į NATO, kad maksimaliai padidintų savo saugumą ir šalies gynybą. Tai nebūtų prieš nieką nukreipta“, – antradienį žurnalistams sakė P. Orpo.
Tikimasi, kad Suomija vėliau šį mėnesį paskelbs, ar sieks įstoti į Aljansą.
Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų. Visuomenės nuomonė smarkiai pakito po vasario 24-osios, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę Ukrainą ir pradėjo invaziją, kurią Kyjivas ir Vakarų valstybės vadina neišprovokuota ir nepagrįsta.
19:12 | ES ir JK kaltina Rusiją dėl kibernetinės atakos karo pradžioje
Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė kaltina Rusiją kibernetine ataka, dėl kurios Ukrainoje ir kitur Europoje prasidėjus karui dešimtims tūkstančių modemų nutrūko interneto ryšys.
Kibernetinė ataka prieš JAV telekomunikacijų bendrovei „Viasat“ priklausantį palydovinį tinklą yra vienas iš didžiausių kibernetinių incidentų per karą Ukrainoje, rašo CNN.
Ataka sutrikdė Ukrainos ryšius likus valandai iki Rusijos invazijos. Dėl atakos Vokietijoje buvo išjungti tūkstančiai vėjo turbinų, priklausančių nuo palydovinio tinklo.
Dar kovo viduryje aukščiausio rango Ukrainos kibernetinės srities pareigūnas Viktoras Žora šį įsilaužimą pavadino „tikrai dideliu ryšių praradimu pačioje karo pradžioje“.
„Ši nepriimtina kibernetinė ataka yra dar vienas nuolatinio Rusijos neatsakingo elgesio kibernetinėje erdvėje modelio pavyzdys, kuris taip pat buvo neatsiejama jos neteisėtos ir nepagrįstos invazijos į Ukrainą dalis“, – sakoma antradienį paskelbtame EVT pareiškime.
Jungtinės Karalystės Užsienio reikalų, sandraugos ir plėtros biuras pareiškė, kad „nauja Jungtinės Karalystės ir JAV žvalgybos informacija leidžia manyti“, jog už įsilaužimą į „Viasat“ tinklą atsakinga Rusija.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas antradienį pareiškė, kad remdamos ES ir kitas šalis, Jungtinės Valstijos „viešai dalijasi savo vertinimu, jog Rusija vasario pabaigoje surengė kibernetines atakas prieš komercinius palydovinio ryšio tinklus, siekdama sutrikdyti Ukrainos kontrolę invazijos metu, o šie veiksmai turėjo šalutinį poveikį kitoms Europos šalims“.
18:57 | Kyjivas: Ukrainos narystė ES yra „karo ir taikos reikalas“ Europai
Ukrainos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad jo šalies narystė Europos Sąjungoje žemynui yra „karo ir taikos“ klausimas.
„Noriu pabrėžti, kad Ukrainos narystė ES yra karo ir taikos Europoje reikalas“, per spaudos konferenciją sakė diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė pradėjo invaziją į Ukrainą, teigdamas, jog kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“ ir „demilitarizuota“.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu. Vakarų šalys paskelbė Rusijai gniuždančių ekonominių sankcijų ir teikia plačią karinę pagalbą Ukrainai.
Nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios žuvo tūkstančiai civilių gyventojų, milijonai buvo priversti palikti savo namus.
„Viena iš priežasčių, kodėl prasidėjo šis karas – kad Putinas buvo įsitikinęs, jog Europai Ukrainos nereikia“, – sakė D. Kuleba.
18:50 | Rusija nedalyvaus specialioje JT sesijoje ir pavadino ją politiniu šou
Rusija ketvirtadienį nedalyvaus JT Žmogaus teisių tarybos specialiojoje sesijoje dėl Ukrainos, antradienį pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija.
Pirmadienį Taryba paskelbė, kad Kijevo prašymu surengs specialiąją sesiją, kad išnagrinėtų „blogėjančią žmogaus teisių padėtį Ukrainoje dėl Rusijos agresijos“, rašo BBC.
Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad „Rusijos delegacija savo dalyvavimu neįteisins šio naujo politinio šou, organizuojamo prisidengiant neeiline sesija“.
Ji sakė, kad Rusijos argumentai ir paaiškinimai dėl „tikrųjų šios specialiosios karinės operacijos tikslų ir realios padėties vietoje buvo visiškai ignoruojami“.
„Akivaizdu, kad jie nebus išgirsti ir šį kartą“ per Vakarų „naują antirusišką priemonę“, teigė ji.
18:39 | Johnsonas vyks į Švediją ir Suomiją
JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas trečiadienį vyks į Švediją ir Suomiją, rašo BBC. Šios šalys svarsto galimybę prisijungti prie NATO.
Tikimasi, kad Švedija ir Suomija šį mėnesį priims sprendimą, ar pateikti paraiškas įstoti į NATO.
„Kalbama ne tik apie Ukrainą, bet ir apie platesnį Europos saugumą“, – prieš premjero vizitą teigė jo atstovas spaudai.
18:32 | JAV: Ukrainoje žuvo 8–10 Rusijos generolų
JAV patvirtino, kad kare Ukrainoje žuvo nuo aštuonių iki dešimties Rusijos generolų. Pasak „ABC News“, Ukraina teigia, kad iki šiol žuvo 12 generolų, tačiau Rusija šio skaičiaus nepatvirtino. Kai kuriuos žuvusiųjų duomenis Rusijos pareigūnai ginčija.
18:12 | JAV žvalgybos vadovė: V. Putinas tikriausiai įves Rusijoje karo padėtį
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikriausiai taps dar labiau neprognozuojamas ir gali įvesti savo šalyje karo padėtį, kad galėtų lengviau įgyvendinti savo ambicijas Ukrainoje, antradienį sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines.
V. Putino tikslai yra didesni nei Rusijos kariniai pajėgumai, ir tai „tikriausiai reiškia, kad artimiausiais mėnesiais galime judėti labiau neprognozuojama ir potencialiai eskaluojama trajektorija“, per JAV Senato posėdį kalbėjo A. Haines.
„Dabartinė tendencija didina tikimybę, kad prezidentas Putinas imsis drastiškesnių priemonių, įskaitant karo padėties įvedimą, pramoninės gamybos perorientavimą ar potencialiai eskaluojamas karines galimybes, kad atlaisvintų išteklius, reikalingus jo tikslams pasiekti“, – sakė ji.
A. Haines taip pat teigė, jog V. Putinas tikriausiai neįsakys panaudoti branduolinių ginklų, nebent Rusijai iškiltų „egzistencinė grėsmė“.
17:55 | Kyjivas giria Berlyno „pasikeitusią poziciją“ dėl naftos embargo Rusijai, ginklų Ukrainai
Ukrainos užsienio reikalų ministras antradienį pareiškė, kad Kyjivas dėkingas Berlynui už pasikeitusią poziciją Maskvos atžvilgiu, įskaitant nuomonę dėl rusiškos naftos embargo ir ginkluotės tiekimo Ukrainai.
„Norėčiau padėkoti Vokietijai, kad ji pakeitė poziciją dėl virtinės klausimų. Vokietija pakeitė savo poziciją dėl ginklų tiekimo Ukrainai, taip pat... paskelbė pradedanti naują politiką Rusijos atžvilgiu“, – Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė per bendrą spaudos konferenciją Kyjive su Vokietijos diplomatijos vadove Annalena Baerbock.
Jis taip pat padėkojo Berlynui už „palaikymą [Rusijos] naftos embargo įvedimui“.
17:49 | JAV žvalgybos vadovė: V. Putinas pasiryžęs pasiekti Uždniestrę
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos karo neužbaigs Donbaso kampanija ir yra pasiryžęs sukurti sausumos tiltą į Uždniestrę, antradienį sakė JAV nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines.
„Mūsų vertinimu, prezidentas Putinas rengiasi ilgam konfliktui Ukrainoje ir jo metu dar ketina pasiekti tikslų už Donbaso ribų“, – sakė ji.
„Putinas tikriausiai taip pat mano, kad Rusija turi daugiau galimybių ir pasiryžimo ištverti sunkumus nei jo priešininkai, ir turbūt tikisi, kad JAV ir ES ryžtas silpnės didėjant maisto trūkumui, infliacijai ir energijos kainoms“, – per Senato posėdį kalbėjo A. Haines.
17:23 | Bearbock: Ukraina turi tapti visateise ES nare
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Bearbock pareiškė, kad Ukraina kada nors turėtų tapti visateise Europos Sąjungos nare, tačiau pridūrė, kad trumpiausio kelio į narystę nėra, rašo „Sky news“.
Dar pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zeleneckis surengė vaizdo konferenciją su EK pirmininke Ursula von der Leyen. Pokalbio metu V. Zelenskis pranešė, kad perdavė antrąją užpildyto klausimyno dalį kandidatės į ES statusui gauti.
„Manau, kad šie atsakymai taip pat yra nedidelė mūsų komandos pergalė. Laukiame Europos Komisijos svarstymo ir išvadų. Norėčiau, kad šios išvados būtų teigiamos. Ir norėčiau, kad šios išvados jūsų dėka būtų pateiktos greičiau“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Savo ruožtu U. von der Leyen pažymėjo, kad EK dės daug pastangų, kad išnagrinėtų Ukrainos pateiktą užpildytą klausimyną ir priimtų sprendimą šių metų birželio mėn.
„Esu labai sužavėta, kaip greitai parengėte atsakymus į mūsų klausimyną. Tai paskatins Europos Komisiją dirbti greičiau“, – sakė ji.
17:09 | Vokietija vėl atidarys ambasadą Ukrainoje
Antradienį Kyjive apsilankiusi Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pranešė, kad Vokietija vėl atidarys savo ambasadą Ukrainoje, rašo CNN.
Pasak A. Baerbock, ambasada pradės veikti ne pilnu pajėgumu, Vokietijos ambasadorė Ukrainoje Anka Feldhusen vėl bus šalies atstovė Kyjive.
17:00 | Kyjivo meras: sostinės pastatams suremontuoti prireiks 70 mln. eurų
Kyjivo meras Vitalijus Kličko „Telegram“ pranešė, kad po Rusijos atakų Ukrainos sostinėje esančių pastatų remontas kainuos 70 mln. eurų.
„Dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainos sostinėje iš viso buvo apgadinta 390 pastatų. Iš jų 222 yra daugiabučiai namai.
Jau nustatėme 20 namų, kurių atstatymo darbus turėtume pradėti pirmiausia, kad žmonės netrukus galėtų grįžti į savo namus. Apšaudant ir bombarduojant miestą nukentėjo 75 švietimo įstaigos, iš jų 30 ikimokyklinio ugdymo įstaigų, 17 sveikatos priežiūros įstaigų, 11 kultūros įstaigų“, – teigė jis.
16:48 | Rusija apšaudė miestą Sumų srityje
Rusijos pajėgos pašaudė Sumų srityje esantį Belopoljės miestą, rašo „24tv.ua“. Pranešama, kad miestas buvo apšaudytas iš Rusijos teritorijoje esančių daugkartinio paleidimo raketų sistemų.
Sumų srities kariuomenės administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis teigė, kad aukų nėra, o apšaudymo metu padaryta žala yra tikslinama.
16:36 | Macronas kalbėjosi su Kinijos prezidentu
Antradienį vyko Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo pokalbis telefonu. Pasak CNN, prezidentai kalbėjosi apie pusantros valandos.
Eliziejaus rūmai skelbia, jog abu prezidentai „sutarė, kad reikia skubiai nutraukti ugnį“ Ukrainoje.
„Abu valstybių vadovai pakartojo savo įsipareigojimą gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą ir sutarė, kad būtina skubiai pasiekti paliaubas“, – teigiama pareiškime.
„Taip pat turėtų būti remiamos visos pastangos teikti humanitarinę paramą Ukrainos gyventojams“, – priduriama jame.
16:24 | Minskas skelbia pasienyje su Ukraina dislokuojantis specialiųjų operacijų pajėgas
Pasak Baltarusijos gynybos ministerijos, taip elgiamasi reaguojant į pasienyje Ukrainos sutelktas pajėgas, „Telegram“ skelbia „UNIAN“.
„Mūsų reakcijos reikalauja ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sukurta grupė pietinėje operacijų zonoje, kurioje iš viso yra iki 20 tūkst. žmonių. Siekiant užtikrinti Baltarusijos Respublikos saugumą pietų kryptimi, specialiųjų operacijų padalinių pajėgos yra dislokuotos trimis taktinėmis kryptimis“, – cituojamas Baltarusijos gynybos ministerijos pranešimas.
16:05 | Paaiškino lendlizo reikšmę: Vakarai lažinasi už Ukrainos pergalę šiame kare
Ukrainos politologas Jurijus Kačura mano, kad J. Bideno pasirašytas lendlizo įsakymas „reiškia galutinį, riebų viso Vakarų pasaulio požiūrio į karą Ukrainoje ir Rusijoje taško padėjimą: Vakarai lažinasi už Ukrainos pergalę šiame kare“.
Eksperto teigimu, svarbus ir simbolinis datos pasirinkimas – gegužės 9-oji. Tai yra priminimas, kokį svarbų efektą lendlizas turėjo Antrojo pasaulinio karo baigčiai. „Faktiškai Bideno pasirašytas įstatymo projektas uždėjo galutinį, riebų visos Vakarų pasaulio, kolektyvinių Vakarų, prieigos į Ukrainos ir Rusijos karą, tašką. Mes prisimename, kad pradžioje Vakarai jautė didelį nepasitikėjimą Ukraina, buvo daug abejonių. Iš esmės buvo laukiama, kad per 2-3 dienas išvysime visiškai kitą pasaulį, kur Ukrainos jau nebus“, – „Current Time“ cituojamas J. Kačura.
„Tačiau praėjo kažkiek laiko – prisidėjo ir visuomenės nuomonės poveikis, ir realaus pasipriešinimo pavyzdys, kurį parodė Ukrainos kariuomenė, ir Vakaruose pamatė, kad būtina imtis daug rimtesnės pagalbos. Jie pamatė, kad Ukrainos kariuomenė, Ukrainos visuomenė gali nugalėti šiame kare. Ir ypač tai paveikė tų žūčių ir Rusijos kariuomenės žvėriškumo faktai, kurie buvo aptikti Bučoje, Borodiankoje, Stojankoje ir kituose miestuose – aiškino ekspertas. – Tokiu būdu susiformavo Vakarų pozicija, kuri faktiškai reiškė, kad Vakarai lažinasi už Ukrainos pergalę šiame kare“.
15:10 | JT: Ukrainoje – daugiau kaip 8 mln. šalies viduje perkeltų asmenų
Ukrainoje yra daugiau kaip 8 mln. šalies viduje perkeltų asmenų, kuriuos palikti savo namus privertė Rusijos invazija, antradienį paskelbė Jungtinės Tautos.
JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) pateiktas skaičius atspindi padėtį gegužės 3 dieną. Balandžio 17-ąją Ukrainos teritorijoje buvo 7,7 mln. dėl karo namus palikusių, bet iš Ukrainos neišvykusių žmonių.
14:58 | „Azovstal“ apšaudymas: daugėja sunkiai sužeistų, ukrainiečiai neteko ryšio su karo lauko ligonine
Rusijai eilinį sykį apšaudžius „Azovstal“ gamyklos teritoriją Mariupolyje yra sunkiai sužeistųjų, skelbiama UNIAN.
„Apšaudymai, aviacija, visą naktį. Yra sužeistųjų. Virš mūsų ligoninės veikia aviacija. Daug sunkiai sužeistų. Kažkuriam laikui buvom praradę ryšį su ligonine. Tačiau dabar ryšys atstatytas, sužeistųjų daug, ir jiems būtina evakuotis. Negalima šito proceso uždelsti, nes jiems yra reikalinga normali priežiūra, reikalingi medikamentai. Reikia normalaus maitinimo ir šviežio oro“, – UNIAN cituojamas vienas iš „Azov“ pulko lyderių Sviatoslavas Palamaras.
14:37 | Rusija bombarduoja Ukrainos Odesos uostą, Mariupolio gamyklą
Rusijos pajėgos įnirtingai bombarduoja Ukrainai gyvybiškai svarbų Odesos uostą, tikriausiai bandydamos sutrikdyti tiekimo linijas ir ginklų gabenimą, antradienį pranešė ukrainiečių pareigūnai.
Kitame Ukrainos pietinės pakrantės gale rusų pajėgos bombarduoja Mariupolio metalurgijos gamyklą, kur ukrainiečių kovotojai trukdo Maskvai visiškai perimti šio miesto – kito svarbaus uosto – kontrolę.
Kelios dienos po įtemptos civilių - manyta, kad galbūt paskutinių - evakuacijos iš Mariupolio gamyklos „Azovstal“ pareigūnai paskelbė, kad apie 100 civilių dar gali būti bombarduojamos gamyklos tuneliuose.
13:50 | Putinas „neturi išeities“ iš karo Ukrainoje – Bidenas nerimauja, kaip jis elgsis toliau
JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė nerimaujantis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „neturi išeities“ iš karo Ukrainoje.
Kalbėdamas per politinį lėšų rinkimą Demokratų nacionaliniam komitetui Potomake, Merilando valstijoje, J. Bidenas sakė, kad V. Putinas klaidingai manė, jog invazija į Ukrainą išardys NATO ir Europos Sąjungą.
„Esu įsitikinęs, kad Putinas tikėjo galintis sugriauti NATO, kad jis tikėjo galintis sugriauti Europos Sąjungą“, – sakė J. Bidenas, pridurdamas, kad vietoj to, vakarai susitelkė į Ukrainos pusę.
J. Bidenas taip pat sakė, kad V. Putinas yra viską labai apskaičiuojantis žmogus, o problema, dėl kurios jis dabar nerimauja, yra ta, kad Rusijos lyderis „šiuo metu neturi išeities, ir aš bandau išsiaiškinti, ką dėl to daryti“.
Rusija į Ukrainą įsiveržė vasario 24-ąją. Pirmiausiai tvirtindama, kad užims Kyjivą ir nuvers šalies valdžią per tris paras, Rusija be didesnių strateginių pergalių kariauja jau trečią mėnesį. JAV, Europos Sąjunga, Didžioji Britanija ir didelė dalis kitų pasaulio šalių Rusijai yra paskelbusi pluoštą įvairių ekonominių sankcijų.
13:28 | JT: Civilių aukų skaičius „tūkstančiais didesnis“ nei buvo skaičiuojama iš pradžių
Nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo tūkstančiai daugiau civilių, nei buvo skaičiuojama anksčiau, pranešė Jungtinių Tautų žmogaus teisių stebėjimo misijos šalyje vadovė.
Matilda Bogner sakė, kad žuvusių žmonių skaičius yra daug didesnis nei iš pradžių pateiktas skaičius – 3 381.
„Dirbome prie skaičiavimų, bet kol kas galiu pasakyti tik tiek, kad tai yra tūkstančiais daugiau nei šiuo metu jums pateikiami skaičiai“, – sakė ji per spaudos konferenciją Ženevoje.
„Didžioji juodoji skylė iš tikrųjų yra Mariupolis, kur mums buvo sunku visiškai pasiekti ir gauti visapusiškai patvirtintą informaciją“, – pridūrė ji.
13:13 | Putinas apie savo planą užsiminė dar pernai
Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Vadimo Denisenkos nuomone, daugelis ukrainiečių į Vladimiro Putino gegužės 9-osios kalbą žiūrėjo lengvabūdiškai, tačiau neatkreipė dėmesio į svarbią V. Putino išsakytą mintį.
„Į vakarykštę V. Putino kalbą daug kas žiūrėjo lengvabūdiškai, kai kas sakė, kad ji nepakankamai aštri... Deja, mažai kas atkreipė dėmesį į esminę tikrai nuobodžios kalbos frazę: „Mes kovojame savo žemėje.“
Tai yra, šiuo atveju Putinas patyliukais pasakė, kad „ruošiamės aneksuoti šias teritorijas“, „mes nesiruošiame palikti šių teritorijų“ ir „judėsime tol, kol Ukrainos kariuomenė leis mums judėti“. Tai gana rimtas pareiškimas, į kurį mažai kas atkreipia dėmesį“, – UNIAN cituoja V. Denisenką.
Ekspertas mano, kad tikrasis V. Putino tikslas buvo aprašytas jo dar 2021 m. pasirodžiusiame rašinėlyje apie Ukrainą.
„Galime grįžti prie Putino straipsnio apie „vieną tautą“ ir apie „Naująją Rusiją“, kur iš principo „jos teritorija“ yra 100 proc. Ukrainos teritorijos. Todėl šiuo atveju nereikėtų turėti iliuzijų, kad jis to nepasakė savo [gegužės 9 dienos] kalboje garsiai“, – pridūrė V. Denisenko.
V. Denisenka įsitikinęs, kad V. Putinas vis dar ketina atkurti Sovietų Sąjungą, tačiau šios „asociacijos“ formatas vis dar tikslinamas: „Pagrindinis Rusijos uždavinys išlieka nepakitęs – SSRS-2 sukūrimas, tik klausimas, kaip tai atrodys: ar visi prisijungs prie Rusijos, tame tarpe ir su Baltarusija, ar bus kuriami kažkokie kvazidariniai, kuriuos valdys rusai, ir apsimes, kad tai kelios sąjungininkės valstybės.
12:56 | Kyjivas: „Azovstal“ komplekse tebėra per 1 000 Ukrainos karių
Kyjivas antradienį pranešė, kad Mariupolio uostamiestyje esančioje metalurgijos gamykloje „Azovstal“ liko daugiau kaip 1 000 Ukrainos karių, daugelis jų sužeisti.
„Daugiau nei tūkstantis“ ukrainiečių karių tebėra gamykloje, naujienų agentūrai AFP sakė vicepremjerė Iryna Vereščuk.
„Šimtai žmonių yra sužeisti. Yra sunkiai sužeistų žmonių, kuriuos reikia skubiai evakuoti. Padėtis kasdien blogėja“, – pridūrė ji.
12:43 | Prancūzija: ES susitarimas dėl rusiškos naftos embargo gali būti pasiektas šią savaitę
Prancūzijos Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as antradienį pareiškė, kad Europos Sąjungos susitarimas dėl naftos importo iš Rusijos sustabdymo iki šių metų pabaigos gali būti pasiektas šią savaitę.
Embargui, kuris yra svarstomo šeštojo ES sankcijų Maskvai dėl įsiveržimo į Ukrainą paketo dalis, priešinasi kai kurios valstybės narės, kurių ekonomika itin priklausoma nuo rusiškos naftos. Šios šalys siekia garantijų dėl alternatyvių tiekimo šaltinių.
„Manau, kad šią savaitę galime pasiekti susitarimą, dirbame prie jo visomis jėgomis, – televizijai LCI sakė C. Beaune'as. – Tai tikriausiai kelių dienų klausimas.“
„Turime veikti greitai. Esu tikras, kad bus šeštasis Europos sankcijų paketas, jis bus labai griežtas. Palaipsniui atsisakysime rusiškos naftos, o vėliau ir apskritai Rusijos angliavandenilių“, – pridūrė ministras.
Antradienį Europos lyderiai telefonu surengs naujas diskusijas, kuriose dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, pridūrė C. Beaune'as.
12:07 | Lietuvos Seimas rusų veiksmus Ukrainoje pripažino genocidu, Rusiją – teroristine valstybe
Kremliaus režimas siekia sunaikinti ukrainiečių tautą, todėl tokie veiksmai turi būti pripažįstami genocidu, o Rusija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė, antradienį paskelbė Lietuvos Seimas.
Už tokią rezoliuciją parlamentarai balsavo vienbalsiai – 128 „už“ .
Joje Seimas konstatavo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir samdiniai įvykdė masinius karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje, ypač Bučos, Irpinės, Mariupolio, Borodjankos, Gostomelio miestuose.
Anot dokumento, siekiama visiškai ar iš dalies sunaikinti ukrainiečių tautą, palaužti jos dvasią, žudant jos narius ištisomis šeimoms, įskaitant vaikus, grobiant juos, kankinant, prievartaujant, žaginant, tyčiojantis iš nužudytųjų ir nukankintųjų kūnų.
„Seimas pripažįsta Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų ir jos politinės bei karinės vadovybės vykdomą ginkluotą pilno masto agresiją – karą – prieš Ukrainą, prasidėjusią 2022 metų vasario 24 dieną, ukrainiečių tautos genocidu“, – teigiama rezoliucijoje.
Joje taip pat akcentuojama, kad visi kaltininkai privalo būti patraukti atsakomybėn, o tarptautinė bendruomenė turi įsteigti Specialųjį tarptautinį baudžiamąjį tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimui prieš suverenią Ukrainą ištirti ir įvertinti.
Lietuvos Seimas ragina, kad šis tribunolas turėtų turėti galią išduoti tarptautinius arešto orderius ir nebūtų apribotas valstybės imuniteto arba valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų valstybės pareigūnų imuniteto.
„Rusijos Federacija, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombardavimo taikiniais civilinius objektus, yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė“, – teigiama rezoliucijoje.
Vasario pabaigoje Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje, nužudyta tūkstančiai civilių gyventojų, sugriauta civilinių pastatų, pranešama apie seksualinę prievartą prieš Ukrainos moteris ir vaikus, žmonių grobimus ir kitus nusikaltimus.
11:43 | „Karas taps dar kruvinesnis“: ekspertas perspėjo dėl situacijos Ukrainoje artimiausiomis savaitėmis
Ukrainos karo ekspertas Olehas Ždanovas mano, kad Rusijos prezidentas V. Putinas nuo vadovavimo karui Ukrainoje nušalino generalinio štabo vadą Valerijų Gerasimovą, o paskirtasis naujas „puls Ukrainą iš paskutinių jėgų“.
„Iš dalies galima sutikti su tuo, kad karas Ukrainoje suintensyvės ir taps dar kruvinesniu. Artimiausiomis savaitėmis laukiama karo veiksmų suintensyvėjimo“, – „Segodnia“ pasakojo jis.
Ekspertas taip pat pasidalijo informacija, kad V. Gerasimovas tariamai buvo atitrauktas nuo pareigų dėl neįvykdytų „spec. operacijos“ užduočių. Tuo pačiu, jo duomenimis, Rusijoje šiuo metu nematyti trečiosios karių rezervo bangos formavimo ketinimų.
„Yra paimta iš sandėlių technika ir slapti šaukimai, tačiau 10–20–30 tūkst. rezervo formavimo šiai dienai nėra“, – aiškino O. Ždanovas.
Jis taip pat perspėjo, kad okupantai gali sustiprinti spaudimą užėmus Kramatorską ir Severodonecką, pereiti į Charkivo administracinės srities ribų puolimą. Tačiau, Donecko srityje įsitvirtinusios Ukrainos pajėgos, anot jo, „stovi tvirtai“.
„Atrodytų, jie kariauja pagal klasikinę (schemą): puolamoji operacija iki 14 dienų, karinė – iki 20, o jie jau penktą savaitę meta į mūšį iki paskutinio kareivio, kad tik pabandytų pramušti mūsų gynybą ir priartėtų prie jų politinės vadovybės, konkrečiai – Putino, užduočių“, – aiškino ekspertas.
11:06 | EK vicepirmininkas: tarptautinių sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai – stiprus
Tarptautinės sankcijos karą Ukrainoje sukėlusiai Rusijai veikia labai įvairioje srityse, o jų poveikis šios šalies ekonomikai yra stiprus, pareiškė Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis.
Pasak jo, nemažai Rusijos pramonės šakų jau dabar susiduria su rimtomis problemomis, o Europos Sąjungos sankcijos apima plačią eksporto kontrolę, užkertančią kelią aukštųjų technologijų ir dvejopo naudojimo prekių teikimui į Rusiją. Jos, kaip ribojimų transporto srityje, ėmėsi ne tik ES, bet ir JAV bei kitos Vakarų valstybės.
Be to, Rusijos finansų sektoriui taikomos plataus masto sankcijos, draudžiančios bet kokius sandorius su Rusijos centriniu banku. Šeštasis sankcijų paketas apims didžiausio ir sistemiškai svarbiausio Rusijos banko „Sberbank“ atjungimą nuo SWIFT sistemos.
ES sankcijos Rusijai taip pat nukreiptos prieš šios valdžios elitą, atsakingą už karą Ukrainoje, įskaitant prezidentą Vladimirą Putiną, bei jo karo mašiną finansuojančius oligarchus.
V. Dombrovskio žodžiais, ES siekia atsisakyti Rusijos iškastinių energijos išteklių, pradžiai skelbiant embargą naftai, o po to turėtų sekti rusiškų dujų atsisakymas, diversifikavus ES aprūpinimą jomis.
V. Dombrovskis pabrėžė, kad pasibaigus karui Ukrainoje ES valstybės narės nepradės vėl naudoti Rusijos eksportuojamų gamtinių išteklių - rengiamas planas "REPpowerEU" laipsniškam rusiško iškastinio kuro atsisakymui.
10:49 | Po namo griuvėsiais rasti 44 žmonių kūnai
Ukrainos Charkivo srities Iziumo mieste po namo griuvėsiais buvo rasti 44 civilių žmonių kūnai, praneša UNIAN.
Apie tai „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas:
„Laikinai užimtame Izyume po griuvėsiais penkių aukštų pastato, kurį okupantai sugriovė per pirmąsias dešimt kovo dienų, rasti 44 žuvusių civilių kūnai.
Tai dar vienas baisus Rusijos užpuolikų karo nusikaltimas prieš civilius gyventojus! Mes užfiksuojame kiekvieną [nusikaltimą], ir jie sumokės už kiekvieną iš jų!“ – rašė O. Sinegubovas.
Rusija į Ukrainą įsiveržė vasario 24-ąją. Pirmiausiai tvirtindama, kad užims Kyjivą ir nuvers šalies valdžią per tris paras, Rusija be didesnių strateginių pergalių kariauja jau trečią mėnesį.
JAV, Europos Sąjunga, Didžioji Britanija ir didelė dalis kitų pasaulio šalių Rusijai yra paskelbusi pluoštą įvairių ekonominių sankcijų.
10:22 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 26 000 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 199 lėktuvus, 158 sraigtasparnius, 1170 tankų, 2808 šarvuočius, 519 artilerijos pabūklų, 185 raketų sistemas, 12 laivų, 1980 mašinų, 76 kuro cisternas, 380 bepiločių orlaivių, 87 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas bei 41 specialiosios įrangos vienetą.
10:01 | Rusai bando apsupti Charkivą
Kaip teigiama JAV Karo studijų instituto (ISW) analizėje, Rusijos kariuomenė toliau stengiasi pasagos pavidalu apsupti Charkivą iš šiaurės ir rytų, nepaisant to, kad šiaurėje veikia tik trys bataliono taktinės grupės.
Be to, Belgorodo srityje rusų pajėgos yra sutelkusios 19 bataliono taktinių grupių. Tikėtina, jie gali sustiprinti puolimą Charkivo kryptimi, kad Ukrainos kariuomenė nepasiektų sienos su Rusijos Federacija.
Pasak analizėje neįvardyto Pentagono pareigūno, per pastarąją savaitę Ukrainos pajėgos nustūmė priešą beveik 48 km į rytus.
Analizėje priduriama, kad rusų pajėgos gegužės 9 d. nepuolė į pietryčius ar pietvakarius nuo Iziumo, bet bando sutelkti pajėgas, būtinas puolamiesiems veiksmams atnaujinti artimiausiomis dienomis.
Tuo pat metu Rusija susiduria su rimta kovinių nuostolių „kompensavimo“ problema, kurią Kremlius ir toliau slepia. Pasak ekspertų, Rusijos užsitęsusios „slaptos mobilizacijos“ pastangos greičiausiai netaps reikšminga kovine galia.
09:45 | Rusijos Dūmos vicepirmininkas paskelbė, kad vyksta „viso pasaulio išlaisvinimo operacija“, kaip ir Antrojo pasaulinio karo metais
„Specialiosios operacijos Ukrainoje dalyviai, kaip ir jų protėviai Didžiojo Tėvynės karo metu, dabar išlaisvina ne tik Donbasą, bet ir visą pasaulį“, – Valstybės Dūmos vicepirmininkas Sergejus Neverovas.
09:26 | „Su gegužės 9-ąja“: programišiai visiškai sunaikino „Rutube“
Gegužės 9-ąją programišiai nulaužė Rusijos „Youtube“ analogą „Rutube“. Būtent į šį tinklą po karo Ukrainoje pradžios persikraustė daugelis Rusijos valstybės finansuojamų projektų. Tinklapis neveikia jau parą, o šaltiniai skelbia, kad buvo ištrintas visas kodas ir atstatyti jo jau nepavyks.
Užėjus į „Rutube.ru“ šiuo metu rodomas klaidos pranešimas ir perspėjimas, kad vyksta „remonto darbai“. Gegužės 9-osios vakarą bendrovė paskelbė, kad tai buvo „didžiausia per visą istoriją ataka“ prieš juos. Anot „The Village“ cituojamų bendrovės atstovų, ji buvo brangiai kainuojanti, iš anksto planuota ir skirta „sutrukdyti Rutube rodyti Pergalės dienos paradą“.
„The Village“ šaltinio duomenimis, ataka prasidėjo gegužės 9-ąją apie 5 ryto ir programišiams pavyko „visiškai ištrinti tinklapio kodą“, o dabar vaizdo įrašų talpinimo ir retransliavimo paslaugos atstatyti į ankstesnę būseną jau nebeįmanoma.
09:03 | Putinas bando įšaldyti karą
Vyresnysis JAV Kongreso patarėjas Paulas Massaro mano, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bando įšaldyti karą Ukrainoje.
„Panašu, kad Putinas nori paversti savo genocidinį karą įšaldytu konfliktu Ukrainoje. Negalime leisti, kad tai įvyktų. Nepraraskime dėmesio. Tikslas yra visiška ukrainiečių pergalė“, – „Twitter“ rašė P. Massaro.
Anot jo, Vakarai ir V. Putinas vienas kito nesupranta. P. Massaro Rusijos diktatorių pavadino „gangsteriu, vaidinančiu nacį“.
„Faktas tas, kad Putinas visiškai nepasikeitė. Jis vis dar įsitikinęs, kad gali išsisukti nuo visko. Ukraina tapo pirmuoju plienu, į kurį jis atsitrenkė per visą savo valdymo laikotarpį“, – pridūrė P. Massaro.
08:44 | Gabrielius Landsbergis užsienio spaudai: vienintelis būdas apsisaugoti – pašalinti Putiną
Rusijos prezidento Vladimiro Putino pašalinimas iš valdžios yra vienintelis būdas apsaugoti Vakarus ir jų sąjungininkus nuo būsimų grėsmių iš Maskvos, pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Jis interviu AP sakė, kad kasmetinė V. Putino kalba Pergalės dienos proga buvo „slegianti“, o generolų ir kitų karininkų „niūrūs veidai“ yra nesėkmės kare ženklai, skelbia „The Guardian“. Tačiau, jo teigimu, sužeistas V. Putinas gali būti dar pavojingesnis ir vienintelis būdas pašalinti grėsmę yra pašalinti ir jį patį.
„Mūsų požiūriu, kol dabartinis režimas bus valdžioje, jį supančios šalys tam tikru mastu bus pavojuje. Ne tik V. Putinas, bet ir visas režimas, nes, žinote, galima pakeisti V. Putiną ir pakeisti jo aplinkos ratą, bet į jo vietą gali iškilti kitas V. Putinas.
Ir kol veikia režimas, ketinantis kariauti už Rusijos teritorijos ribų, jį supančios šalys yra pavojuje“, – sakė G. Landsbergis.
G. Landsbergis taip pat sakė, kad Lietuva džiaugiasi NATO sąjungininkų jai ir kitoms Aljanso rytinio flango šalims pasiūlyta parama, tačiau joms reikia dar daugiau.
Jis sakė, kad Lietuva kartu su kitomis Baltijos valstybėmis spaus NATO parūpinti daugiau oro ir jūrų gynybos bei nuolat dislokuoti karius savo teritorijoje, kai Aljanso lyderiai birželio pabaigoje susitiks Madride.
08:12 | Rusų FSB šluoja butus – per prievartą mobilizuoja ukrainiečius
Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojai okupuotame Luhanske ieško „mobilizacijos“ išvengusių žmonių. Šie žmonės naudojami kaip Rusijos kariuomenės priedanga.
„Mūsų žiniomis, gautomis iš okupuoto Luhansko, ta mobilizacijos banga baigėsi ir vyrų gatvėse nebeliko. Tačiau atvyko FSB pareigūnai, kurie dabar apeina kiekvieną butą namuose ieškoti tų, kurie išvengė mobilizacijos“, – UNIAN cituoja Luhansko srities vadovą Serhijų Haidajų.
Kartu, jo teigimu, fronte Rusijos kariai slepiasi už ką tik mobilizuotų karių ir žygiuoja paskutiniame ešelone.
„Eina [apsišaukėliškos Luhansko demokratinės respublikos] avys, paskui Kadyrovo (Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo – red. past.), o paskui Rusijos kariai. Net privačių karinių kompanijų kariai nepatenka į pirmąsias puolimo bangas“, – reziumavo S. Haidajus.
Tuo pat metu Ukrainos kariuomenės nelaisvėn patekę Rusijos kariai kalbėjo apie slaptą mobilizaciją Rusijoje.
Okupantams buvo pažadėti dideli pinigai ir „gana ramios“ užduotys: ardyti griuvėsius ir sutvarkyti gatves Luhanske ir Donecke, vežti ir krauti žuvusius ir sužeistuosius, taip pat budėti patikros postuose. Tačiau, visi „atsargos kariai“ buvo išsiųsti į karščiausius kovos taškus.
07:42 | Rusija atnaujino „Azovstal“ šturmą
Rusijos karinės pajėgos tęsia Ukrainos uostamiesčio Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą. Manoma, kad gamykloje vis dar glaudžiasi bent 100 civilių ukrainiečių ir mažiausiai 600 sužeistų ukrainos karių.
„Mariupolyje priešas artilerijos ir oro antskrydžiais ir toliau naikina „Azovstal“ gamyklos infrastruktūrą. Karas tęsiasi“, – „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Ukrainos kariuomenės teigimu, Rusijos pajėgos šiuo metu rengiasi atnaujinti puolimo operacijas, kad pagerintų savo taktinę situaciją.
Generalinis štabas taip pat pažymi, kad priešo laivų grupės ir toliau izoliuoja kovines zonas, užsiima žvalgyba bei raketomis atakuoja miesto civilinę ir karinę infrastruktūrą.
Plieno ir geležies gamykla „Azovstal“ yra paskutinis ukrainiečių pasipriešinimo bastionas nuniokotame uostamiestyje, o jos likimas įgavo simbolinę reikšmę platesnei kovai su Rusijos invazija.
07:16 | Rusija apšaudė Sumų sritį
Sumų srities gubernatorius Dmitrijus Živytskis per „Telegram“ gegužės 9 d. pranešė, kad Rusijos pajėgos 22 val. apšaudė Sumų srities Novoslobidskos ir Vorožbijos kaimo bendruomenes. Apie aukas kol kas nepranešama.
06:52 | Pentagonas: ukrainiečiai „prieš jų valią“ gabenami į Rusiją
JAV teigia matančios požymių, kad į Rusijos invazijos metu ukrainiečiai prievarta gabenami į Rusiją, skelbia „The Guardian“.
Pentagono atstovas Johnas Kirby buvo paklaustas apie Kyjivo pareiškimus, kad apie 1,2 mln. ukrainiečių buvo išsiųsti į Rusiją ir apgyvendinti stovyklose.
„Negaliu pasakyti, kiek yra stovyklų ir kaip jos atrodo. Tačiau mes matome požymių, kad ukrainiečiai prieš jų valią įvežami į Rusiją“, – patvirtino J. Kirby.
Jis pavadino šiuos veiksmus „nedorais“ ir „ne atsakingos valdžios elgesiu“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar balandžio pradžioje, praėjus šešioms savaitėms po to, kai Rusija pradėjo mirtiną invaziją, pareiškė, kad tūkstančiai ukrainiečių buvo išsiųsti į Rusijos teritoriją.
Tačiau nuo to laiko šis skaičius išaugo iki daugiau nei 1,19 mln., įskaitant mažiausiai 200 000 vaikų, sakė Ukrainos ombudsmenė Liudmyla Denisova.
06:28 | Kyrylenka: Mariupolio apgultoje „Azovstal“ metalo gamykloje „neabejotinai“ tebėra daugiau nei 100 civilių
Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko teigia, kad evakuacijos pastangos buvo sunkios dėl intensyvaus Rusijos kariuomenės spaudimo.
Didžiulė „Azovstal“ gamykla tebėra paskutinė Ukrainos slėptuvė sunaikintame pietų mieste po savaites trukusio bombardavimo. Anksčiau pirmadienį Gynybos ministerija pareiškė, kad rusai toje vietoje vykdo „šturmo operacijas“.
Pastarosiomis dienomis Ukrainos ministro pirmininko pavaduotojas pasiūlė, kad visos moterys, vaikai ir pagyvenę žmonės būtų išvežti iš „Azovstal“.
06:02 | Stipriai apšaudyta Odesa
Ukrainos uostamiestis Odesa pirmadienį buvo apšaudytas ne kartą – ryte į miestą paleistos keturios raketos, vakare – dar septynios. Dėl naktinės atakos žuvo vienas žmogus, dar septyni buvo sužeisti.
Raketos pataikė į prekybos centrą ir vartojimo prekių sandėlį, praneša UNIAN. Iš viso buvo sunaikinti penki pastatai. Gelbėtojai toliau gesina gaisrus.
„Priešas tęsia psichologinį spaudimą ir tokias isteriškas atakas prieš civilius ir civilinę infrastruktūrą“, – nurodė miesto vadovybė.
Pirmadienio rytą Rusų pajėgos paleido keturias „Onyx“ ir apgadino privačius namus, civilių gyventojų aukų išvengti pavyko.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai
► Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis, pirmadienį atvykęs į Ukrainos pietinį Odesos uostamiesty su iš anksto neskelbtu vizitu, buvo priverstas nutraukti vieną susitikimą ir skubėti į slėptuvę, paskelbus oro atakos pavojų, pranešė vienas Europos Sąjungos pareigūnas.
► Rusijos ambasadorius Lenkijoje Sergejus Andrejevas pirmadienį buvo aplietas raudonais dažais per Antrajame pasauliniame kare kovojusių Sovietų Sąjungos karių pagerbimo ceremoniją Varšuvoje, pranešė Lenkijos ir Rusijos žiniasklaida.
► Jungtinės Karalystės gynybos sekretorius Benas Wallace'as pirmadienį pavadino „absurdu“ medaliais ir ordinais pasipuošusių Rusijos kariuomenės vadų dalyvavimą vadinamajai Pergalės dienai skirtame parade Maskvoje, kurio pagrindiniu akcentu tapo prezidento Vladimiro Putino kalba.
► Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pirmadienį atidarydamas kasmetinį paradą, skirtą vadinamajai Pergalės dienai pažymėti, pareiškė, kad rusų pajėgos Ukrainoje gina „Tėvynę nuo absoliučiai nepriimtinos grėsmės“.
► Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį, minint Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietijai metines, pareiškė, kad Ukraina neleis Rusijai pasisavinti pergalės Antrajame pasauliniame kare.
