Svarbiausios dienos naujienos:
23:18 | Orbánas po Trumpo pergalės paragino peržiūrėti ES strategiją Ukrainos atžvilgiu
Donaldui Trumpui laimėjus JAV prezidento rinkimus, Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas ragina ES priimti naują strategiją Ukrainos atžvilgiu.
Kadangi D. Trumpas gali sustabdyti JAV pagalbą Kyjivui šiam ginantis nuo Rusijos, kyla klausimas, ar Europa sugebės finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai teikti viena pati, Kirgizijos sostinėje Biškeke vykusiame tiurkų kalbomis kalbančių šalių viršūnių susitikime sakė V. Orbánas.
„Dėl to yra rimtų abejonių, todėl būtina priimti naują europinę strategiją“, – pasakė V. Orbánas, kurio žodžius citavo valstybinė Vengrijos naujienų agentūra MTI.
Penktadienį Budapešte planuojama surengti neformalų ES viršūnių susitikimą, iki kurio ketvirtadienį įvyks platesnės Europos politinės bendruomenės posėdis. Tarp svarbiausių šių susitikimų temų greičiausiai bus JAV rinkimų rezultatai ir jų reikšmė.
Vengrija šiuo metu rotacijos tvarka pusei metų vykdo Europos Sąjungos pirmininkės funkcijas.
Feisbuke paskelbtame vaizdo įraše V. Orbánas D. Trumpo pergalę rinkimuose pavadino „nuostabia“. Jo teigimu, ji „atneš vilties, kad pasaulyje stos taika“.
V. Orbánas palaiko gerus santykius tiek su D. Trumpu, tiek su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Vengrijos premjeras dėl savo prorusiškų nuostatų bei siekio sugriauti demokratiją ir teisinę valstybę savo šalyje ES yra laikomas autsaideriu.
ES Maskvai įvestoms sankcijoms jis pritaria nenoriai ir ne kartą grasino vetuoti rezoliucijas, kuriomis siekiama jas įvesti.
V. Orbánas griežtai prieštarauja, kad Ukrainai būtų tiekiami ginklai, be kurių ši šalis nepajėgtų pasipriešinti Rusijos agresijai.
Save V. Orbánas pristato kaip „taikos žmogų“. Ekspertų teigimu, V. Orbáno parengtas planas tikrai patiktų V. Putinui ir reikštų Ukrainos kapituliaciją.
Tiurkų valstybių organizacijos veikloje Vengrija dalyvauja stebėtojos teisėmis. Nors vengrų kalba nepriklauso tiurkų kalbų grupei, V. Orbánas siekia stiprinti santykius su organizacijoje dominuojantį vaidmenį vaidinančiu Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu bei jai priklausančiomis autokratinėmis Vidurio Azijos valstybėmis.
22:48 | Maskviečiai tikisi, kad D. Trumpas padės išspręsti konfliktą Ukrainoje
Maskviečiai su atsargiu džiaugsmu sutiko žinias apie prognozuojamą Donaldo Trumpo, kuris savu laiku yra kritikavęs JAV pagalbą Ukrainai, pergalę, tikėdamasi, kad jis ims vykdyti savo pažadus ir užbaigs Kremliaus pradėtą konfliktą.
D. Trumpas, kuris mėgsta girtis gerais savo santykiais su prezidentu Vladimiru Putinu, ne kartą minėjo, kad beveik trejus metus trunkantį konfliktą užbaigtų labai greitai, tokių savo teiginių plačiau nepaaiškindamas.
Kremlius yra pareiškęs, kad tartųsi tik tuo atveju, jeigu Ukraina sutiktų atsisakyti didelių savo teritorijos plotų.
„Tikiuosi, kad jei Amerikoje bus išrinktas Trumpas, padėtis Ukrainoje taps geresnė“, – sakė 48-erių inžinierius Aleksandras.
D. Trumpas yra kritikavęs tai, kad JAV siunčia Kyjivui karinės pagalbos už milijardus dolerių, kad padėtų jam apsiginti nuo puolančių rusų pajėgų.
Tačiau jis nepaaiškino, kokios strategijos imtųsi, o Maskvos pajėgos jau mėnesių mėnesius sparčiai stumiasi į priekį.
„Jei išrinks Trumpą, pagalbos Ukrainai greičiausiai bus mažiau, o JAV vidaus politika stipriai pasikeis“, – savo viltis išsakė 19-metis studentas Jevgenijus.
Jo bendraamžis Sergejus, taip pat studijuojantis universitete, sakė, kad tikisi, jog konfliktą, kurio metu prieš kitaminčius jo šalyje buvo imtasi itin griežtų priemonių ir šalį paliko daugybė žmonių, pavyks užbaigti.
„Manau, kad Trumpui laimėjus pasikeis politinė padėtis tiek visame pasaulyje, tiek mūsų šalyje“, – kalbėjo jis, omenyje turėdamas konfliktą Ukrainoje.
„Norėčiau, kad viskas pakryptų į gerą“, – pridūrė jis.
Tačiau kiti pašnekovai buvo atsargesni. Jie teigė, kad praėjusios D. Trumpo kadencijos metu, nepaisant jo pareiškimų, kad JAV politika Rusijos atžvilgiu iš esmės pasikeis, praktikoje mažai kas tepakito.
50-erių Ivanas sakė, kad palauks ir pažiūrės, kaip D. Trumpui sekasi prezidentauti.
„Agituoti per rinkimus yra viena, o eiti pareigas ir veikti – visai kas kita“, – kalbėjo jis.
Nors kažkas tikrai pasikeis, kol kas per anksti sakyti, kas, pridūrė jis.
70-erių skulptorius Jevgenijus teigė, kad nesvarbu, kas Vašingtone yra valdžioje, nes JAV nuostatos Rusijos atžvilgiu neapsiriboja vidiniais politiniais nesutarimais.
„Kamala ir Trumpas yra abu labu tokiu, – naujienų agentūrai AFP sakė jis. – Jie nemėgsta rusų. Ir nei vienas, nei kitas neduos mums nieko gero, aš taip manau.“
22:35 | Šiaurės Korėjos kariai Rusijoje sulaukė įtarimų: gavę prieigą prie interneto „užsikabino“ už pornografijos
Šiaurės Korėjos kariai „užsikabino“ už pornografijos po to, kai perkelti į Rusiją pirmą kartą gavo prieigą prie interneto.
Apie tai skelbia leidinys „New York Post“, remdamiesi „Financial Times“ korespondento Gideono Rachmano šaltiniais.
Šiaurės Korėjos kariškiai, Rusijos vardu stoję į karo frontą Ukrainoje, pirmą kartą turi nevaržomą interneto prieigą. Skelbiama, kad ją korėjiečiai gali naudoti aktyviai naršydami pornografijos tinklapiuose.
„Įprastai patikimas šaltinis man sako, kad Rusijoje dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai niekada anksčiau neturėjo nevaržomos prieigos prie interneto. Dėl to dabar jie domisi pornografija“, – socialiniame tinkle „X“ rašė „Financial Times“ užsienio naujienų komentatorius Gideonas Rachmanas, tačiau nepateikė daugiau konteksto.
„Kad ir kaip linksmai tai skambėtų, negaliu patvirtinti jokių Šiaurės Korėjos interneto naudojimo įpročių ar virtualių „užklasinių veiklų“ Rusijoje“, – sakė JAV Gynybos departamento atstovas spaudai majoras Charlie Dietzas,
„Mes orientuojamės į rimtesnius Šiaurės Korėjos dalyvavimo aspektus, jei tokių yra, Rusijos karinėse operacijose. Kalbant apie interneto prieigą, tai klausimas, kuris turėtų būti adresuotas Maskvai. Šiuo metu mūsų dėmesys tebėra sutelktas į paramą Ukrainai ir reikšmingesnių regioninio saugumo problemų sprendimą“, – pridūrė Ch. Dietzas.
„New York Post“ kreipėsi į Kremlių komentaro, tačiau atsakymo nesulaukė.
22:10 | Rusai vėl apšaudė Zelenivkos gyvenvietę Chersono srityje, sužeisti sutuoktiniai
Ukrainos pareigūnai informavo apie rytinio apšaudymo padarinius Chersono bendruomenės Zelenivkos gyvenvietėje, kur buvo sužeista sutuoktinių pora.
Kaip rašo „Ukrinform“, Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko paskelbė „Telegram“ kanale atitinkamas nuotraukas.
„Nuotraukose – Zelenivka po rytinės rusų atakos“, – parašė R. Mročko.
Anot jo, po 11 valandos teroristai rusai iš laikinai okupuoto kairiojo Dnipro kranto vėl smogė Zelenivkai. Nukentėjo namuose buvę sutuoktiniai. 52 metų moteris ir 54 metų vyras buvo kontūzyti, patyrė uždaras galvos smegenų traumas.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Rusijos kariškiai apie 11 valandą apšaudė gyvenamąjį namą Zelenivkos gyvenvietėje.
Rusai apšaudė Zelenivką ir naktį, buvo sužeistos 61 metų ir 82 metų moterys.
21:41 | Zelenskis vyks į Europos politinės bendrijos susitikimą Vengrijoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį lankysis Budapešte, kur dalyvaus svarbiame Europos aukščiausiojo lygio susitikime, kurį rengia Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, vienas iš pagrindinių ES skeptikų dėl paramos Kyjivui.
Europos politinės bendrijos susitikimas rengiamas tuo metu, kai Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose pakurstė Kyjivo nuogąstavimus dėl Vašingtono ilgalaikio įsipareigojimo remti Ukrainą kovoje prieš Rusijos invaziją.
„Rytoj Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano kvietimu vyksiu į Budapeštą dalyvauti Europos politinės bendrijos posėdyje“, – sakė V. Zelenskis vakariniame kreipimesi, paskelbtame „Telegrame“.
V. Orbanas yra aktyvus D. Trumpo, kritikuojančio Amerikos pagalbą Kyjivui, šalininkas.
Vengrijos lyderis taip pat abejoja Europos finansine parama Ukrainai ir kritikuoja sankcijas Rusijai dėl pradėto karo.
Budapeštas šiuo metu rotacijos tvarka šešis mėnesius pirmininkauja ES, todėl gali daryti įtaką bloko darbotvarkei.
V. Orbanas sulaukė aštrios kritikos ES viduje dėl to, kad šalies pirmininkavimo pradžioje liepos mėnesį išskrido į Maskvą susitikti su Vladimiru Putinu, praėjus kelioms dienoms po jo susitikimo su V. Zelenskiu Kyjive.
V. Orbano ir V. Zelenskio santykiai per visą karo laikotarpį buvo sudėtingi: Vengrijos lyderis V. Zelenskį vadino „oponentu“ ir kritikavo V. Zelenskio pateiktą „Pergalės planą“, kuriame raginama didinti Vakarų paramą.
21:16 | „Nieko gero nežada“: nors ir ne per 24 valandas, Trumpas pakeis karo eigą
Leidinio autoriai primena, kad D. Trumpas skeptiškai vertina idėją tęsti JAV pagalbą Ukrainai. Jis taip pat pažadėjo, kad galės užbaigti karą per vieną dieną, nors ir neatskleidė, kaip tą planuoja padaryti. Visa tai kelia susirūpinimą Kyjive. Manoma, kad D. Trumpas spaus Ukrainą pasiekti susitarimą nepalankiomis sąlygomis.
„Jo noras pasiekti susitarimą – ir tikriausiai greitą – nieko gero nežada ilgalaikei JAV paramai“, – leidiniui „The New York Times“ sakė analitikai.
Be skeptiško požiūrio į tolesnę paramą Ukrainai, D. Trumpas taip pat entuziastingai kalbėjo apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kartu kritikuodamas Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį. Tai taip pat prisideda prie blogų spėjimų apie tai, kaip tiksliai Trumpas nori užbaigti karą Ukrainoje per vieną dieną.
„Pamatysime, bet aš labai skeptiškai žiūriu į tai, kad karas baigsis greitai, per 24 valandas, kaip žadėjo Trumpas“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Tymofijus Mylovanovas.
Pasak anonimiškai kalbėjusių diplomatų, pastaraisiais mėnesiais ukrainoje jau vyksta subtilios daugiašalės taikos derybos. Kaip D. Trumpo sugrįžimas į pasaulinę politiką juos paveiks, kol kas neaišku.
20:13 | CNN: Trumpo pergalė gali reikšti, kad JAV nutrauks paramą Ukrainai
JAV prezidentu perrinkus Donaldą Trumpą, Ukrainai netrukus gali tekti prisitaikyti prie dramatiškai sumažėjusios JAV paramos, kuri gali turėti lemiamos įtakos karui su Rusija.
Apie tai rašo leidinys CNN.
Per visą savo kampaniją išrinktasis respublikonų prezidentas ir jo bendražygis J. D. Vance'as išreiškė rimtų abejonių dėl tolesnio JAV įsipareigojimo Kyjivui, karui užsitęsus daugiau nei dvejus su puse metų po Rusijos pajėgų įsiveržimo. Be to, D. Trumpas yra išsakęs komentarų, kurie leidžia manyti, kad JAV gali spausti Ukrainą dėl paliaubų su Rusija.
Plačiau skaitykite čia.
19:20 | Ukrainiečiai sučiupo rusų jūrų pėstininką, savo akimis mačiusį į nelaisvę paimtų Ukrainos karių egzekuciją
Ukrainos pajėgos Rusijos Kursko regione sučiupo rusą okupantą, savo akimis mačiusį, kaip į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams buvo įvykdyta egzekucija ir po to nukirstos galvos, platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos desantinės pajėgos.
Į nelaisvę paimtas rusų karys priklauso Rusijos Ramiojo vandenyno flotilės 155-ajai jūrų pėstininkų brigadai.
Rusas prisipažino, kad 2022 m. spalį, atlikdamas bausmę Rusijos kolonijoje, sutiko pasirašyti kontraktą su privačia karine kompanija „Wagner“. Po to jis kartu su šios grupuotės kariais dalyvavo puolant Ukrainos pajėgas Soledare ir Bachmute (Donecko regionas). 2023 m. birželį jis prisijungė prie „maršo“ į Maskvą, kurį organizavo grupuotės „Wagner“ vadas Evgenijus Prigožinas.
Okupanto žodžiais tariant, šių metų birželį jis pasirašė naują kontraktą ir įstojo į 155-ąją jūrų pėstininkų brigadą. Birželį, kai brigada buvo pasiųsta į Kurską, jis dalyvavo karo veiksmuose, vykdydamas granatsvaidžio operatoriaus asistento funkcijas.
Rugsėjo gale jis savo akimis matė, kaip netoli Gluškovo kaimo buvo nužudyti du ukrainiečiai karo belaisviai. Ruso teigimu, dalinio vadas įsakė ukrainiečius sušaudyti, o po to nukapoti jiems galvas. Rusas nurodė tiek jo, tiek šį nusikaltimą įvykdžiusių karių vardus.
Ukrainos desantinės pajėgos pranešė, kad, žvalgybos duomenimis, šiandien Rusijos Ramiojo vandenyno flotilės 155-oji jūrų pėstininkų brigada Kursko regione patiria „labai rimtų nuostolių“, o dalinio kariai neretai palieka pozicijas mūšio lauke ir atsisako vykdyti įsakymus.
18:44 | NYT atskleidė pirmojo Ukrainos pajėgų ir Šiaurės Korėjos karių mūšio detales
Pasak vieno Ukrainos pareigūno, šis mūšis buvo ribotas ir greičiausiai buvo skirtas ištirti Ukrainos pozicijoms, ieškant silpnų vietų. Šiaurės korėjiečiai kovėsi kartu su Rusijos 810-ąja atskirąja jūrų pėstininkų brigada, sakė pareigūnas.
Neaišku, kada mūšis įvyko. Ukrainos pareigūnas nepateikė jokios informacijos apie aukas. Savo ruožtu vienas JAV pareigūnas teigė, kad nemažai Šiaurės Korėjos karių žuvo. Abu pareigūnai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų pasidalyti jautria karine informacija.
Šiaurės Korėjos kariai yra dalis, Ukrainos ir Vakarų pareigūnų vertinimu, maždaug 10 000 karių kontingento, kurį Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas pasiuntė sustiprinti Rusijos pajėgas, bandančias išstumti ukrainiečius iš Kursko srities.
18:03 | Būrio vadas: Rusija Kursko regione patiria „kolosalius nuostolius“ ir nesugeba pralaužti ukrainiečių linijų
Rusijos kariai Kursko regione patiria kolosalius nuostolius, o dislokuoti Šiaurės Korėjos karių daliniai kol kas jokio psichologinio poveikio Ukrainos kariuomenei neturėjo, kalbėdamas per nacionalinę televiziją pasakė 95-osios desantininkų brigados būrio vadas Stanislavas Krasnovas.
Vado teigimu, padėtis Kursko regione tebėra įtempta, nes rusai be atvangos puola, nors ukrainiečiams sėkmingai sekasi atremti priešų atakas.
„Rusai nesugeba pralaužti mūsų gynybinės linijos. Jie patiria milžiniškus nuostolius, didelė dalis jų pėstininkų ir naudojamos technikos eina perniek. Mūsų gynybinė linija laikosi“, – pasakojo S. Krasnovas.
Būrio vado teigimu, Rusijos kariuomenės nuostoliai šia kryptimi – „tiesiog kolosalūs“. „Aukų skaičiumi jie mus lenkia dešimteriopai... Ties jų gynybine linija lauke kiekvieną dieną lieka tysoti dešimtys lavonų. Štai todėl jie ir naudoja pėstininkus, kai tik gali“, – paaiškino S. Krasnovas.
Tuo pat metu, kariškio žodžiais tariant, Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje jokio psichologinio poveikio Ukrainos kariams neturėjo.
„Tai greičiau suprantama kaip humoras. Niekas į pėstininkus iš Šiaurės Korėjos nežiūri rimtai kaip į kokį nors karinį dalinį. Visi puikiai supranta, kad jie tebus „patrankų mėsa“... kuri jokio poveikio greičiausiai nepadarys. Na, nebent teks iššvaistyti kiek daugiau amunicijos jiems sunaikinti“, – pasakė S. Krasnov.
Būrio vadas pridūrė, kad kariai turi „beveik viską, ko reikia“ ir užtai reikia ypač padėkoti savanoriams.
„Labiausiai reikia įvairių dronų. Pagrinde – žvalgybinių dronų, kovinių dronų, dronų su sumontuotomis kameromis, kurių mums reikia labai daug, kad galėtume veiksmingai naikinti priešus. Jų tiesiog negali būti per daug“, – pastebėjo S. Krasnovas.
Šiuo atžvilgiu jis atkreipė dėmesį, kad priešų dronų atsargos yra didesnės nei ukrainiečių, tačiau Ukrainos kariai yra labiau įgudę juos valdyti.
„Mes vertiname kiekvieną droną ir stengiamės juos naudodami padaryti kuo didesnę žalą, tuo tarpu rusai juos naudoja labiau kaip artileriją – bukai leidžia juos į vieną tašką, ir tiek“, – paaiškino būrio vadas.
Vyriausiasis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pranešė, kad rusų armijos nuostoliai Kursko regione siekia 20 800, įskaitant 7 905 nukautų ir daugiau nei 700 į nelaisvę paimtų karių.
17:13 | Švedijos premjeras būgštauja, kad išrinkus D. Trumpą kyla grėsmė pagalbai Ukrainai
Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį pasakė, kad išrinkus Donaldą Trumpą JAV prezidentu kyla grėsmė, kad Vašingtonas nustos vykdyti savo įsipareigojimus teikti pagalbą Ukrainai.
U. Kristerssonas trečiadienį ryte socialiniame tinkle „X“ pasveikino D. Trumpą su pergale. Jis rašė, kad laukia galimybės „dirbti kartu ir tęsti puikius JAV ir Švedijos – draugių ir sąjungininkių – santykius“, – rašė jis.
Tačiau po kelių valandų kalbėdamas per spaudos konferenciją U. Kristerssonas pasakė, kad, D. Trumpui grįžus į Ovalinį kabinetą, kyla ir tam tikra grėsmė, įskaitant „egzistencinę“ riziką Švedijai bei tikimybę, kad JAV „atsisakys kai kurių savo įsipareigojimų Ukrainai“.
„Negaliu būti dėl to tikras, – kalbėdamas su žurnalistais sakė U. Kristerssonas. – Priešingai, mes atsižvelgiame į tai, kad ligi šioj JAV buvo didžiausia karinės pagalbos Ukrainai teikėja. Bet mes nepriimame to kaip savaime suprantamo dalyko.“
Jis atkreipė dėmesį, kad Šiaurės ir Baltijos šalys kartu paėmus buvo antros pagal dydį donorės Ukrainos kare.
D. Trumpas pasėjo abejones, ar JAV toliau teiks karinę pagalbą Kyjivui, pažadėdamas greitai susitarti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir užbaigti karą.
Po to, kai Rusija 2022 m. užpuolė Ukrainą, Švedija atsisakė du šimtmečius trukusio karinio neutraliteto ir pasiprašė priimama į NATO, o šių metų kovą tapo 32-ąja JAV vadovaujamo aljanso nare.
16:23 | Rusija pareiškė „neturinti iliuzijų“, bet dirbsianti su D. Trumpo administracija
Trečiadienį Rusija pareiškė „neturinti iliuzijų“ dėl antrosios Donaldo Trumpo administracijos, tačiau jam pradėjus eiti pareigas dirbsianti su juo ir sieksianti savo „tikslų“ Ukrainoje.
„Mes neturime iliuzijų dėl išrinktojo Amerikos prezidento“, – sakoma Maskvos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. Rusija „dirbs“ su naująja JAV administracija ir pirmenybę teiks „nustatytiems tikslams“ Ukrainoje, o Rusijos sąlygos užbaigti konfliktą „nepasikeitė ir yra gerai žinomos Vašingtone“, priduriama jame.
16:05 | Ukrainos pajėgos Rusijos Kursko regione paėmė į nelaisvę daugiau kaip 700 rusų karių
Kyjivas trečiadienį pranešė, kad Ukrainos pajėgos, rugpjūtį pradėjusios netikėtą puolimą Rusijos Kursko regione, paėmė į nelaisvę daugiau kaip 700 rusų karių.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad vienas iš operacijos tikslų – papildyti karo belaisvių rusų atsargas, kad juos būtų galima iškeisti į Maskvos paimtus į nelaisvę ukrainiečius.
Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis socialiniuose tinkluose parašė, kad jo kariai iš viso paėmė į nelaisvę 717 Rusijos karių.
15:40 | Ukraina: sėkmingai smogta Rusijos karo laivams už 1000 kilometrų
„Pirmą kartą Ukrainos gynybos žvalgybos dronai kamikadzės pataikė į priešo laivus Kaspijos jūroje“, – sakė šaltinis Ukrainos gynybos žvalgyboje.
Pasak to paties šaltinio, dronai pataikė į raketinius laivus „Tatarstan“ ir „Dagestan“ Dagestano Kaspijsko mieste.
Prie Kaspijos jūros įsikūrusio Dagestano pareigūnai pranešė, kad sunaikino droną, tačiau neigė, kad jis padarė kokios nors žalos.
„Civiliniuose ir kariniuose objektuose sustiprintas saugumo režimas“, – platformoje „Telegram“ pranešė srities administracija.
Ukraina teigia, kad jos reguliariai rengiami smūgiai virš Rusijos teritorijos yra sąžiningas atsakas į rusų išpuolius jos teritorijoje.
Rusija naktį iš antradienio į trečiadienį į Ukrainą paleido dvi raketas ir 63 dronus. Ukrainos oro pajėgos pranešė praėjusią naktį numušusios bent 38 rusų dronus.
13:44 | Medvedevas apie Trumpą: nesustabdys jis nieko, o jeigu pabandys – lauks Kennedy likimas
Donaldui Trumpui nepavyks sustabdyti karo Ukrainoje „nei per dieną, nei per tris dienas, nei per tris mėnesius“, savaitgalį pareiškė Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas, ilgametis šalies premjeras Dmitrijus Medvedevas. Jis taip pat pagrasino D. Trumpui J. F. Kennedy likimu.
12:41 | Ukrainos kariuomenės vadas: jie nori, kad mes pasitrauktume iš tos teritorijos
O. Syrskio teigimu, per pastaruosius tris mėnesius buvo sunaikinta 1,1 tūkst. ginkluotės ir karinės technikos. Jis taip pat pažymėjo, jog Ukraina buvo priversta surengti operaciją Kursko srityje, nes Rusija planavo pulti Sumų sritį.
„Dabar Rusija siekia, kad Ukrainos pajėgos pasitrauktų iš tos teritorijos. Priešas sukoncentravo ten apie 45 tūkst. karių. Ir bando dar didinti jų kiekį. Savo pačių pajėgų Rusija šia kryptimi turi per mažai, todėl ir bando sutelkti ten karius iš Šiaurės Korėjos“, – UNIAN cituojamas Ukrainos kariuomenės vadas.
11:01 | Trumpo kalboje – žinutė Putinui: „Naftos turime daugiau už Saudo Arabiją ir Rusiją“
Donaldas Trumpas savo pergalės kalboje netrukus po rinkimų pabaigos ne tik žadėjo kardinalius pokyčius „visose srityse“, bet ir akcentavo JAV ekonomines galimybes – tai galėjo būti ir perspėjimo žinutė Rusijai. Būsimasis JAV prezidentas akcentavo šalies naftos ir dujų gavybos galimybes, o tai yra tiesioginis perspėjimas Rusijai – naftos kainos kris.
10:05 | Ukrainos dronas pirmą kartą atakavo Dagestaną
Trečiadienio rytą virš Kaspijsko miesto Dagestane danguje pasirodė Ukrainos dronas, rašo „The Moscow Times“. Dagestano vadovas Sergejus Melikovas sako, kad jį sunaikino priešlėktuvinės gynybos sistema.
09:21 | Putino planams nėra skirtumo, kas laimi JAV rinkimus – analitikai
JAV analitikai mano jog, kad ir kokiu rezultatu pasibaigtų kova dėl Baltųjų rūmų, V. Putinui naudingiau būtų tęsti karą negu greitai jį užbaigti.
Primename, kad demokratų kandidatė Kamala Harris rinkiminės kampanijos metu žadėjo tęsti dabartinę JAV politiką Ukrainos atžvilgiu, o D. Trumpas tvirtino, kad „gali greitai pasiekti karo Ukrainoje pabaigą“.
Pats V. Putinas ne sykį pusiau juokais sakė, kad JAV rinkimuose „palaiko K. Harris“, kurios vystoma politika Rusijai tariamai yra naudingesnė.
Ekspertų teigimu, „taikos sutartis“ apie kurią kalba ir D. Trumpas, gali tik laikinai sustabdyti rusų agresiją. Bet kokie susitarimai šiame karo etape Rusijai leistų išlaikyti okupuotas teritorijas ir pasiruošti tolimesniam puolimui.
Vakarų sankcijos atkrito Rusiją nuo įprastų naftos bei dujų rinkų, o Kremlius padidino savo žaliavų tiekimą Kinijai ir Indijai. Nepaisant to, Rusija patirs ekonominių nuostolių nepriklausomai nuo to, tęsis karas ar ne.
„Business Insider“ kalbinti analitikai pažymi, jog dabar V. Putinas nesustos prieš nieką, kad pakirstų JAV globalią jėgą, o karas Ukrainoje tėra vienas iš pagrindinių būdų tai pasiekti.
Lietuva sveikina Trupma
