Svarbiausi įvykiai Ukrainoje:
23:56 | Ukrainos žvalgyba: Novosibirske degė rusų kuro cisternos
Rusijos Novosibirsko mieste pasipriešinimo judėjimo nariai padegė keletą karinės bazės teritorijoje buvusių kuro cisternų, praneša Ukrainos gynybos ministerijos Centrinė žvalgybos valdyba.
„Valstybės agresorės Rusijos Novosibirsko mieste esančios karinės bazės teritorijoje pasipriešinimo Putino režimui judėjimas padegė ir sunaikino kelias kuro cisternas“, – nurodė gynybos žvalgyba.
Pirmiau buvo pranešta, kad praėjusią savaitę liepsnose sudegė ir vienai strategiškai svarbių rusų įmonių ir infrastruktūros objektų priežiūra užsiimančiai kompanijai priklausantis karinis objektas.
23:21 | Rusija žada atsaką į Ukrainos smūgį pietinei sričiai Vakarų šalių suteiktomis raketomis
Rusija ketvirtadienį pažadėjo atsakyti į Ukrainos išpuolį prieš pietinėje srityje esančią cheminių medžiagų ir šaudmenų gamyklą, per kurį buvo panaudoti Vakarų šalių suteikti ginklai.
„Kyjivo režimo veiksmai, kuriuos remia Vakarų šalių kuratoriai, neliks be atsako“, – pareiškė Rusijos gynybos ministerija.
Ji apkaltino Ukrainą, kad per ataką ji paleido šešias amerikietiškas raketas ATACMS ir keturias britiškas raketas „Storm Shadow“.
22:34 | Buvęs JAV žvalgybos pareigūnas: vienintelis priimtinas kelias Putinui – visiškas Ukrainos sunaikinimas
V. Putinas siekia visiško Ukrainos sunaikinimo arba prie derybų stalo, arba mūšio lauke, įsitikinęs buvęs JAV žvalgybos pareigūnas pulkininkas Jonathanas Sweetas.
Pasak jo, Rusijos sprendimas įvesti sausumos pajėgas iš Šiaurės Korėjos pasuko konfliktą „bloga trajektorija“.
„Šis naujausias Rusijos eskalavimas demonstruoja nepajudinamą Maskvos ryžtą sunaikinti Ukrainą, kaip ir „pažangios vidutinio nuotolio balistinės raketos“ hipergarsinės raketos „Orešnik“ paleidimas į Dniprą lapkričio 21 d.“, – rašoma „The Hill“.
Pasak J. Sweeto, V. Putino karas prieš Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį aiškiai tapo asmeniniu – Rusijos diktatorius kenčia nuo neapykantos Ukrainai sindromo: jaučia panieką Ukrainos žmonėms, kultūrai ir prezidentui, o tai įveikė jo sveiko proto jausmą.
„Jis iš esmės padvigubina savo dėmesį į Ukrainą, nes neseniai apleido svarbiausius karinius objektus Sirijoje, kurie buvo jo vartai į Šiaurės Afriką, Sahelį, Sudaną ir Artimuosius Rytus – visa tai beatodairiškai siekdamas pergalės Ukrainoje. Šiaurės Korėjos karių panaudojimas yra tik jo naujausias eskalavimas, skirtas kompensuoti Kremliaus karinius pralaimėjimus“, – pažymi ekspertas.
J. Sweetas pabrėžia, kad apsuptas rėmėjų V. Putinas žaidžia savo karo žaidimą, kuris dabar daugiausia paremtas skambučiais: „Dabar jie priversti kautis su ginklais iš šeštojo dešimtmečio Korėjos karo. Ir kariaudamas šį karą Putinas sparčiai griauna Rusijos ekonomiką.“
21:40 | Ukrainos ekspertė: Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo
Trečiasis pasaulinis karas prasidėjo nuo Rusijos didelio masto karo prieš Ukrainą, sako Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų technologinio stiprinimo projekto „Victory Drones“ vadovė, „Dignitas“ labdaros fondo įkūrėja Marija Berlinskaja, rašo UNIAN.
Pasak jos, Trečiasis pasaulinis karas greičiausiai jau vyksta. Ir, kaip buvo Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų atveju, istorikai „Trečiuoju pasauliniu karu“ pradės karą Ukrainoje vadinti tik vėliau, užfiksavę visus įvykius.
„Manau, kad apie mūsų karą bus kažkas panašaus: Trečiasis pasaulinis karas prasidėjo nuo Rusijos puolimo prieš Ukrainą, vėliau ryškės datos. <...> Tai bus 2022 m. vasario 24 diena“, – pažymėjo M. Berlinskaja.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
20:20 | Putinas pasiskelbė Rusijos „gelbėtoju“: nesvarbu nei kritęs rublis, nei nuostoliai kare
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mano, kad jis „išgelbėjo“ Rusiją nuo kritimo į bedugnę, su kuria šalis tariamai susidūrė prieš jam ateinant į valdžią.
Apie tai rašo leidinys „The Moscow Times“.
Pats V. Putinas tai pareiškė tiesioginės transliacijos metu, kurią ketvirtadienį transliavo valstybiniai televizijos kanalai. Šią transliaciją buvo priversti žiūrėti viešojo sektoriaus darbuotojai ir moksleiviai visoje šalyje.
V. Putino paklausta, ar jis sugebėjo išgelbėti Rusiją po to, kai 1999 metais valdžią perėmė Borisas Jelcinas.
Šį klausimą V. Putinui uždavė leidinio BBC korespondentas Steve'as Rosenbergas. Jis įvardijo Rusijos nuostolius nuo karo Ukrainoje pradžios, priminė, kad, Vakarų žvalgybos skaičiavimais, Rusija kare jau neteko 650 tūkst. karių, taip pat patyrė Ukrainos įsiveržimą į Kusko sritį, tuo tarpu šalis pasiekė infliaciją, kurios ekonomika nematė nuo Krymo aneksijos. Primename, kad lapkričio 21 dieną skelbta apie tai, kad rublio kursas dolerio atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio nuo 2022 m. kovo ir sudarė 102,58 rublio už vieną dolerį.
Tačiau V. Putinas nepaisė šių pastebėjimų ir pasiskelbė Rusijos „išgelbėtoju“,
„Ne tik [pavyko] išgelbėti, bet ir tikiu, kad nutolome nuo bedugnės slenksčio“, – atsakė Putinas. „Viskas, kas nutiko Rusijai prieš ir po, privedė mus prie visiško, faktiškai visiško, mūsų suvereniteto praradimo. O be suvereniteto Rusija negali egzistuoti kaip nepriklausoma valstybė“, – pridūrė.
„Padariau viską, kad Rusija būtų nepriklausoma suvereni jėga, galinti priimti sprendimus savo interesams, o ne tų šalių, kurios ją tempė link savęs, kad panaudotų savo tikslams“, – teigė V. Putinas.
19:40 | Rusijos ir Šveicarijos URM vadovai telefonu aptarė konfliktą Ukrainoje – Maskva
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per retą pokalbį telefonu su savo Šveicarijos kolega aptarė konfliktą Ukrainoje, ketvirtadienį pranešė Maskva. Šveicarija to nėra patvirtinusi.
Maskvos ir Berno santykiai dėl Rusijos tęsiamo puolimo Ukrainoje yra atšalę.
Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad S. Lavrovas dieną anksčiau kalbėjosi su Šveicarijos užsienio reikalų ministru Ignazio Cassisu ir jiedu „apsikeitė nuomonėmis dėl Ukrainos konflikto“.
Pasak ministerijos, S. Lavrovas taip pat kalbėjo apie „ultimatumų“ Maskvai dėl šio konflikto „beprasmiškumą“.
Šveicarija, kuri nepriklauso ES ir kariniu požiūriu yra neutrali šalis, kartu su kitomis Europos šalimis įvedė sankcijas Maskvai dėl jos karo Ukrainoje.
18:49 | Zelenskis: Ukrainai reikia 19 oro gynybos sistemų branduolinėms jėgainėms apsaugoti
Ukrainai reikia dar 19 oro gynybos sistemų, kad nuo Rusijos raketų atakų būtų apsaugota jos energetikos infrastruktūra, ypač – branduolinės elektrinės. Tai ketvirtadienį Briuselyje pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų prioritetas yra oro gynyba, susitarimų, ypač – su Jungtinėmis Valstijomis dėl Ukrainai reikalingų sistemų skyrimo, įgyvendinimas. Mums reikia dar 19 oro gynybos sistemų energetikos infrastruktūrai, ypač – branduolinėms jėgainėms nuo rusų raketų apsaugoti“, – pabrėžė prezidentas. Šalys partnerės, anot jo, turi šių sistemų atsargų, jos esą gali išgelbėti gyvybes.
V. Zelenskis paragino ES šalių lyderius toliau remti Ukrainą ir padėti, kad Baltieji rūmai liktų ištikimi savo įsipareigojimams stiprinti Ukrainos oro gynybą. Jis taip pat padėkojo visiems, kurie padeda atkurti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. „Tai kartu su oro gynyba yra geriausias atsakas į dideles rusų raketų atakas“, – kalbėjo prezidentas.
17:48 | Ukraina: per Rusijos smūgį Charkivo srityje žuvo trys žmonės
Per Rusijos raketų smūgį Ševčenkovės kaime šiaurės rytinėje Charkivo srityje ketvirtadienį žuvo trys žmonės, pranešė policija.
„Žuvo civilė moteris. Kita moteris mirė vežama į medicinos įstaigą, o civilis vyras buvo mirtinai sužeistas“, – sakė policija ir pridūrė, kad, pirminiais duomenimis, Rusija smogė kaimui raketa „Iskander“.
16:58 | Zelenskis kirto Putinui: „Jis – senas svajotojas, gyvenantis savo akvariume“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį savo kalboje kritikavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Ukrainos vadovas V. Putiną pavadino savo uždarame akvariume gyvenančiu senu svajotoju.
„Putinas – senas svajotojas, kuris gyvena akvariume. Stambulo susitarimas niekada neegzistavo. Iš Rusijos buvo tik ultimatumas užgrobti mūsų teritorijas“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Savo kalboje jis kartu dvejojo dėl V. Putino adekvatumo.
„Putinas sakė, kad [karas] tai „technologinė dvikova“. Sako, kad jie su „Orešnik“ [raketomis] smogs kur nors Kyjive, tegul jį [sąjungininkai] aprūpina priešlėktuvine gynyba, o kas bus – pamatysime. Ar manote, kad tai yra adekvatus žmogus? Tiesiog niekšas“, – rėžė V. Zelenskis.
Kartu V. Zelenskis teigė, kad Ukrainoje paliaubų nebus, kol šalis neturės saugumo garantijų ir tvirtos pozicijos.
16:18 | Putinas: Maskva turėjo anksčiau pradėti plataus masto puolimą Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva turėjo anksčiau pradėti plataus masto puolimą Ukrainoje, leisdamas suprasti, kad jo šalis nebuvo pakankamai gerai pasirengusi beveik trejus metus trunkančiai karinei kampanijai.
Kalbėdamas apie savo sprendimą 2022 metų vasarį įsakyti kariams įžengti į Ukrainą, jis sakė: „Jei būtų buvę galima pažvelgti į situaciją žinant, kas vyksta dabar, manyčiau, kad toks sprendimas, kuris buvo priimtas, turėjo būti priimtas anksčiau.“
Kalbėdamas savo tradicinėje metų pabaigos spaudos konferencijoje jis pridūrė: „2022 metų įvykius pradėjome be jokio pasiruošimo (...) Jei būtume anksčiau žinoję, kas nutiks, turėjo būti sisteminis pasirengimas.“
15:02 | Putinas negali pasakyti, kada Rusija atgaus Kursko srities kontrolę
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pripažino, kad negali pasakyti, kada jo kariuomenė atgaus visišką vakarinės Kursko srities kontrolę.
Ukraina netikėtą puolimą Rusijos Kursko srityje pradėjo rugpjūtį ir kontroliuoja dalį gyvenviečių.
„Mes būtinai juos išvarysime. Neabejotinai. Kitaip ir negali būti. Tačiau konkrečios datos, atsiprašau, kol kas negaliu pasakyti“, – per televiziją transliuojamoje metinėje spaudos konferencijoje teigė V. Putinas.
14:39 | Trumpo patarėjas: Rusija ir Ukraina pasirengusios pradėti taikos derybas
Būsimasis naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas teigia, kad Rusija ir Ukraina esą yra pasirengusios pradėti dialogą ir užbaigti karą, o D. Trumpas galėtų tapti tarpininku.
Kaip rašo „Fox Business“, naujai išrinktas prezidentas galėtų užbaigti karą iki 2025 m. pabaigos.
Jis taip pat patvirtino, kad Kyjivą aplankys jau sausį, o visos detalės apie kelionę į Ukrainą bus paskelbtos vėliau.
Be to, K. Kelloggas užsimena, kad po tai, kai Maskvoje sprogimo metu buvo mirtinai sužalotas Rusijos ginkluotųjų pajėgų Radiacinės, cheminės ir biologinės apsaugos pajėgų vadovas generolas leitenantas Igoris Kirilovas, tai nebus kliūtis, kodėl taikos derybos tarp Maskvos ir Kyjivo negalėtų būti pradėtos.
Visgi, jo teigimu, toks Ukrainos veiksmas „nebuvo protingas žingsnis“.
„Nemanau, kad tai tikrai nesėkmė, bet sakyčiau, kad yra karo taisyklės ir yra tam tikrų dalykų, kurių paprasčiausiai negalima daryti.
Pavyzdžiui, mūšio lauke nežudote sužeistų karių. Negalima žudyti ne kovotojų. Kai žudote svarbius generolus jų gimtajame mieste, jūs tarsi išplečiate taisykles, ir nemanau, kad tai tikrai protinga“, – sakė jis.
14:16 | Putinas užsiminė apie saugumo tarnybų klaidas
V. Putinas ketvirtadienį pripažino, kad jo saugumo tarnybos padarė klaidų dėl Ukrainos surengto aukšto rango kariuomenės generolo nužudymo Maskvoje.
„Mūsų specialiosios tarnybos praleidžia šiuos smūgius. Jos praleido šiuos smūgius. Tai reiškia, kad turime pagerinti darbą. Negalime leisti, kad įvyktų tokios labai rimtos klaidos“, – sakė V. Putinas metų pabaigos spaudos konferencijoje, kalbėdamas apie virtinę išpuolių Rusijos viduje prieš aukšto rango Kremliaus rėmėjus karo Ukrainoje metu.
Antradienį per sprogimą Maskvoje žuvo generolas Igoris Kirilovas ir jo padėjėjas Ilja Polikarpovas.
Rusijos radiologinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vadas generolas I. Kirilovas ir jo padėjėjas žuvo, kai antradienį anksti ryte išėjo iš vieno Maskvos daugiabučio, sprogus prie palikto paspirtuko pritvirtintam užtaisui.
Kremlius trečiadienį apkaltino Ukrainą įvykdžius „teroristinį išpuolį“.
Rusų tyrėjai pranešė, kad sulaikė įtariamąjį dėl šio nužudymo.
Kaip nurodoma Tyrimų komiteto pareiškime, įtariamasis teigė, kad jį užverbavo Ukrainos specialiosios pajėgos.
Šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje SBU antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji yra atsakinga už minimą sprogimą, ir pavadino išpuolį specialiąja operacija, o I. Kirilovą – karo nusikaltėliu.
13:51 | Rusai apšaudė mokyklą Chersono centre
Rusijos kariuomenė apšaudė mokyklą centrinėje Chersono dalyje.
Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas „Telegram“ kanale paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti apšaudymo padariniai, praneša „Ukrinform“.
„Rusijos kariuomenė smogė švietimo įstaigai centrinėje Chersono dalyje“, – informavo O. Prokudinas.
Anot pareigūno, nuo smūgio išbyrėjo pastato langai, taip pat nuvirto medžiai mokyklos kieme.
Žuvusiųjų ir sužeistųjų nėra.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Rusijos kariškiai apšaudė centrinę Chersono dalį, buvo sužeista tuo metu gatvėje buvusi 77 metų moteris.
13:26 | V. Putinas: esu pasiruošęs susitikti su Trumpu
Metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį Rusijos vadovas Vladimiras Putinas teigė, kad karo eiga Ukrainoje „dramatiškai keičiasi“.
„Turėčiau pasakyti, kad situacija keičiasi dramatiškai. Judėjimas vyksta palei visą fronto liniją. Kiekvieną dieną“, – teigė karą Ukrainoje pradėjęs Rusijos vadovas.
Jo teigimu, rusų pajėgos neva fronto linijoje pasiekia iškeltus karinius tikslus.
„Kova yra sudėtinga, todėl sunku bei beprasmiška spelioti, kas laukia ateityje, tačiau mes judame, kaip jūs sakėte, link savo pagrindinių uždavinių, kuriuos apsibrėžėme spacialiosios karinės operacijos pradžioje,
„Kova sudėtinga, todėl sunku ir beprasmiška spėlioti, kas laukia ateityje... [bet] mes judame, kaip jūs sakėte, link savo pagrindinių uždavinių, kuriuos apsibrėžėme specialiosios karinės operacijos pradžioje“, – tikino jis.
V. Putinas metinėje spaudos konferencijoje ketvirtadienį taip pat pareiškė, kad yra pasirengęs bet kada susitikti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
„Nežinau, kada jį pamatysiu. Jis apie tai nieko nesako. Nekalbėjau su juo daugiau nei ketverius metus. Žinoma, esu tam pasirengęs. Bet kuriuo metu“, – teigė V. Putinas.
Jis taip pat sakė, kad dar nebuvo susitikęs su nuverstuoju Sirijos prezidentu Basharu al Assadu, pabėgusiu į Maskvą, tačiau planuoja susitikti.
„Dar nemačiau prezidento al Assado nuo jo atvykimo į Maskvą, bet planuoju tai padaryti, tikrai su juo pasikalbėsiu“, – sakė V. Putinas JAV žurnalistui per metinę spaudos konferenciją.
Tuo metu Ukraina skelbia, kad šalies kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 530 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų gruodžio 19 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 768 220 kareivių.
Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 576 tankų (+5), 19 799 šarvuotųjų kovos mašinų (+27), 21 178 artilerijos sistemų (+14), 1 256 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 1 026 oro gynybos priemonių (+1), 369 lėktuvų (+0), 329 sraigtasparnių (+0), 20 521 drono (+51), 2 943 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 31 678 automobilių (+68), 3 656 specialiosios technikos vienetų (+4).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
12:59 | JAV analitikai: Rusija smarkiai išpučia tariamus statistinius duomenis apie savo teritorinius laimėjimus Ukrainoje 2024 metais
Rusijos kariuomenės generalinio štabo vadas generolas Valerijus Gerasimovas smarkiai išpūtė statistinius duomenis apie Rusijos teritorinius laimėjimus Ukrainoje 2024 m., sakoma Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.
Jame sakoma, kad gruodžio 18 d. V. Gerasimovas teigė, jog 2024 m. Rusijos pajėgos užėmė maždaug 4500 kvadratinių kilometrų. Tačiau ISW turimais patvirtintais duomenimis, 2024 m. Rusijos pajėgos užėmė tik 3306 kvadratinius kilometrus.
„V. Gerasimovo perdėti skaičiai prieštarauja Rusijos gynybos ministro Andrejaus Belousovo tikslesniems pareiškimams, pavyzdžiui, kai jis per Rusijos gynybos ministerijos posėdį gruodžio 16 d. sakė, kad Rusijos pajėgų pažanga per dieną vidutiniškai siekia maždaug 30 kvadratinių kilometrų“, – sakoma ISW pranešime.
JAV analitikų, stebėjusių geografinius įrodymus, vertinimu, lapkritį Rusijos pajėgų pažangos tempas siekė maždaug 27,96 kvadratinius kilometrus per dieną.
A. Belousovas tvirtino, kad Rusijos pajėgos yra užėmusios maždaug 99 proc. Luhansko, 70 proc. Donecko, maždaug 74 proc. Zaporižios ir maždaug 76 proc. Chersono srities.
ISW skaičiavimu, Rusijos pajėgos okupuoja maždaug 99 proc. Luhansko, 66 proc. Donecko ir po 73 proc. Zaporižios ir Chersono sričių.
12:37 | Ukraina patvirtino apie suduotą smūgį Rusijos teritorijoje
Rusų ir ukrainiečių pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad dėl masinės Ukrainos dronų ir raketų atakos naktį kilo gaisras naftos perdirbimo gamykloje Rusijos pietuose.
Per beveik trejus metus trunkantį plataus masto karą Kyjivas yra smogęs keliems Rusijos energetikos objektams, tvirtindamas, kad tai teisingas atsakas už didelio masto Maskvos išpuolius prieš savo pačių elektros tinklą.
Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad per naktinę ataką buvo smogta Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklai Rusijos pietinėje Rostovo srityje.
Vietovė „naudojama Rusijos ginkluotųjų pajėgų poreikiams tenkinti“, sakoma pranešime. Jame priduriama: „Patvirtinta, kad objekto teritorijoje kilo gaisras.“
Rusijos Rostovo srities gubernatorius Jurijus Sliusaris anksčiau pranešė, kad po „didžiulės priešo atakos“, kai buvo panaudota „daugiau kaip trys dešimtys bepiločių ir trys raketos“, toje vietoje kilo gaisras.
Kaip jis rašė platformoje „Telegram“, gaisras naftos perdirbimo gamykloje, esančioje už 10 km nuo sienos su Ukraina, bet už 200 km nuo artimiausių Ukrainos pozicijų, truko daugiau nei šešias valandas.
Rusijos socialiniuose tinkluose paskelbtose nuotraukose matyti, kad objekte, kuris, numanoma, yra ši gamykla, siautėja ryškus gaisras, o į orą veržiasi tiršti pilki dūmai.
Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patvirtinti, ar nuotraukos patikimos.
Šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje (SBU) AFP teigė, kad bendra raketų ir dronų ataka padarė didelę žalą.
„SBU dronai pirmiausia perkrovė gamyklą saugančią Rusijos oro gynybą. Taip jie sudarė galimybę veikti Ukrainos raketoms, kurias SBU ir karinis jūrų laivynas kartu panaudojo kitame žingsnyje“, – sakė šaltinis, kalbėjęs anonimiškai.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad į šalies teritoriją Ukraina per naktį iš viso paleido 84 dronus. Ministerija teigė, kad 36 buvo sunaikinti virš Rostovo srities, kuri ribojasi su Ukraina ir kurioje yra Maskvos puolimo karinis štabas.
Kiti buvo sunaikinti virš Briansko, Belgorodo, Voronežo, Kursko, Tambovo ir Krasnodaro regionų, pranešė Gynybos ministerija.
Rusijos pasienio regionai dažnai tampa Ukrainos oro atakų taikiniais, o pastaraisiais mėnesiais abi pusės suintensyvino bombardavimą.
12:29 | Rusijos kariuomenė praėjusią parą smogė Donecko sričiai daugiau kaip 2 500 smūgių
Praėjusią parą, gruodžio 18-ąją, Rusijos kariuomenė smogė Donecko sričiai 2 501 smūgį.
Tai pranešė srities policija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Praėjusią parą policija užfiksavo 2 501 priešo smūgį fronto linijai ir gyvenamajam sektoriui. Buvo apšaudyti Pokrovskas, Ivanopilios ir Ulaklių kaimai. Nukentėjo 9 civiliniai objektai, tarp jų – 8 gyvenamieji namai“, – rašoma pranešime.
Pažymima, kad rusai smogė Ulaklių gyvenvietei valdomąja aviacine bomba „UMPB D-30SN“, kuri apgadino du privačius namus.
Okupantai iš minosvaidžių apšaudė Pokrovską, ten apgriauti keturi privatūs namai.
Nuo artilerijos smūgio Ivanopilioje nukentėjo du gyvenamieji namai ir dujotiekis.
Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas „Telegram“ kanale informavo, kad praėjusią parą Lymane apgadinti du daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir 10 garažų, o Torsko mieste – pastatas. Kostiantynivkoje taip pat nukentėjo du namai ir dujotiekis.
Be to, anot pareigūno, Siverske buvo apgadinti aštuoni privatūs namai, o Časiv Jaro bendruomenėje – septyni privatūs namai, trys daugiaaukščiai gyvenamieji namai ir negyvenamos patalpos.
Kurachovės bendruomenėje taip pat nukentėjo daug daugiaaukščių pastatų ir privačių namų.
Policija ir Ukrainos saugumo tarnyba iškėlė baudžiamąsias bylas pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį (karo įstatymų ir papročių pažeidimas).
Rusijos kariuomenė nuolat apšaudo Donecko sritį, beveik kasdien priešas žudo ir žaloja civilius gyventojus, griauna namus, įmones, energetikos, dujų ir kitus infrastruktūros objektus. Donecko sritis turi ilgiausią fronto liniją, kuri sudaro apie 300 km.
12:10 | Minske ukrainietis ir du baltarusiai nuteisti už „bandymą susprogdinti geležinkelį“
Minsko miesto teismas paskelbė nuosprendžius ukrainiečiui Ivanui Lycholatui ir dviem baltarusiams – Borisui Puchalskiui ir Ivanui Borodičiui – rengimosi susprogdinti geležinkelį byloje.
Tai pranešė „Laisvės radijas“, remdamasis Baltarusijos generalinės prokuratūros spaudos tarnyba, rašo „Ukrinform“.
Pagal tyrėjų versiją, 2023 metais šie vyrai esą bendravo su Ukrainos specialiųjų tarnybų atstovais, „rinko ir teikė jiems informaciją, taip pat atliko kitas neteisėtas užduotis, kurios galėjo pakenkti Baltarusijos nacionaliniam saugumui“.
Kaltinimo atstovai teigia, kad nuo 2013 metų Baltarusijoje gyvenantis I. Lycholatas užmezgė ryšį su Ukrainos saugumo tarnyba, kuri jam davė nurodymą susprogdinti geležinkelio bėgius. Jis savo ruožtu užverbavo I. Borodičių ir B. Puchalskį, kurie esą mokėjo naudoti sprogmenis.
Visiems trims buvo pateikti kaltinimai dėl pasikėsinimo įvykdyti teroro aktą ir išvesti iš rikiuotės geležinkelio transporto priemones. Be to, I. Lycholatas buvo apkaltintas agentūrine veikla, B. Puchalskis – neteisėta sprogstamųjų įtaisų apyvarta ir valstybės išdavimu, I. Borodičius – valstybės išdavimu ir nepranešimu apie nusikaltimą.
Vyrams skirtos laisvės atėmimo bausmės nuo 11 iki 25 metų. Pranešime nepatikslinama, kiek konkrečiai skirta kiekvienam nuteistajam.
Žmogaus teisių gynimo centro „Viasna“ duomenimis, Baltarusijoje iškėlus politiškai motyvuotas baudžiamąsias bylas buvo sulaikyta arba nuteista ne mažiau kaip 12 Ukrainos piliečių, tarp jų – I. Lycholatas. Ukrainiečiai dažniausiai persekiojami dėl „bendradarbiavimo su Ukrainos specialiosiomis tarnybomis“, o jų veiksmai kvalifikuojami kaip „agentūrinė veikla“ ir „šnipinėjimas“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Gomelio srities teismas nuteisė Ukrainos pilietį Viačeslavą Borodijų 10 metų kalėti sugriežtinto režimo kolonijoje pagal kaltinimą agentūrine veikla.
11:43 | V. Putinas pareiškė esą šalies ekonomika išlieka stabili
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį tvirtino, kad šalies ekonomika išlieka stabili, nors ir išreiškė susirūpinimą dėl didelės infliacijos praėjus beveik trejiems metams nuo plataus masto karo Ukrainoje, kuris sukėlė plataus masto ekonominius sukrėtimus, pradžios.
„Kalbant apie visą ekonomiką, padėtis Rusijoje yra stabili, nepaisant išorės grėsmių ir bandymų mus paveikti“, – sakė V. Putinas per metų pabaigos spaudos konferenciją, kurią transliavo televizija.
Tačiau, pripažindamas susirūpinimą dėl spartaus kainų kilimo tempo, V. Putinas sakė: „Infliacija yra nerimą keliantis signalas.“
11:20 | Pietų Korėja: Šiaurės Korėja rengiasi pasiųsti į Rusiją daugiau karių
Atrodo, kad Šiaurės Korėjos diktatorius rengiasi pasiųsti daugiau karių į Rusijos karą prieš Ukrainą, nepaisydamas pastaruoju metu mūšio lauke patirtų didelių nuostolių, praneša Pietų Korėjos žvalgyba.
Žvalgybos tarnybos NIS įsitikinimu, Kim Jong Unas ruošiasi apmokyti ir dislokuoti dar vieną specialiųjų pajėgų dalinį, ketvirtadienį pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“.
Savo pranešime ji rėmėsi uždaro Nacionalinės Asamblėjos žvalgybos komiteto posėdžio informacija, kuria vienas parlamento narys pasidalino su reporteriais. Daugiau informacijos nėra žinoma.
Pranešama, kad NIS skaičiavimu kariaudami prieš Ukrainą jau žuvo mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos karių, dar iki 1 000 jų buvo sužeista.
Kyjivas ir Vašingtonas taip pat mano, kad Šiaurės Korėjos pajėgos patiria didelius nuostolius.
Pietų Korėjos ir Jungtinių Valstijų duomenimis, Pchenjanas Rusijoje šiuo metu yra dislokavęs daugiau nei 10 000 karių. Pirmiau buvo pranešta, kad Maskvos kariuomenės vadai Šiaurės Korėjos karius pagrinde naudoja tam, kad atsikovotų ukrainiečių užimtas Kursko regiono dalis Rusijos pietuose.
Pietų Korėja taip pat turi informacijos, kad jos kaimynė yra aprūpinusi Rusiją
11:15 | Charkivo srityje praėjusią parą per Rusijos atakas sužeisti keturi žmonės
Charkivo srityje praėjusią parą, gruodžio 18-ąją, per Rusijos atakas buvo sužeisti keturi žmonės.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Charkivo srities valstybinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas.
Pasak pareigūno, Charkivo Kyjivo rajone per Rusijos bepiločių orlaivių atakas buvo apgadintas civilinio pastato stogas.
Per reaktyvinių salvinės ugnies sistemų smūgį Cirkunų gyvenvietėje apgriauti devyni privatūs namai. Nukentėjo trys 57, 62, 75 metų moterys ir 64 metų vyras.
Iziumo rajono Zagrizovės kaime apgadintas privatus namas.
Lauke prie Bohoduchivo rajono Bidylo kaimo rasti du rusų bepiločiai orlaiviai.
Čuhujivo rajono Petropavlivkos gyvenvietėje degė ūkinis pastatas.
O. Synehubovas informavo, kad Charkivo kryptimi priešas vieną kartą atakavo Ukrainos dalinių pozicijas Vovčansko rajone. Gynybos pajėgos atrėmė rusų bandymą pasistūmėti į priekį.
Kupjansko kryptimi okupantai tęsė puolamuosius veiksmus prie Petropavlivkos, Kolisnikivkos ir Lozovos. Ukrainos gynėjai atrėmė 18 Rusijos atakų.
Anot O. Synehubovo, suaktyvinus evakuacijos priemones, iš Kupjansko ir Borivkos buvo evakuoti 28 žmonės.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad gruodžio 18-osios vakarą Rusijos artilerija apšaudė Charkivo rajono Cirkunų gyvenvietės apylinkes. Nukentėjo keturi žmonės.
11:00 | Buvusi Estijos premjerė: daug pigiau Ukrainą remti dabar, nei vėliau kęsti karą
Pasak K. Kallas šiuo metu svarbu užtikrinti, kad pažadai dėl Kyjivo saugumo garantijų būtų realūs.
„Nėra jokio logiškumo daryti spaudimą V. Zelenskiui, kai [Rusijos vadovas Vladimiras] Putinas nenori užmegzti pokalbio. Mes negalime kalbėti apie taikdarius, kai nėra taikos. Ir kodėl nėra taikos? Nes to nenori pati Rusija“, – kalbėjo K. Kallas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau anksčiau teigė, kad esą jis nutrauks karinę pagalbą Ukrainai ir paragino Kyjivą derėtis dėl palaibų. O tai taip pat verčia ES persvarstyti paramos Ukrainai strategiją.
„Daug pigiau remti Ukrainą dabar, nei vėliau kęsti karą. Rusija nepakeitė savo tikslų. Turiu omenyje, kad šiuo atžvilgiu turime būti labai sąžiningi patys sau. Ką iš tikrųjų darome dabar?“ – klausė K. Kallas.
ES aukščiausiojo lygio susitikime vadovai planuoja dar kartą patvirtinti paramą Ukrainai, siekiant ją remti „tiek ilgai, kiek reikės“.
10:49 | Kovos su dezinformacija centras: Rostovo regione užpultoje naftos perdirbimo gamykloje gaminamas kuras rusų armijai
Ukrainiečių atakos taikiniu tapusi Novošachtinsko naftos gamykla vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį Rusijos Federacijos gynybos pramonėje, platformoje „Telegram“ pranešė Kovos su dezinformacija centro prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenko.
„Dyzelinas ir aviaciniai degalai – karinei technikai, tokiai, kaip tankai, šarvuotosios mašinos ir orlaiviai būtini ištekliai. Šį kurą gamykla tiekia rusų armijai“, – paaiškino A. Kovalenko.
Be to, gamykla yra netoli sienos su Ukraina, todėl svarbų vaidmenį vaidina ir Rusijos kariuomenės logistikos sistemoje.
„Gamykla gamina įvairų kurą ir kuro priedus, taip pat kitokius produktus, kurie gali būti naudojami tiek civiliniame, tiek kariniame sektoriuje. Todėl ji yra karinės paskirties taikinys“, – pabrėžė A. Kovalenko.
Primename, kad po bepiločio orlaivio antskrydžio Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykloje Rusijos Rostovo regione kilo gaisras.
10:25 | JAV vėl įvedė sankcijų su dujotiekiu „Nord Stream 2“ susijusiems subjektams
Jungtinės Valstijos trečiadienį vėl įvedė sankcijų keletui Rusijoje veikiančių subjektų, susijusių su dujotiekiu „Nord Stream 2“.
JAV valstybės departamentas pranešė vėl įvedantis sankcijų keletui subjektų, dalyvaujančių statant vamzdyną, taip pat keletui naujų laivų, kuriems jau yra nustatyta sankcijų, savininkų.
Tarp sankcijų sulaukusių subjektų – dujotiekio operatorius „Nord Stream 2“ AG ir Rusijoje veikianti draudimo bendrovė, apdraudusi projekte dalyvaujančias įmones, teigiama Valstybės departamento pranešime.
Valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojas Vedantas Patelis spaudos konferencijoje sakė, kad JAV toliau prieštarauja, kad dujotiekis būtų tiesiamas.
„Mes toliau priešinamės dujotiekiui „Nord Stream 2“ kaip Rusijos geopolitiniam projektui bei pastangoms jį atgaivinti“, – pasakė jis.
„Toliau dėsime pastangas, siekdami užtikrinti, kad Rusija niekada negalės naudoti savo energijos išteklių kaip ginklo, o savo pozicijos energetikos sektoriuje – politinei naudai gauti.“
2022 m. rugsėjį keletas sprogimų, užfiksuotų netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos Baltijos jūroje, apgadino dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.
Buvo intensyviai svarstoma, kas galėjo tai padaryti, tačiau atsakomybės už sprogimus ligi šiol niekas neprisiėmė.
Pirmiau rusiškos gamtinės dujos į Vokietiją tekėjo dujotiekiu „Nord Stream 1“. Dėl 2022 m. vasarį prasidėjusios plataus masto Rusijos invazijos Ukrainoje bei išaugusios politinės įtampos dujotiekis „Nord Stream 2“ kol kas neveikia.
09:59 | V. Putinas rengia kasmetinę spaudos konferenciją, karui Ukrainoje tęsiantis jau trečiąją žiemą
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį surengs metų pabaigos spaudos konferenciją, praėjus beveik trejiems metams, kai jis pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, ir dviem dienoms po Kyjivo surengto generolo nužudymo Maskvoje.
Tradicinis kasmetinis klausimų ir atsakymų renginys, dažnai trunkantis kelias valandas ir transliuojamas per televiziją, yra gana reta proga, kai V. Putinui tenka atsakyti ir į nepatogius klausimus.
Jis kreipsis į rusus, karui Ukrainoje paaštrėjus ir abiem šalims siekiant įgyti pranašumą prieš Donaldui Trumpui, raginančiam pradėti derybas, sausio mėnesį pradedant eiti JAV prezidento pareigas.
V. Putinas kalbės tokiu metu, kai Rusijos ekonomika, nuo 2022 m. pradžios veikianti karo sąlygomis, patiria vis didesnį netikrumą. Be to, prieš dvi dienas per sprogimą Maskvoje žuvo Rusijos armijos generolas, atsakomybę už jo nužudymą netiesiogiai prisiėmė Kyjivas. V. Putinas šio įvykio viešai dar nekomentavo.
Nuo 2000 m. valdantis V. Putinas anksčiau šią savaitę užtikrintai pareiškė, kad jo kariuomenė Ukrainoje turi pranašumą, „tvirtai laiko strateginę iniciatyvą visoje sąlyčio linijoje“. V. Putinas gyrėsi, kad Rusija šiais metais užėmė beveik 200 Ukrainos kaimų.
Lapkritį Maskvos kariuomenė Rytų Ukrainoje žengė sparčiausiu tempu nuo pat pirmojo 2022 m. pradėtos invazijos mėnesio.
Tačiau daugiausia dėmesio karui Ukrainoje skirianti Rusija patyrė didelį smūgį, kai Sirijoje žlugo jos sąjungininko Basharo al Assado režimas. B. al Assadas pabėgo į Maskvą, kai jo Rusijos remiama kariuomenė nesugebėjo pasipriešinti sukilėlių puolimui. Dabar Rusijos bazių Sirijoje ateitis neaiški, atskleidžiamas B. al Assado vykdytų represijų mastas.
Rusijos gyventojai taip pat moka vis didesnę kainą už karinę kampaniją Ukrainoje. V. Putinas vadina Vakarų sankcijas „nesėkmingomis“, tačiau analitikai perspėja apie neigiamas prognozes 2025 m., net Rusijos valstybinė žiniasklaida, paprastai vengianti visuomenės nepasitenkinimo temų, daugiau dėmesio skiria sunkumus patiriančioms šeimoms.
Nuo metų pradžios sviestas Rusijoje pabrango trečdaliu. Didėjantis darbo jėgos trūkumas – tūkstančiai vyrų siunčiami į frontą arba pabėgo – pamažu paveikė visas šalies gyvenimo sritis. 72 metų V. Putinas praėjusį mėnesį pripažino šia problemą, nors apie jos priežastis nekalbėjo. „Darbuotojų trūkumas šiandien yra viena iš pagrindinių mūsų ekonomikos augimo kliūčių“, – sakė jis.
V. Putino spaudos konferencija rengiama likus dviem mėnesiams iki trečiųjų karo Ukrainoje metinių ir pirmųjų po Kremliaus oponento Aleksejaus Navalno mirties kalėjime už poliarinio rato.
09:45 | Vokietijoje sulaikytas Kinijos pilietis
Vokietijoje, Kylio mieste, karinio jūrų laivyno bazės teritorijoje buvo sulaikytas Kinijos pilietis, kuris įtariamas šnipinėjimu, skelbia „Ukrainska Pravda“, remdamasi „Reuters“ naujienų agentūros duomenimis.
Teigiama, kad asmuo buvo sulaikytas gruodžio 9 d., jis su savimi turėjo ir fotoaparatą, todėl įtariama, kad jis galėjo fotografuoti karinius objektus.
Šlėzvigo-Holšteino kriminalinių tyrimų departamento atstovė spaudai Carola Jeschke teigė, kad teisėsaugos pareigūnai pradėjo tyrimą dėl Kinijos piliečio.
„Pradėjome tyrimą dėl kiniečio, kuris buvo rastas jūrų uosto teritorijoje“, – sakė ji.
Atkreipiamas dėmesys, kad tyrimas atliekamas, atsižvelgiant į pastaruosius įvykius, siekiant nustatyti daromą Kinijos įtaką šalies saugumui.
Taip pat primenama, kad šiuo metu Vokietijos automobilių pramonė patiria didelį spaudimą iš Kinijos. Negana to, savo ruožtu Kinija neslepia palaikanti ryšius su Kremliumi, nors Vakarai siekia izoliuoti Maskvą.
09:38 | Ukrainos oro pajėgos numušė 45 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 45 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 85 dronais, dviem balistinėmis raketomis ir viena aviacine raketa.
45 dronai buvo numušti, dar 40 nukrito nepasiekę taikinių.
Oro gynyba veikė Poltavos, Sumų, Charkivo, Kyjivo, Chmelnyckio, Černihivo, Čerkasų, Kirovohrado, Dnipropetrovsko ir Mykolajivo srityse.
Pranešama, kad raketos apgadino pastatų Sumų ir Dnipropetrovsko srityse.
09:06 | JK paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą
Jungtinė Karalystė ketvirtadienį pristatė 225 mln. svarų sterlingų (272,8 mln. eurų) naujos karinės pagalbos Ukrainai paketą kitiems metams, įskaitant dronus, laivus ir oro gynybos sistemas.
Šis žingsnis žengtas po to, kai trečiadienį Kyjive lankėsi JK gynybos sekretorius Johnas Healey, kuris surengė derybas su savo kolega ukrainiečiu Rustemu Umerovu ir pažadėjo padidinti britų paramą Ukrainai kitąmet.
Praėjus beveik trejiems metams po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė savo kariams įsiveržti į Ukrainą, „jo klaidingo apskaičiavimo gelmė yra kaip niekada aiški, nes drąsūs Ukrainos žmonės savo nepalaužiama dvasia ir toliau prieštarauja visiems lūkesčiams“, sakė J. Healey.
„Tačiau jie negali to daryti vieni“, – pridūrė J. Healey ir pažadėjo, kad JK parama Kyjivui yra geležinė. Londonas, anot jo, visada stovės „petys į petį, kad Putinas negalėtų laimėti“.
Liepą naujoji leiboristų vyriausybė pažadėjo skirti Ukrainai 3 mlrd. svarų sterlingų (3,6 mlrd. eurų) karinės pagalbos per metus iki 2030–2031 metų.
Į naująjį paketą bus įtraukta 92 mln. svarų sterlingų (111,6 mln. eurų) Ukrainos kariniam laivynui stiprinti skirtai įrangai, įskaitant nedidelius laivus, žvalgybinius dronus ir antvandeninius bepiločius laivus, sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Dar 68 mln. svarų sterlingų (82,5 mln. eurų) bus skirta oro gynybos įrangai, įskaitant radarus, o Ukrainos kariuomenei bus parūpinta 1 tūkst. elektroninės kovos su dronais sistemų už 39 mln. svarų sterlingų (47,3 mln. eurų).
J. Healey sakė, kad JK taip pat išplės kartu su pagrindiniais sąjungininkais Britanijos teritorijoje vykdomą Ukrainos karių mokymo programą, vadinamą operacija „Interflex“, pagal kurią nuo 2022 metų vidurio apmokyta 51 tūkst. naujokų.
„Kadangi Putinas kasdien į mūšio lauką pasiunčia mirti iki 2 tūkst. Rusijos karių, labai svarbu, kad Ukraina būtų remiama aprūpinant ją tinkamai parengtais ir aprūpintais kariais“, – sakoma ministerijos pranešime.
R. Umerovas padėkojo Londonui už paramą ir pareiškime teigė, kad „stabilus šaudmenų, ypač artilerijos, tiekimas yra labai svarbus mūsų gynybos pastangoms“.
Jis pridūrė, kad su britų kolega apžvelgė raketų „Storm Shadow“ naudojimo rezultatus, tačiau nepateikė detalių.
Londonas Kyjivui uždegė žalią šviesą leisti Jungtinės Karalystės tiekiamas ilgojo nuotolio raketas į Rusiją lapkritį.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį Briuselyje susitiko su NATO vadovu Marku Rutte ir svarbiausiais Europos lyderiais, kad prieš Donaldo Trumpo sugrįžimą į valdžią Jungtinėse Valstijose aptartų strategiją dėl Rusijos karo.
Vakarų rėmėjai siekia sustiprinti Ukrainos pajėgas, nes pavargę kariai praranda pozicijas visoje fronto linijoje, o Maskva į mūšio lauką pasiuntė Šiaurės Korėjos karius.
08:43 | Rusai per parą 358 kartus apšaudė Zaporižios srities gyvenvietes
Per parą okupantai rusai smogė 358 smūgius 10-čiai Zaporižios srities gyvenviečių.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Priešas smogė 2 oro smūgius Huliaipolei ir Mali Ščerbakams. 181 įvairių modifikacijų dronas atakavo Kamianskę, Huliaipolę, Ščerbakus, Novoandrijivką, Novodanilivką, Mala Tokmačką, Čarivnę ir Novodarivką. Reaktyvinės salvinės ugnies sistemos 10 kartų apšaudė Čarivnę ir Novodarivką. 165 artilerijos smūgiai buvo smogti Kamianskės, Huliaipolės, Ščerbakų, Novoandrijivkos, Novodanilivkos, Mala Tokmačkos, Čarivnės ir Novodarivkos teritorijai“, – pažymėjo pareigūnas.
Pasak I. Fiodorovo, buvo gauti 7 pranešimai apie sugriautus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus. Civiliai nenukentėjo.
08:14 | V. Zelenskis: darome viską, kad pereitume prie diplomatijos
Tarptautiniai partneriai teikia didelę pagalbą, kad Ukraina galėtų atremti Rusijos agresiją, o mūsų šalis dės visas pastangas, kad ateinančiais metais būtų pakankamai stipri ir karas būtų teisingai užbaigtas pasitelkus diplomatiją.
Tai naktį į ketvirtadienį po susitikimo su NATO generaliniu sekretoriumi ir įtakingiausiais Europos politikais žurnalistams pareiškė Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Ne viskas padaryta, kad būtų galima teigti, jog Ukraina yra pakankamai stipri vieniems ar kitiems diplomatiniams žingsniams. Mes darysime viską, kad ateinančiais metais mums pavyktų būti stipriems ir jau pereiti prie diplomatijos. Aš netikiu, kad Putinas nori, jog karas baigtųsi, todėl aiškinsimės. Bet kokiu atveju mes darome viską, kad užbaigtume šį karą teisingai mums, Ukrainai“, – sakė valstybės vadovas.
Jis priminė, kad keliai į tokią tvirtą poziciją yra išdėstyti Ukrainos „Pergalės plane“, kurį Ukraina perdavė partneriams Amerikoje ir Europoje. Šiame dokumente išsamiai pateikiami elementai, galintys sustiprinti Ukrainą: nuo brigadų ir rezervų skaičiaus bei jų apginklavimo, kad būtų galima patikimai išlaikyti frontą – iki sankcijų paketo, kuris turėtų sustabdyti tam tikrų rūšių ginklų gamybą Rusijos Federacijoje, griežtinimo.
„Plius – saugumo garantijos. Suprantame, kad stipriausia garantija Ukrainai yra NATO. Štai kodėl siūlome, norime, kad Ukraina būtų pakviesta (į Aljansą). Ne priimta – nes mes kariaujame. Bet pakvietimas yra svarbus žingsnis... Mes kovojame dėl šios teisės. Kiekvienas toks sprendimas – labai sunki mūsų valstybės istorijos dalis“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Kaip jau buvo pranešta, V. Zelenskis lankosi Briuselyje. Trečiadienį Aljanso generalinio sekretoriaus rezidencijoje jis susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte, taip pat su daugeliu Europos šalių ir Europos Komisijos lyderių.
07:36 | Rusijos naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras
Ketvirtadienį Rusijos pietinės Rostovo srities gubernatorius pranešė apie „didžiulę“ Ukrainos dronų ir raketų ataką, sukėlusią gaisrą vietos naftos perdirbimo gamykloje.
Gubernatorius Jurijus Sliusaras „Telegram“ kanale anksti rytą sakė, kad sritį puolė „daugiau nei trys dešimtys nepilotuojamų orlaivių ir trys raketos“. Jis pridūrė, kad Rusijos oro gynybos tarnybos veikė keliuose regiono miestuose. „Dauguma oro taikinių buvo neutralizuoti“, tačiau naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, vėliau jis buvo „užgesintas“, – sakė jis.
Gubernatorius pranešė, kad vieną žmogų kaime netoli Rostovo sužeidė nukritusios drono nuolaužos.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį teigė, kad Rusijos oro gynybos sistemos sunaikino daugiau nei 80 dronų visoje šalyje, įskaitant Rostovo sritį.
Pastaroji ataka įvyko prieš ketvirtadienį numatomą Rusijos prezidento Vladimiro Putino metų pabaigos spaudos konferenciją.
07:30 | V. Zelenskis: į Ukrainą atvyks specialusis Trumpo pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai
Kyjivas patvirtino, kad būsimasis naujai išrinkto JAV prezidento Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kelloggas apsilankys Ukrainoje dar prieš naujojo JAV prezidento inauguraciją, rašo "Ukrainska Pravda".
Pasak leidinio, šiuos teiginius žurnalistams patvirtino pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuomet ketvirtadienį viešėjo Briuselyje.
„Susitikimas įvyks sausio pradžioje. Laukiame pono K. Kelloggo ir tada kalbėsime apie tai, ką jis turi omenyje arba ką norėjo pasakyti“, - kalbėjo V. Zelenski, omenyje turėdamas anksčiau žiniasklaidoje pasirodžiusias K. Kelloggo pamąstymus apie Rusijos ir Ukrainos karo nutraukimą.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad K. Kelloggo planas užbaigti karą Ukrainoje numato įšaldyti konfliktą prie kontaktinių linijų ir priversti Kyjivą bei Maskvą sėsti prie derybų stalo.
07:00 | Pietų Korėja: žuvo mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos karių
Per mūšius gruodį žuvo mažiausiai 100 Šiaurės Korėjos kareivių, dislokuotų palaikyti Rusijos karo pastangas Ukrainoje, ketvirtadienį žurnalistams sakė Pietų Korėjos įstatymų leidėjas Lee Seong-kweunas.
Pchenjanas išsiuntė tūkstančius karių, kad sustiprintų Rusijos kariuomenę, įskaitant į Kursko pasienio sritį, kurios teritorijas anksčiau šiais metais užėmė Ukrainos pajėgos.
„Gruodį jie įsitraukė į tikrą mūšį, per jį žuvo mažiausiai 100 žmonių“, – sakė Lee Seong-kweunas. Nacionalinė žvalgybos tarnyba taip pat pranešė, kad sužeistųjų skaičius turėtų siekti beveik 1000, sakė jis.
Nepaisant šių nuostolių, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas rengiasi apmokyti ir pasiųsti naujas specialiųjų operacijų pajėgas. Pietų Korėjos žvalgyba numato, kad „Rusija gali pasiūlyti abipusę naudą“ už naują dislokavimą, įskaitant „Šiaurės Korėjos įprastinės ginkluotės modernizavimą“, sakė Lee Seong-kweunas.
Įstatymų leidėjas pridūrė, kad Šiaurės Korėjos kareiviai žuvo per Ukrainos raketų ir bepiločių orlaivių atakas bei avarijas per mokymus, o didžiausias nuostolis yra „bent jau generolo lygio“.
Žvalgybos teigimu, didelis aukų skaičius gali būti siejamas su „nepažįstama mūšio lauko aplinka ir pajėgumų stoka atremti dronų atakas“.
„Rusijos kariškiai jau skundžiasi, kad Šiaurės Korėjos kariai stokoja žinių apie dronus ir yra daugiau našta nei nauda“, – sakė Lee Seong-kweunas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
