Svarbiausios naujienos:
23:39 | Ukraina prašo Australijos daugiau ginklų ir karinės pagalbos
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha trečiadienį paragino Australiją padidinti savo karinę paramą ir padėti Kyjivo ginkluotosioms pajėgoms atremti įsiveržusios Rusijos karius.
Jis kalbėjo spaudos konferencijoje kartu su Australijos kolege Penny Wong (Peni Vong), atvykusia vizito į beveik trejus metus su plataus masto Rusijos invazija kovojančią šalį.
Kanbera suteikė Kyjivui 120 šarvuotų transporterių „Bushmaster“, kurie yra apsaugoti nuo minų ir savadarbių sprogstamųjų užtaisų.
„Padėtis mūšio lauke tebėra labai sudėtinga, o poreikis stiprinti mūsų karius išlieka itin aktualus. Todėl šiandien paprašiau papildomos karinės paramos, įskaitant garsiuosius Australijos (šarvuočius) „Bushmaster“ ir kitus ginklus“, – teigė A. Sybiha.
„Išgirdau savo draugo prašymus suteikti tolesnę pagalbą ir, žinoma, perduosiu šiuos prašymus Australijai“, – atsakė Penny Wong.
Ukraina kovoja fronto linijose su didesnėmis ir geriau apginkluotomis Rusijos pajėgomis, prie kurių prisijungė dar ir Šiaurės Korėjos kariai.
Penny Wong pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bailiu, kuris, kviesdamas Šiaurės Korėją bendradarbiauti, „pasiekė naujas žemumas“.
Ji paskelbė, kad Australija papildomai skirs 66 mln. dolerių (63 mln. eurų) Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui, siekiant suteikti ilgalaikių investicijų Ukrainai, taip pat 10 mln. dolerių (9,54 mln. eurų), skirtų atstatyti dėl sistemingo Rusijos bombardavimo nuniokotą Ukrainos energetikos sektorių.
Kanberos vyriausioji diplomatė taip pat pareiškė, kad Australijos ambasada Kyjive vėl pradės veikti nuo kito mėnesio.
23:00 | Nausėda: NATO šalys Ukrainai galėtų skirti 0,25 proc. savo BVP
Su NATO vadovu susitikęs Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad aljanso šalys galėtų sutarti Ukrainos karinei paramai skirti 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime mes sutarėme dėl 14 mlrd. paramos Ukrainos karinėms pajėgoms, bet to nepakanka. Turime dirbti dėl ambicingesnio tikslo Hagos susitikimo metu, kai NATO šalys galėtų sutarti Ukrainai skirti 0,25 proc. savo bendrojo vidaus produkto“, – spaudos konferencijoje Briuselyje žurnalistams sakė G. Nausėda.
Lietuvos vadovas susitikime su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte teigė aptaręs būtinybę stiprinti praktinę karinę paramą Ukrainai.
„Aptarėme tris esminius dalykus: pagalbą Ukrainai, NATO ilgalaikę poziciją Rusijos atžvilgiu bei aljanso stiprinimą. Sutarėme, jog NATO turi stiprinti praktinę paramą Ukrainai, maksimizuojant jos galią priešintis Rusijai“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Kiekvienai šaliai labai svarbu pačiai prisidėti prie savo gynybos finansavimo didinimo. Kaip žinote, mūsų šalis daro labai daug (...) didindama gynybos išlaidas. Bet ne tik mūsų šalis – mūsų kaimynė Lenkija yra puikus pavyzdys, kokių tikslų galima pasiekti, jeigu šalis yra pasiryžusi padidinti savo gynybos išlaidos iki tokio lygio, kuris yra būtinas dabartinėje geopolitinėje situacijoje“ , – akcentavo G. Nausėda.
Anot prezidento, Lietuva toliau skatins partneres didinti gynybos finansavimą iki tokio lygio, kuris yra reikalingas dabartinėje geopolitinėje situacijoje.
„Daug kas turi būti daroma ne tik atskirų šalių, bet ir kartu, (aljanso lygiu – ELTA). Kas gali nutikti, jeigu kai kurios šalys nesiims savo gynybos stiprinimo – mūsų gynybiniuose pajėgumuose gali atsirasti skylių“, – pabrėžė šalies vadovas.
Lietuvos vadovas taip pat pabrėžė, kad kitų metų birželį Hagoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime tikimasi daugiau dėmesio skirti transatlantinių ryšių stiprinimui bei gynybai skirtos lėšų dalies didinimui.
„Hagos NATO viršūnių susitikime mes privalome atgaivinti transatlantinės vienybės dvasią, ryžtą ir stiprybę. 3 proc. nuo BVP gynybai privalo tapti naujomis grindimis. (...) Dabar Lietuvos gynybos biudžetas siekia 3,2 proc. BVP, naujoji valdžia yra pasiryžusi šį finansavimą padidinti iki 3,5 proc. BVP“, – sakė G. Nausėda.
„NATO požiūris į Rusiją turi būti pagrįstas suvokimu, kad Rusija išliks didžiausia aljanso grėsme dar ilgą laiką. (...) Tai turėsime aptarti ir Hagos viršūnių susitikime“, – pridūrė jis.
22:33 | Zelenskis atvyko į Briuselį derybų su ES lyderiais
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį atvyko į Briuselį aptarti plataus masto Rusijos invazijos, baiminantis, kad po išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus sausį parama Ukrainai gali gerokai sumažėti.
„Atvykau į Briuselį svarbių derybų su mūsų Europos partneriais. Europai reikia tvirtos ir vieningos pozicijos, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pridūrė, kad susitiks su kelių Europos valstybių ir institucijų vadovais bei NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte.
21:42 | Trumpas ryžtingas dėl karo užbaigimo: „Jis įvykdys šį pažadą“
K. Kelloggas, būsimasis išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovas Ukrainos klausimais, leidiniui „Fox News“ sakė manantis, kad tiek Ukraina, tiek Rusijos Federacija yra pasirengusios kalbėti apie taiką. Ir daugiausia dėl to, kad abi pusės yra „išsekusios“.
„Po 1000 karo dienų… Tai didžiausias ir ilgiausias karas nuo Antrojo pasaulinio karo. Atėjo laikas jam baigtis. Tikiu, kad prezidentas D. Trumpas įvykdys šį pažadą, kurį davė Amerikai ir pasauliui“, – sakė K. Kelloggas.
Jis D. Trumpą prilygino teisėjui, kuris atskirs „kovojančius narve“.
„Įsivaizduokite, kad tai kovotojai narve. Turite du kovotojus ir norite, kad abu sustotų. Jums reikia teisėjo, kad juos išskirtumėte. Ir manau, kad prezidentas Donaldas Trumpas gali tai padaryti“, – sakė K. Kelloggas.
Jis taip pat neneigė, kad planuoja 2025 metų sausio pradžioje apsilankyti Kyjive ir keliose kitose Europos sostinėse, nes būsimojo prezidento administracija stengiasi kuo greičiau užbaigti karą.
20:58 | Kas laukia karo Ukrainoje po Trumpo inauguracijos: įvardijo 4 scenarijus
Išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui ruošiantis savo inauguracijai sausio 20 d., Kyjivas ir Maskva stengiasi įgyti geresnes pozicijas prieš tikėtinas derybas. Leidinys „Business Insider“ pateikė keturis tolesnio Rusijos karo prieš Ukrainą įvykių raidos scenarijus D. Trumpui sugrįžus į Baltuosius rūmus.
Apie tai skaitykite tv3.lt publikacijoje.
19:55 | „Reuters“: Europa svarsto pasiųsti į Ukrainą iki 100 000 karių
Europa svarsto į Ukrainą pasiųsti iki 100 tūkst. karių, jeii būtų sudarytos paliaubos ar taikos sutartis.
Diskusijos, kurioms vadovauja Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, tebėra ankstyvojoje stadijoje, bet jų metu jau dabar stebimi nuomonių dėl galimų tikslų ir misijos įgaliojimų skirtumai.
Kol kas Europos vadovai daugiausiai dėmesio skiria karinei ir ekonominei pagalbai Ukrainai didinti, nes nemato jokių ženklų, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtų pasirengęs derėtis. Tačiau kai kurie oficialūs asmenys už uždarų durų svarsto, kokių saugumo garantijų Europos šalys galėtų suteikti Ukrainai, be kita ko Ukrainos teritorijoje galimai dislokuojant dešimtis tūkstančių karių.
Dislokavus tokį didelį karinį kontingentą kiltų tiesioginės konfrontacijos rizika bei būtų dar plačiau paskleisti ir taip po Ukrainai suteiktos pagalbos ginklais išsekę Europos kariniai resursai. Vykdydamos svarbias karines operacijas, Europos pajėgos nuo seno pasikliaudavo apčiuopiama JAV parama.
Tuo tarpu išrinktasis JAV prezidentas neva atmetė Amerikos karių dalyvavimo tokiose misijose galimybę. Gruodžio 7 d. Paryžiuje susitikęs su E. Macronu ir Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu D. Trumpas primygtinai teigė, kad Europos šalys turi veikti savarankiškai.
Anot šaltinių, didžiąją dalį pajėgų galėtų parūpinti didžiosios Europos šalys, tokios, kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija ir JK. Priklausomai nuo konkrečių uždavinių, skirtųsi ir numatomas misijos dydis. Kai kurie ekspertai siūlo dislokuoti 40 000 europiečių karių, tuo tarpu rotacija pagrįstoje sistemoje, kurioje taip pat vyktų apmokymo, dislokavimo ir grąžinimo operacijos, galėtų dalyvauti iki 100 000 kariškių.
Palyginti, Europa, JAV ir kitos partnerės praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį Bosnijoje buvo dislokavusios 60 000, o Kosove – 50 000 karių. Tačiau nuo tada šių misijų apimtys ženkliai sumažėjo.
Sprendimas dislokuoti Europos karius priklausytų nuo to, ar Ukrainai pavyktų gauti saugumo garantijų tampant NATO nare ar sudarant atitinkamus dvišalius susitarimus. Priimdama tokį sprendimą, Europą iš esmės įsipareigotų užtikrinti stabilumą Ukrainoje bei ilgalaikę taiką regione.
Primename, kad Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna neseniai pabrėžė, kaip svarbu, kad Europa būtų pasirengusi pasiųsti į Ukrainą karių padėti užtikrinti bet kokio galimo Kyjivo ir Maskvos taikos susitarimo vykdymą – tokia jo pozicija atspindi tai, apie ką šiuo metu kalbama ir Europos lyderių diskusijų metu.
19:14 | Ukrainos teigimu, Šiaurės Korėjos pajėgos Kurske patiria didelių nuostolių
Šiaurės Korėjos kariai, padedantys Rusų kariuomenei atsikovoti ukrainiečių užimtą Kursko regiono dalį, patiria didelių nuostolių, trečiadienį pranešė Ukrainos slaptoji tarnyba.
Ukrainos vidaus žvalgybos tarnyba SBU remdamasi pasiklausytų telefoninių pokalbių medžiaga pranešė, kad per keletą dienų į vieną netoli Maskvos esančią ligoninę paguldyta daugiau nei 200 sužeistų Šiaurės Korėjos kareivių.
Girdėti skundų, kad kariams iš užsienio ligoninėje skiriama daugiau dėmesio, pridūrė SBU.
Nepriklausomą SBU informacijos patikrinimą atlikti nebuvo galimybių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą minėjo didelius Šiaurės Korėjos pajėgų pastarosiomis dienomis patirtus nuostolius, kaltindamas Rusiją deginant karių palaikus, kad nuslėptų tikrąjį aukų skaičių.
18:40 | Zelenskis išjuokė silpną Vakarų reakciją į Putino grasinimus branduoliniais ginklais: „Visi tik tyliai apie tai kalba“
V. Zelenskis teigia, kad Vakarai per silpnai reaguoja į branduolinius Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus. V. Zelenskis tai pasakė per internetinį pokalbį su „Le Parisien“ skaitytojais.
„Ukraina atakuojama kiekvieną dieną, o branduoliniai ginklai turėtų gąsdinti visą pasaulį, nes tai yra branduolinis karas. O ką mes matome? Kaip visas pasaulis reaguoja į jo [Putino] gąsdinimus branduoliniais ginklais? Visi tik tyliai apie tai kalba, ir viskas... Kadangi Putinas gąsdina pasaulį, kad panaudos branduolinius ginklus, prieš jį reikėtų imtis visų įmanomų sankcijų, kad jis apie tai net negalvotų. Ir ne tik jis, jis dar rodo pavyzdį kitiems... Bet mes nematome griežtos reakcijos“, – sakė V. Zelenskis.
Jis taip pat pažymėjo, kad ginklų gali nebijoti tik neadekvatūs žmonės, kurie nejaučia jokios atsakomybės.
Pasak V. Zelenskio, jau kasdienis Ukrainos apšaudymas raketomis rodo, kad V. Putinas yra neadekvatus. „Nes koks adekvatus žmogus šiandien naudotų ginklus prieš kitą gyvą žmogų? Argi neužtenka žodžių, dialogo, pokalbių ir kitų priemonių?“ – sakė prezidentas.
Kaip pranešė „Ukrinform“, lapkričio 19 dieną V. Putinas pasirašė dekretą „Dėl Rusijos Federacijos valstybinės politikos branduolinio atgrasymo srityje pagrindų patvirtinimo“. Atnaujintoje doktrinoje numatoma, kad branduolinį smūgį gali paskatinti „bet kurios nebranduolinės valstybės agresija prieš Rusijos Federaciją ir jos sąjungininkes, kurią remia branduolinė valstybė“, taip pat masinė oro ataka nebranduolinėmis priemonėmis, įskaitant dronus.
JAV valstybės departamentas Kremliaus branduolinės retorikos eskalavimą pavadino neatsakingu ir pabrėžė, kad jokie doktrinos pakeitimai nepadidins pačios Rusijos saugumo.
16:45 | Tyrėjai: Rusija sulaikė įtariamąjį generolo nužudymu
Rusija sulaikė įtariamąjį dėl kariuomenės cheminės gynybos pajėgų vado nužudymo, trečiadienį pranešė tyrėjai.
Diena anksčiau generolas ir jo padėjėjas žuvo per sprogimą Maskvoje.
„Uzbekistano pilietis, gimęs 1995 metais, buvo sulaikytas įtariant, kad jis įvykdė išpuolį, nusinešusį Rusijos radiologinės, cheminės ir biologinės gynybos pajėgų vado Igorio Kirilovo ir jo padėjėjo Iljos Polikarpovo gyvybes“, – sakoma Tyrimų komiteto pareiškime.
Vyras sakė, kad jį „užverbavo Ukrainos specialiosios pajėgos“, nurodoma pareiškime.
I. Kirilovas ir jo padėjėjas žuvo antradienį, kai anksti ryte išėjo iš vieno Maskvos daugiabučio, sprogus prie paspirtuko pritvirtintam sprogstamajam užtaisui.
Pareiškime teigiama, kad įtariamasis tardytojams pasakojo atvykęs į Maskvą įvykdyti išpuolio ir kad prie pastato stovėjusiame išnuomotame automobilyje sumontuota kamera filmavo ataką bei tiesiogiai transliavo ją „organizatoriams (Ukrainos) Dnipro mieste“.
Tyrimų komiteto teigimu, vyrui buvo pažadėta 100 tūkst. dolerių (95,26 tūkst. eurų) už išpuolio įvykdymą ir galimybė apsigyventi „vienoje iš Europos šalių“.
I. Kirilovas yra aukščiausio rango kariškis, nužudytas Rusijoje nuo tada, kai Kremlius beveik prieš trejus metus pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą.
Sprogimas nugriaudėjo gyvenamajame rajone Maskvos pietryčiuose, praėjus dienai po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasveikino Rusijos karių pažangą Ukrainoje.
54 metų I. Kirilovas buvo Rusijos kariuomenės cheminių, biologinių ir radiologinių ginklų padalinio vadovas. Neseniai Jungtinė Karalystė jam įvedė sankcijas dėl įtariamo cheminio ginklo naudojimo Ukrainoje.
Šaltinis Ukrainos saugumo tarnyboje SBU antradienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad ji yra atsakinga už minimą sprogimą, ir pavadino išpuolį specialia operacija, o I. Kirilovą – karo nusikaltėliu.
16:29 | Pareigūnas: per beveik trejus metus rusai nužudė mažiausiai 177 belaisvius ukrainiečius
Per beveik trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą mirties bausmė įvykdyta mažiausiai 177 karo belaisviams ukrainiečiams, iš jų 109 – 2024 metais.
Tai interviu leidiniui „Ukrainska pravda“ pareiškė Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas, praneša „Ukrinform“.
„Iki šiol (pokalbis įrašytas gruodžio 13 d.) patvirtinti 177 atvejai, kai karo belaisviams ukrainiečiams buvo įvykdyta egzekucija. Tai per visus trejus Rusijos Federacijos plataus masto agresijos metus. Tačiau galime palyginti, kad 2024 metais oficialiai patvirtinti 109 karo belaisvių ukrainiečių nužudymo atvejai. Matome, kad ši tendencija kardinaliai pablogėjo“, – sakė D. Lubinecas.
12:35 | Gerasimovas anonsavo „Zapad 2025“: tai bus pagrindinis pasirengimo etapas
Kalbėdamas Rusijos gynybos ministerijoje savo metinės ataskaitos metu V. Gerasimovas pareiškė, kad kitais metais Rusijos laukia „svarbiausias pasirengimo etapas“ – strateginės pratybos su Baltarusijos pajėgomis „Zapad 2025“.
„2025 metais pagrindiniu Rusijos kariuomenės pasirengimo etapu bus bendros su Baltarusija strateginės pratybos „Zapad 2025“, – TASS cituojamas Rusijos generolas.
2021 m. pabaigoje panašiose pratybose dalyvavo apie 200 tūkst. karių. Būtent jomis Rusija pasinaudojo kaip priedanga rengdamasi plataus masto invazijai į Ukrainą.
Rusija ir Baltarusija reguliariai rengia karines pratybas „Zapad“, kurios yra vienos didžiausių šalių bendrai rengiamų pratybų. Į jas įtraukiami įvairūs atsako į numanomas grėsmes iš Vakarų scenarijai. Vakarų apžvalgininkai jau eilę metų perspėja, kad „Zapad“ pratybų metu gali būti išbandomos įvairios puolimo taktikos.
12:24 | Medvedevas po publikacijos apie Kirilovą ragina leidinio „The Times“ darbuotojus būti atsargius
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas paragino britų leidinio „The Times“ darbuotojus būti atsargius po publikacijos apie generolo leitenanto Igorio Kirilovo susprogdinimą Maskvoje.
10:20 | Zelenskis pripažino: neturime jėgų susigrąžinti Krymo ir Donbaso
Prancūzų laikraščio „Le Parisien“ žurnalistas paklausė Volodymyro Zelenskio, kokius kompromisus jis būtų pasirengęs priimti, kad karas būtų baigtas: „(Ar pasirengę) atiduoti Krymą arba Donbasą, bent jau laikinai?“
V. Zelenskis atsakė:
„Mes negalime atsisakyti savo teritorijų. Ukrainos konstitucija mums tai draudžia. De facto šias teritorijas dabar kontroliuoja rusai. Neturime jėgų jų grąžinti. Galime tikėtis tik diplomatinio tarptautinės bendruomenės spaudimo, kad priverstume Putiną sėsti prie derybų stalo“.
V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad joks pasaulio lyderis „neturi teisės derėtis su V. Putinu be Ukrainos“.
„Mes niekam neperdavėme šio mandato. Mes esame aukos“, – sakė Ukrainos prezidentas.
09:42 | Ukrainos oro pajėgos numušė 51 rusų droną
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 51 rusų droną.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 81 dronu.
51 dronas buvo numuštas, dar 30 nukrito nepasiekę taikinių.
Oro gynyba veikė Poltavos, Sumų, Charkivo, Kyjivo, Žytomyro, Chmelnyckio, Čerkasų, Kirovohrado, Dnipropetrovsko ir Zaporižios srityse.
08:44 | Briuselyje V. Zelenskis surengs derybas su NATO vadovu ir svarbiausiais Europos lyderiais
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį Briuselyje surengs derybas su NATO vadovu Marku Rutte ir svarbiausiais Europos lyderiais aptarti tolesnius veiksmus dėl Rusijos invazijos į šalį.
07:19 | Šiaurės Korėjos pajėgos patyrė didelių nuostolių Ukrainoje, skelbia JAV
Teigiama, kad Pchenjanas į pagalbą Rusijai kare Ukrainoje išsiuntė 10–12 tūkst. karių, o apie pirmuosius susirėmimus su ukrainiečių pajėgomis pranešta Rusijos vakarinėje Kursko srityje.
Dalį šios pasienio teritorijos Kyjivas užėmė nuo rugpjūčio, kai pradėjo staigų puolimą.
„Mūsų naujausiais vertinimais, KLDR patyrė kelis šimtus aukų“, – nurodė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga ir pavartodamas Šiaurės Korėjos oficialaus pavadinimo santrumpą.
Jis pridūrė, kad Pchenjano kariai per mūšius patyrė įvairių sužeidimų – nuo lengvų iki sunkių, o tarp sužeistųjų yra įvairaus rango karių.
„Tai nėra mūšiuose užgrūdinti kariai. Jie anksčiau nėra dalyvavę mūšiuose“, – sakė pareigūnas.
„Galite įsivaizduoti rezultatą. Buvome labai nustebinti: niekada nebuvome matę nieko panašaus – 40-50 žmonių, tiesiog bėgančių per lauką. Tai idealus taikinys mūsų artilerijos ir „Mavic“ operatoriams“, – sakė Ukrainos kariuomenės kariškis.
Šie JAV pareigūno komentarai pasirodė po to, kai Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusija, vykdydama intensyvų puolimą Kursko srityje, į pagalbą pasitelkė Šiaurės Korėjos karius.
Šiaurės Korėja ir Rusija po 2022 metų vasarį Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą sustiprino savo karinius ryšius. Pchenjanas ir Maskva birželio mėnesį per Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Šiaurės Korėjoje pasirašė gynybos paktą, kuris įsigaliojo šio mėnesio pradžioje.
Ekspertų nuomone, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas siekia mainais iš Maskvos įgyti pažangių technologijų ir mūšio lauko patirties savo pajėgoms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kacapų valdžia jau kaip visada gąsdina kad bus atsaka bet jų kūno kalba rodo, kad jie patys išsigandę
o atsako nebus jokio, nes ukrainiečiai moka rusų kalbą ir moka tapti idealiais šnipais
o rusai ukrainiečių kalbos dažniausiai nemoka, tad jiems nėra šansų tapti šnipais, ypač kai juos pagauna nemokant ištarti žodžio Palianytsya
Tuo tarpu Sirija valosi nuo kacapinės kerzo smarvės! Jei 2025 bus skrydžiai Kaunas/Vilnius-Damaskas, aš mielai pakeliausiu su sirais padraugauti!
Slava Ukraini, smert kacapam!
