Rusija sako užėmusi Torecką Rytų Ukrainoje
Rusija penktadienį pranešė, kad jos pajėgos po kelis mėnesius trukusių kovų užėmė svarbų kalnakasybos miestą Torecką Rytų Ukrainoje.
Ukraina šio pranešimo dar nekomentavo.
Toreckas yra vienas iš daugelio kalnakasybos miestų Donecko regione, o siekdamos jį užimti Rusijos pajėgos čia kovoja ištisus mėnesius.
Ukrainą pasiekė Lietuvos perduoti sunkvežimiai ir kita parama
Ukrainą šią savaitę pasiekė jos kariuomenei skirta Lietuvos karinė parama – sunkvežimiai bei šarvuotų transporterių M113 atsarginės dalys, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Anot jos, šiemet planuojamos pagrindinės paramos Ukrainai kryptys: skubūs poreikiai (oro gynyba, amunicija, dronai, antidronai), tuo pačiu plėtojant Lietuvos gynybos pramonę, taip pat – Ukrainos gynybos pramonės rėmimas per Ukrainoje gaminamos ginkluotės finansavimą.
Ir toliau numatoma, kad Lietuva prisidės prie Išminavimo koalicijos, kurios veiklai kartu su Islandija ir vadovauja, bei prie kitų Pajėgumų koalicijų, kurių dalyvė yra. Bus skiriama ir karinė parama per tarptautinius fondus, kolektyvines iniciatyvas, toliau rūpinamasi Ukrainos karių rengimu ir sužeistų karių reabilitacija.
Ministerijos duomenimis, Lietuva Ukrainai nuo karo pradžios suteikė karinės paramos už daugiau nei 767 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė ir perkopė pusantro milijardo eurų.
Per rusų smūgius Ukrainos Sumų srityje žuvo trys žmonės
Per Rusijos smūgius Ukrainos Sumų srityje praėjusią naktį žuvo trys žmonės, penktadienį pranešė prokurorai.
Žuvusieji buvo ištraukti iš dviejų aukštų gyvenamojo namo griuvėsių.
Prokuratūra nurodė, kad Maskvos pajėgos prieš pat vidurnaktį smogė Myropilios kaimui prie sienos su Rusija esančioje Sumų srityje, kuri vis dažniau bombarduojama.
„Dėl priešo atakos žuvo trys žmonės – jų kūnai buvo ištraukti iš griuvėsių“, – socialiniame tinkle rašė Generalinė prokuratūra
Per smūgį buvo išmušta skylė tarp sovietmečiu statyto pastato dalių, rodo oficialios nuotraukos.
Prokurorai pranešė, kad pradėjo karo nusikaltimų tyrimą dėl smūgio, per kurį, jų teigimu, buvo panaudotos trys valdomos bombos.
Sumų sritis ribojasi su Rusijos Kursko sritimi, kur Ukrainos pajėgos prieš pusę metų pradėjo netikėtą puolimą. Maskva savo ruožtu suintensyvino Sumų srities bombardavimą.
Praėjusio mėnesio pabaigoje rusų dronui Sumuose naktį pataikius į daugiaaukštį gyvenamąjį namą žuvo mažiausiai devyni žmonės.
Ukraina tikslina informaciją dėl numuštos valdomos aviacinės bombos
Ukrainos pajėgos numušė valdomą aviacinę bombą, patvirtino Ukrainos ginkluotojos oro pajėgos, rašo UNIAN.
Anksčiau ukrainiečių žurnalistas Andrijus Caplienko sakė, kad tokia bomba numušta pirmą kartą. Vis dėlto Ukrainos pajėgos patvirtino, kad tokia bomba numušama jau ne pirmą kartą.
„Tai ne pirmas kartas, kai numušama tokio tipo oro atakos priemonė. Vyksta kovinis darbas su įvairiais taikiniais – raketomis, bepiločiais orlaiviais, įskaitant tai gali būti ir valdoma aviacinė bomba. Nes jų būna įvairių tipų“, – komentare UNIAN sakė Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų atstovas Jurijus Ignatas.
Prie Sirijos krantų degė Rusijos laivas: paviešinta, kokį signalą siuntė
Prie Sirijos krantų užsidegė Rusijos šnipinėjimo laivas. Buvo paskelbtas jo komandų garso įrašas, rašo AP.
Garso įraše girdėti, kaip vyras primygtinai nurodo kitam laivui: „Mūsų laivas susiduria su sunkumais, todėl laikykitės atstumo. Karo laivas jūsų kursu. Aš dreifuoju. Aš nesu pavaldus komandai“.
Pasak pareigūnų, ši transliacija sklido iš rusų šnipinėjimo laivo „Kildin“. Šis žvalgybos rinkimo įrangos prikimštas laivas sausio 23 d. laikinai nevaldomas dreifavo prie Sirijos krantų. Iš jo kamino kilo liepsnos ir juodi dūmai.
AP gavo transliacijos garso įrašą, taip pat vaizdo įrašą ir nuotraukas bei anonimiškai kalbėjosi su NATO pareigūnais.
Anot pareigūnų, nors „Kildin“ buvo patekęs į bėdą, laivas nereagavo į NATO laivo pasiūlymą padėti. Jų teigimu, „Kildin“ renka žvalgybinę informaciją apie NATO veiklą Viduržemio jūroje ir prieš gaisrą plaukiojo netoli Aljanso narės Turkijos karinių jūrų pajėgų pratybų.
Skelbiama, kad gaisras truko mažiausiai keturias valandas ir kad įgula nuo gelbėjimosi valčių nuėmė dangčius, tačiau į jūrą jų taip ir neišleido.
Ukrainoje šį mėnesį lankysis Trumpo pasiuntinys Kelloggas
Ukraina rengiasi šį mėnesį priimti JAV prezidento Donaldo Trumpo specialųjį pasiuntinį Ukrainai ir Rusijai Keithą Kelloggą, penktadienį sakė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas.
Kaip sakė šaltiniai Ukrainos prezidentūroje, kuriuos citavo portalas „RBK-Ukraina“, K. Kelloggas Ukrainoje lankysis vasario 20 dieną, po Miuncheno saugumo konferencijos.
„Prezidentui Volodymyrui Zelenskiui ir mūsų komandai labai svarbu, kad naujoji JAV administracija kuo greičiau gautų visą, tikrovišką informaciją apie padėtį mūšio lauke“, – sakė A. Jermakas.
Jo teigimu, Kyjivas nori, kad Vašingtonas būtų visiškai informuotas apie Ukrainos mobilizacijos pastangas, ginklų ir įrangos tiekimą.
„Komunikavimas yra svarbus formuojant bendrą poziciją su partneriais, nes neįmanoma suformuluoti jokių planų taikai pasiekti be (pačios) Ukrainos“, – pridūrė A. Jermakas.
Vasario 1 dieną K. Kelloggas televizijai „Fox News“ teigė, kad D. Trumpas turi patikimą planą karui užbaigti, numatantį „spaudimą ne tik Maskvai, bet ir Kyjivui“, tuo pačiu abiem siūlant teigiamų iniciatyvų.
K. Kelloggas padėjo parengti taikos planą, pagal kurį būtų įšaldyta fronto linija Ukrainoje, ilgam būtų atidėtas Ukrainos priėmimas į NATO ir būtų iš dalies panaikintos sankcijos Rusijai.
Žiniasklaida: Ukraina pirmą kartą numušė tokią bombą
Ukrainos gynėjai pirmą kartą numušė valdomą aviacinę bombą. Apie tai pranešė karinis žurnalistas Andrijus Caplienko, remdamasis šaltiniais Gynybos pajėgose, rašo UNIAN.
Pasak žurnalisto, rusų bomba buvo numušta Zaporižios priemiestyje.
„Preliminariais duomenimis, kalbame apie eksperimentinį ginklą“, – pažymi žurnalistas.
Oficialaus šios informacijos patvirtinimo kol kas nėra.
Rusai atakavo Sumą sklendžiančiomis bombomis, žuvo du žmonės
Rusija sklendžiančiomis bombomis atakavo Ukrainos Sumų pasienio sritį: žuvo du žmonės, po griuvėsiais gali būti daugiau aukų.
Sumų karinė administracija tinkle „Telegram“ pranešė, kad ataka vėlų ketvirtadienio vakarą surengta Myropilijos kaime – rusų lėktuvas virš kaimo numetė tris sklendžiančias bombas.
„Per Rusijos ataką sugriautas dviejų aukštų daugiabutis. Preliminariais duomenimis, žuvo du žmonės. Kūnai rasti valant griuvėsius.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 340 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų vasario 7 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 846 650 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 340 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 9 975 (+10) priešo tankus, 20 755 (+18) šarvuotas kovos mašinas, 22 786 (+32) artilerijos sistemas, 1 271 (+0) daugkartinį raketų paleidimo įrenginį, 1 056 (+1) oro gynybos sistemas, 369 (+0) karo lėktuvus, 331 (+0) sraigtasparnį, 24 301 (+116) taktinių bepiločių orlaivių sistemą, 3 054 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 36 307 (+96) automobilių ir degalų cisternas, 3 738 (+1) specialiosios įrangos vienetus.
Iš Trumpo pasiuntinio – žinia dėl Rusijos: štai kam ruošiasi JAV
JAV pasiuntinys Ukrainai Keithas Kelloggas teigia, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasirengęs dvigubai griežtinti sankcijas Rusijai, rašo „New York Post“.
Anot jo, tiek Kyjivas, tiek Maskva turės padaryti nuolaidų, kad karas baigtųsi. Jis karą pavadino „pramoninio masto“ žudynėmis.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Kurske – naujas ukrainiečių puolimas: Zelenskio kabinetas pateikė siūlymą Rusijai
Ukraina ketvirtadienį pareiškė esanti pasirengusi atidaryti humanitarinį koridorių, kad šimtai Rusijos civilių, gyvenančių pasienio teritorijose, užimtose jos kariuomenės, galėtų grįžti į Rusijos kontroliuojamą teritoriją, jei Maskva to paprašytų.
Daugiau kaip 1 500 civilių vis dar gyvena Rusijos vakarinės Kursko srities teritorijose, kurias Ukrainos kariuomenė užėmė per rugpjūčio mėnesį surengtą netikėtą tarpvalstybinį puolimą.
Nuo to laiko auga paprastai retai girdimas pyktis Rusijos valdžios institucijų adresu tarp tų, kurie prarado ryšį su šeimos nariais, kaip manoma, įstrigusiais kitoje fronto linijos pusėje be galimybės susisiekti.
„Esame pasirengę atidaryti humanitarinį koridorių iš Kursko srities į Rusijos gilumą, atsakydami į oficialų Rusijos Federacijos prašymą“, – sakoma prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos pranešime AFP.
„Matyt, rusai nenori tokio humanitarinio koridoriaus, nes nesulaukėme iš jų atitinkamo prašymo“, – sakė prezidentūra, kaltindama Maskvą „abejingumu“ savo piliečių likimui.
Siūlymas padėti jiems grįžti buvo pateiktas Rusijai pareiškus, kad Ukrainos pajėgos bandė surengti naują puolimą Kurske, tuo tarpu V. Zelenskis gyrė savo kovotojus, kurie pastaruosius šešis mėnesius išlaikė užimtų Rusijos teritorijos plotų kontrolę.
Rusija pradėjo susigrąžinti savo žemes, tačiau Ukraina vis dar yra užėmusi dešimtis pasienio gyvenviečių aplink regioninį centrą Sudžą.
Naujas puolimas
Kremlius anksčiau ketvirtadienį sakė, kad daro „viską“, ką gali, bet atsisakė viešai komentuoti humanitarinio koridoriaus idėją.
„Šis klausimas priklauso nuo kontaktų, kuriuos palaiko mūsų kariškiai. Jie, žinoma, negali būti vykdomi viešai“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Pareigūnai daro viską, ką gali, kad suteiktų pagalbą mūsų piliečiams, atsidūrusiems tokioje sudėtingoje situacijoje dėl agresyvių Kyjivo režimo veiksmų“, – pridūrė jis.
D. Peskovas atsakinėjo į klausimą apie Rusijos piliečių raginimus atidaryti kokį nors koridorių, kad jų giminaičiai galėtų grįžti iš Ukrainos kontroliuojamų teritorijų.
Rugpjūtį Kyjivo surengtas puolimas į Rusijos Kursko sritį pakeitė beveik trejus metus trukusio karo eigą ir buvo pirmas kartas nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, kai užsienio kariuomenė perėmė Rusijos teritorijos dalies kontrolę.
Trečiadienį per susitikimą su regiono gubernatoriumi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino, kad situacija yra „labai sudėtinga“, tačiau nereagavo į didėjantį pyktį dėl dingusių žmonių likimo.
Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį pranešė, kad jos kariai „sužlugdė“ naują Ukrainos pradėtą „kontrpuolimą“ maždaug už 10 km nuo sienos, į pietryčius nuo Ukrainos kontroliuojamo Sudžos miesto.
Rusija teigė, kad Ukraina puolimui panaudojo du mechanizuotuosius batalionus, tankus ir šarvuočius.
Kyjivo pareigūnai nekomentavo naujo puolimo, o agentūra AFP negalėjo patikrinti Rusijos pareiškimų ar kovos veiksmų masto.
„Taika per stiprybę“
V. Zelenskis ketvirtadienį pagyrė savo karius už Kursko puolimą ir keliems kariuomenės daliniams įteikė valstybinius apdovanojimus.
„Okupantas gali ir turi būti sumuštas savo paties teritorijoje“, – sakė jis socialiniame tinkle paskelbtame pranešime.
„Kursko operacija puikiai paaiškina principo „taika per stiprybę“ reikšmę“, – sakė jis, turėdamas omenyje žinią, kurią skelbia siekdamas užsitikrinti nuolatinę karinę paramą iš Ukrainos Vakarų partnerių.
Ukrainos kariuomenė anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad per šią operaciją į nelaisvę paėmė 909 rusų karius, papildydama vadinamąjį karo belaisvių, kuriuos Kyjivas gali iškeisti į nelaisvėje esančius ukrainiečius, „mainų fondą“.
Ketvirtadienį sukako šeši mėnesiai nuo puolimo pradžios.
Ukraina padėjo sugrąžinti grupelę rusų, įskaitant vaikus, kurie gyveno užimtuose kaimuose ir miestuose, tačiau nėra jokio mechanizmo, kaip juos grąžinti masiškai.
Kurske veikiančios Ukrainos kariuomenės atstovas Oleksijus Dmytraškivskis ketvirtadienį agentūrai AFP sakė, kad Kyjivo kontroliuojamose teritorijose tebegyvena kiek daugiau nei 1 500 rusų.
Praėjusiais metais Kyjivo pareigūnai teigė, kad Rusijos kontroliuojamose Ukrainos teritorijose gyvena maždaug šeši milijonai ukrainiečių, įskaitant 1,5 mln. vaikų. Dar milijonai žmonių buvo priversti palikti savo namus šalies rytuose ir pietuose, kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą.
Rusija skelbia, kad ukrainiečiai pradėjo naują puolimą Kursko srityje
Maskva ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos kariuomenė pradėjo naują puolimą Rusijos Kursko srityje, o ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis gyrė Kyjivo karius, kovojančius Rusijos teritorijoje.
Ketvirtadienį suėjo pusė metų nuo to laiko, kai Kyjivo pajėgos kirto Rusijos sieną ir pradėjo netikėtą sausumos puolimą Kursko srityje, kur užėmė nemažai teritorijų, įskaitant dešimtis pasienio gyvenviečių.
Tai buvo didžiausias užsienio kariuomenės antpuolis Rusijoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, bet pastaruoju metu Ukrainos pajėgos ėmė prarasti užimtas Rusijos teritorijos dalis.
Kyjivo teigimu, Kurske užimtos teritorijos bus svarbus įrankis bet kokiose būsimose taikos derybose su Rusija.
Rusų Gynybos ministerija ketvirtadienį paskelbė, kad jos pajėgos „sužlugdė ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo bandymą“.
Pranešime sakoma, kad naujos kovos vyko aplink Ulanoką ir Čerkaskaja Konopelkos kaimus, esančius į pietryčius nuo ukrainiečių kontroliuojamo svarbaus srities miesto Sudžos.
Tas rajonas yra už maždaug 10 km nuo Ukrainos sienos.
Rusijos pranešime sakoma, kad ukrainiečiai bandymui atakuoti dislokavo du mechanizuotuosius batalionus, tankų ir šarvuočių.
Pareigūnai Kyjive naujo puolimo nekomentavo.
Tačiau V. Zelenskis ketvirtadienį gyrė savo karius, kovojančius Kursko srityje, ir skyrė valstybinių apdovanojimų keliems junginiams.
„Okupantą galima galima ir reiktų sumušti jo teritorijoje“, – sakė jis įraše socialiniame tinkle.
„Kursko operacija aiškiai parodo principo „taika per jėgą“ prasmę“, – sakė jis.
Žiniasklaida: JAV nutraukia kovą su Putinui artimais Rusijos oligarchais
JAV teisingumo departamentas išformuoja darbo grupę, kuri dalyvavo užtikrinant Rusijai taikomų sankcijų vykdymą ir vykdant Kremliui artimų oligarchų baudžiamąjį persekiojimą, remiantis „Reuters“ skelbia UNIAN.
Tai esą teigiama JAV generalinės prokurorės Pam Bondi dokumente. Išformavus grupę ištekliai bus nukreipti kovai su karteliais.
„Šiomis pastangomis, kurios buvo pradėtos demokrato Joe Bideno administracijos laikais, buvo siekiama pažaboti turtingų Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendrininkų finansus ir nubausti tuos, kurie padeda pažeidinėti sankcijas ir eksporto kontrolę. Tai buvo platesnių pastangų išstumti Rusiją iš pasaulinių rinkų ir įgyvendinti plataus masto sankcijas, įvestas Maskvai, tarptautiniu mastu pasmerkus jos karą Ukrainoje, dalis“, – teigia agentūra.
Tos bylos, kurias tyrė darbo grupė, tikriausiai nebus nutrauktos. Tačiau darbas nebebus sutelktas Teisingumo departamento būstinėje.
„Ar staiga pamatysime, kaip į JAV plūsta nepakankamai sankcijų sulaukusių oligarchų turtas? Nemanau, kad taip. Tai, ką pamatysite, yra smarkiai sumažėjęs kaltinimų tarpininkams, kurie yra būdingi Rusijai, skaičius“, – pokyčius komentuoja pirmasis darbo grupės vadovas Andrew Adamsas.
Į darbo grupę paskirti prokurorai grįš į ankstesnes pareigas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Po ukrainiečius išgąsdinusios žinutės – Jermako žinia: esame arti to, kad karas baigtųsi teisingai
Ukrainiečius išgąsdino prorusiškoje svetainėje paskelbta žinutė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas neva gali priversti Kyjivą iki Velykų sudaryti paliaubas, rašo „Daily Mail“. Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas sako, kad Ukraina yra „labai arti to, kad šis karas tikrai baigtųsi teisinga ir ilgalaike taika“.
A. Jermakas kitą savaitę turėtų dalyvauti Miuncheno saugumo konferencijoje, kur D. Trumpas turėtų oficialiai pristatyti savo taikos Ukrainoje planą.
„Būtina, kad Miunchene dalyvausiantys lyderiai ir politikos ekspertai suprastų, jog tai yra postūmis. Kad esame labai arti to, kad iš tikrųjų užbaigtume šį karą teisinga ir ilgalaike taika, bet (būtina – red. past.) būti kartu – nesuteikti Rusijai galimybės suskaldyti pasaulį, suskaldyti partnerius“, – sako A. Jermakas.
Jis pabrėžia, kad bet kokiame planų kūrime turi dalyvauti Ukraina.
„Mūsų pozicija yra tokia, kad neįmanoma turėti ir bus didelė klaida turėti bet kokius planus, jei Ukraina nedalyvaus rengiant šį planą“, – teigia jis.
A. Jermako komentaras pasirodė tuo metu, kai ukrainiečius išgąsdino tariamai nutekintas planas, pagal kurį D. Trumpas neva bandytų priversti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį iki Velykų susitarti dėl paliaubų su Rusija.
Tariamame plane paliaubos esą numatytos iki balandžio 20 d., jos įšaldytų Rusijos žengimą į priekį, Ukrainai būtų draudžiama stoti į NATO, taip pat numatytas reikalavimas, kad Kyjivas pripažintų Rusijos suverenitetą aneksuotose žemėse ir kiti punktai. Šis planas yra nepatvirtintas.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad JAV vadovas D. Trumpas iki šiol neturi jokio „oficialaus plano“, kaip būtų galima užbaigti Rusijos pradėtą karą Ukrainos teritorijoje.