Ukraina kaltina Rusiją susprogdinus paauglius, užverbuotus gaminti bombas
Ukrainos saugumo tarnyba trečiadienį apkaltino Rusiją susprogdinus du paauglius, kuriuos ji buvo užverbavusi gaminti bombas ir padėti jas netoli geležinkelio stoties.
Ukraina ir Rusija dažnai kaltina viena kitą, kad verbuoja civilius gyventojus vykdyti diversinius išpuolius savo vietovėse, dažnai geležinkelių infrastruktūroje, siūlydamos finansines paskatas ir patraukdamos juos per socialinius tinklus.
Antradienio vakarą vakarinio Ivano Frankivsko miesto centre nugriaudėjus sprogimui, vietoje žuvo 17-metis vaikinas ir buvo sunkiai sužeistas 15-metis, platformoje „Telegram“ parašė saugumo tarnyba SBU.
Pareiškime teigiama, kad „Rusijos saugumo tarnyba susprogdino du savo agentus“, per nuotolį aktyvuodama jų turėtą savadarbį sprogstamąjį įtaisą.
Prokurorai sakė, kad berniukai planavo įtaisą padėti netoli miesto geležinkelio stoties.
SBU teigė, kad Rusija užverbavo vietos paauglius per „Telegram“ kanalus, vadindama juos moksleiviais, „ieškančiais „lengvų pinigų“.
Rusijos tarpininkas išnuomojo butą, kuriame paaugliai mokėsi gaminti bombas ir pagamino du savadarbius įtaisus, užmaskuotus kaip termosai, į juos įdėjo metalines veržles, kad kuo labiau sužeistų per sprogimą, teigė SBU.
Kai vaikinai ėjo kartu, nešini vienu iš įtaisų pakete, Rusijos saugumo tarnybos, nuotoliniu būdu stebėjusios juos per GPS, „aktyvavo savadarbį sprogstamąjį įtaisą“, teigė Ukrainos agentūra.
Du praeiviai buvo sužaloti skeveldrų, o kitas nuomojamame bute paliktas sprogstamasis įtaisas taip pat buvo nuotoliniu būdu aktyvuotas po kelių minučių, sakė prokurorai, paskelbę ugniagesių, kovojančių su liepsnomis, nuotrauką.
Ivano Frankivsko regione, esančiame netoli sienos su Lenkija, dėl Rusijos bombardavimo anksčiau nukentėjo ypatingos svarbos infrastruktūra.
„Šiuo metu nustatinėjamos visos nusikaltimo aplinkybės“, – sakė prokurorai.
SBU teigė, kad išgyvenęs 15-metis bus laikomas įtariamuoju ir jam gresia kaltinimai dėl pagalbos atliekant „teroristinį aktą“ ir neteisėto sprogmenų gaminimo, už kuriuos gresia įkalinimo iki gyvos galvos bausmė.
JAV prezidento Donaldo Trumpo patikėtinio Steve’o Witkoffo lėktuvas išskrido iš Kataro į Maskvą, kur turėtų susitikti su V. Putinu ar jo administracijos atstovais ir perduotų informaciją apie tai, ką pavyko sutarti su Ukrainos puse.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Rusija surengė grupės ukrainiečių karo belaisvių egzekuciją
Internete pradėjo plisti dar vienas vaizdo įrašas, kuriame, tikėtina, užfiksuota, kaip rusai įvykdo egzekuciją ukrainiečių karo belaisviams. Apie tai pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados įgaliotinis žmogaus teisių klausimais Dmitrijus Lubinecas, rašo UNIAN.
„Paviešintame vaizdo įraše matyti mažiausiai penki tikriausiai nužudyti karo belaisviai. Dar kartą matome cinišką Rusijos kariuomenės tarptautinės humanitarinės teisės nepaisymą“, – sako jis.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Praėjusią parą rusai nužudė tris Donecko srities gyventojus, dar 14 sužeidė
Praėjusią parą Donecko srityje Rusijos kariškiai nužudė tris civilius, o dar 14 sužeidė.
Tai feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Kovo 12-ąją rusai nužudė 3 Donecko srities gyventojus: 2 Myrnohrade ir 1 Pokrovske. Dar 14 žmonių srityje buvo sužeisti“, – pažymėjo jis.
Kaip pabrėžė regiono vadovas, nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios okupantai Donecko srityje jau pražudė mažiausiai 3 105 žmones, o dar 6 810 sužeidė. Šie skaičiai pateikiami neįtraukiant Mariupolyje ir Volnovachoje okupantų pražudytų žmonių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Chersono srityje pastarąją parą per rusų apšaudymą žuvo vienas žmogus, o dar šeši buvo sužeisti.
Per dronų ataką Dnipre sužeisti trys žmonės
Trys žmonės buvo sužeisti ketvirtadienio, kovo 13-osios, rytą Dnipro mieste per Rusijos oro ataką.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas.
Jo duomenimis, nukentėjo 52, 56 ir 82 metų amžiaus moterys. Jos visos nugabentos į ligoninę. Pasak gydytojų, sužeistųjų būklė yra vidutinio sunkumo.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad per rusų apšaudymą Dnipre nukentėjo daugiaaukščiai gyvenamieji namai, užsidegė garažai.
Duda kreipėsi į Trumpą: prašo į Lenkiją perkelti JAV branduolines galvutes
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paragino JAV perkelti branduolinius ginklus į Lenkijos teritoriją kaip atgrasymo priemonę nuo būsimos Rusijos agresijos, rašo „Financial Times“.
Šis prašymas Maskvoje greičiausiai bus suprastas kaip labai provokuojantis.
A. Duda mano, kad prezidentas Donaldas Trumpas galėtų perkelti į Lenkiją Vakarų Europoje arba JAV saugomas JAV branduolines galvutes. Šį pasiūlymą Lenkijos vadovas sakė neseniai aptaręs su JAV specialiuoju pasiuntiniu Ukrainai Keithu Kelloggu.
„1999 m. NATO sienos pasistūmėjo į rytus, taigi po 26 metų į rytus turėtų pasislinkti ir NATO infrastruktūra. Man tai akivaizdu“, – interviu leidiniui sakė A. Duda.
„Manau, kad ne tik atėjo laikas, bet ir tai, kad būtų saugiau, jei tie ginklai jau būtų čia“, – priduria jis.
Kremlius tokių ginklų atsargų laikymą netoli Rusijos sienų vertintų kaip rimtą grėsmę. A. Duda pabrėžia, kad D. Trumpas pats sprendžia, kur dislokuoti JAV branduolinius ginklus, tačiau priminė prezidento Vladimiro Putino pranešimą, kad 2023 m. Rusija perkels taktinius branduolinius ginklus į Baltarusiją.
„Rusija net nedvejojo, kai perkėlė savo branduolinius ginklus į Baltarusiją“, – sako A. Duda.
„Jie neprašė niekieno leidimo“, – priduria jis.
Kremlius: ketvirtadienį Putinas gali pakomentuoti paliaubų Ukrainoje pasiūlymą
Kremlius pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį gali pakomentuoti galimas paliaubas Ukrainoje, jei žurnalistai jo apie tai paklaustų, pranešė valstybinė agentūra TASS.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad V. Putinas ketina atsakyti į žurnalistų klausimus kartu su savo kolega iš Baltarusijos Aliaksandru Lukašenka, su oficialiu vizitu atvykusiu į Rusiją.
„Viskas priklausys nuo to, ko paklaus žurnalistai“, – TASS sakė D. Peskovas, paklaustas, ar V. Putinas atsakys į klausimus, nesusijusius su Minsko ir Maskvos santykiais.
Antradienį Saudo Arabijos uostamiestyje Džidoje per JAV ir Ukrainos derybas Ukrainos delegacija pareiškė norą susitarti dėl neatidėliotinų 30 dienų visapusiškų paliaubų, jei Rusija pasielgs taip pat.
Trečiadienį D. Peskovas sakė, kad Maskva viešai nekomentuos JAV ir Ukrainos aptarto paliaubų pasiūlymo, kol nesužinos visų detalių.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas pažadėjo suteikti Maskvai visą informaciją apie derybas Džidoje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį pranešė, kad JAV delegacija vyksta į Maskvą. Vėliau Baltieji rūmai paskelbė, kad po kelių dienų Rusijoje lankysis specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas. D. Trumpas taip pat yra sakęs, kad netrukus – galbūt šią savaitę – norėtų pasikalbėti su V. Putinu telefonu.
„Reuters“ pranešė, kad Rusija pateikė JAV savo reikalavimų sąrašą siekiant susitarimo užbaigti karą Ukrainoje ir atkurti santykius su Vašingtonu. Agentūra remiasi dviem su šiuo reikalu susipažinusiais asmenimis.
Neaišku, ką tiksliai Maskva įtraukė į reikalavimų sąrašą ir ar nori pradėti taikos derybas su Kyjivu prieš juos patenkinant. Rusijos ir Amerikos pareigūnai per pastarąsias tris savaites aptarė sąlygas per asmeninius ir virtualius pokalbius, sakė šie asmenys.
Ukraina praneša, kad sunaikinta dar 1 200 okupantų rusų
Ukrainos kariai pastarąją parą sunaikino dar 1 200 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2025 metų kovo 13 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 890 250 kareivių.
Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 10 307 tankų (+1), 21 432 šarvuotųjų kovos mašinų (+2), 24 409 artilerijos sistemų (+19), 1 314 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 1 103 oro gynybos priemonių (+0), 370 lėktuvų (+0), 331 sraigtasparnio (+0), 28 983 dronų (+71), 3 121 kruizinės raketos (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 40 355 automobilių (+81), 3 777 specialiosios technikos vienetų (+0).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
Analitikai įvertino 30-ies dienų paliaubų pasiūlymą: Putinas gali tapti įkaitu
Ukraina ir JAV pasiūlė Rusijai 30 dienų paliaubas, dabar būtent Rusija turi imtis veiksmų. Kaip į tai gali reaguoti Maskva ir su kokiais iššūkiais bei galimybėmis ji susiduria? Apie tai naujausioje savo ataskaitoje kalba JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Kanal 24“.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Praėjusią parą okupantai smogė Zaporižios sričiai 296 smūgius
Praėjusią parą okupantai rusai smogė 296 smūgius 14-kai Zaporižios srities gyvenviečių. Per priešo ataką Vasilivkos rajone sužeistas 50-metis vyras.
Tai „Telegram“ kanale pranešė „Ukrinform“, remdamasi Zaporižios srities karinės administracijos viršininku Ivanu Fiodorovu.
Pasak I. Fiodorovo, priešas smogė 16 aviacijos smūgių Stepnohirskui, Stepovei, Huliaipolei, Mykilskei ir Čarivnei. 147 įvairių modifikacijų dronai atakavo Zaporižią, Kušuhumą, Kamianskę, Huliaipolę, Orichivą, Ščerbakus, Novodanylivką, Mala Tokmačką, Čarivnę, Novodarivką, Preobraženką. Iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų 4 kartus buvo apšaudyta Novodanylivka. 129 artilerijos smūgiai buvo smogti Stepnohirskui, Kamianskei, Huliaipolei, Ščerbakams, Novodanylivkai, Mala Tokmačkai, Čarivnei ir Novodarivkai.
Gauti 6 pranešimai apie nukentėjusius butus, privačius namus ir automobilius.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad per „šahedų“ ataką Zaporižioje nukentėjo gyvenamasis namas ir infrastruktūros objekto administracinis pastatas.
„Reuters“: Rusija pateikė JAV reikalavimų sąrašą dėl Ukrainos
Rusija pateikė JAV reikalavimų sąrašą, „Reuters“ teigia du šaltiniai. Jame kalbama apie karo Ukrainoje pabaigą, santykių su Vašingtonu atkūrimą. Vis dėlto nėra tiksliai aišku, ką konkrečiai Maskva įtraukė į sąrašą. Anot šaltinių, sąlygas Rusijos ir JAV pareigūnai aptarė per pokalbius per pastarąsias tris savaites.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Dnipropetrovsko srityje per dronų ataką apgadinta kritinė infrastruktūra
Rusijos dronai atakavo kritinę infrastruktūrą Dnipropetrovsko srityje.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Priešo bepiločių orlaivių ataka prieš kritinės infrastruktūros objektus keliuose Dnipropetrovsko srities miestuose. Kilo gaisrų“, – sakoma pranešime.
Šiuo metu regione paskelbtas oro pavojus.
Priešo ataka tęsiasi, srities gyventojai raginami likti priedangose.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį į ketvirtadienį rusai vėl atakavo Ukrainą „šahedais“, daugelyje sričių ir Kyjive buvo paskelbtas oro pavojus.
Per Chersono apšaudymą žuvo moteris
Priešui apšaudant Chersoną žuvo moteris.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Teroristai rusai Chersone nužudė dar vieną civilį. Per apšaudymą 42 metų moteris patyrė su gyvybe nesuderinamų sužalojimų“, – rašoma pranešime.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, naktį į ketvirtadienį rusai surengė masinį Chersono apšaudymą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Paviešintas slaptas dokumentas iš Rusijos: karą tęsti žada iki 2026 m., o vėliau grasina nauju puolimu
Europos žvalgybos agentūra susipažino su dokumentu, kurį parengė įtakingas Rusijos analitinis centras, palaikantis glaudžius ryšius su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB). Jame teigiama, kad Rusija turėtų stengtis susilpninti JAV derybinę poziciją dėl Ukrainos, provokuodama įtampą tarp Donaldo Trumpo administracijos ir kitų šalių. Be to, Maskva turėtų paspartinti savo pastangas išardyti Ukrainos valstybę.
Apie tai praneša „The Washington Post“, rašo UNIAN. Leidinys pažymi, kad minėtame dokumente taip pat atmetami D. Trumpo planai per 100 dienų sudaryti taikos susitarimą. Kartu pažymima, kad „taikus krizės Ukrainoje sprendimas negali būti pasiektas anksčiau nei 2026 m.“.
Dokumente taip pat atmetami bet kokie planai įvesti taikos palaikymo kontingentą Ukrainoje. Maskva primygtinai reikalauja „pripažinti Rusijos suverenitetą užgrobtose Ukrainos teritorijose“. Be to, dokumente raginama „toliau vykdyti fragmentaciją sukuriant buferinę zoną šiaurės rytų Ukrainoje prie sienos su tokiais Rusijos regionais kaip Brianskas ir Belgorodas, taip pat demilitarizuotą zoną pietų Ukrainoje prie Krymo“, kurį Rusija neteisėtai aneksavo 2014 m. Pastaroji turės įtakos Odesos regionui, pastebi žurnalistai.
Dokumente taip pat siūlomi įvairūs būdai, kaip sustiprinti Rusijos Federacijos derybines pozicijas: minima galimybė siūlyti JAV suteikti prieigą prie Rusijos naudingųjų iškasenų. Kalbama apie išteklius, esančius okupuotose Ukrainos teritorijose.
„Dokumente siūloma, kad Rusija sutiktų nedislokuoti savo vidutinio nuotolio balistinių raketų „Orešnik“ Baltarusijoje, pasienyje su Europos Sąjunga, o mainais JAV sutiktų nedislokuoti naujų raketų sistemų žemyne.“ Taip pat siūloma, kad Rusija nutrauktų ginklų tiekimą JAV „nedraugiškomis“ laikomoms šalims, o mainais už tai Jungtinės Valstijos nustotų ginkluoti Ukrainą, tačiau priduriama, kad Rusijos ginklų tiekimo Maskvos sąjungininkėms sustabdymas būtų „sunkiai įgyvendinamas“, sakoma straipsnyje.
Dokumente atmetami pirminiai D. Trumpo specialiojo atstovo Ukrainai Keitho Kelloggo pasiūlymai dėl taikos susitarimo.
Dokumente taip pat teigiama, kad oficialiai nepripažinus Rusijos suvereniteto užgrobtose Ukrainos teritorijose, „labai tikėtina“, kad ginkluotas konfliktas atsinaujins vidutinės trukmės laikotarpiu, „pavyzdžiui, po kito administracijos pasikeitimo Jungtinėse Valstijose“.
Bet kokios galimos Ukrainos nuolaidos, pavyzdžiui, atsisakymas narystės NATO ir rinkimų, kuriuose būtų leista dalyvauti prorusiškoms partijoms, surengimas, atmestos kaip nepakankamai didelės. Dokumente reikalaujama „visiškai išardyti“ Ukrainos vyriausybę.
Taikos palaikymo kontingentas Ukrainoje taip pat atmetamas kaip „visiškai nereikalingas“. Dokumente JAV planai toliau ginkluoti Ukrainą po bet kokio taikos susitarimo vadinami „visiškai nepriimtinais“.
„Dokumente taip pat atmetami bandymai įtraukti Rusiją į taikos susitarimą siūlant iš dalies panaikinti sankcijas“, – priduria autoriai.
Dokumentas buvo parengtas likus savaitei iki vasario 18 d. Saudo Arabijoje įvykusio Rusijos ir JAV susitikimo. Vienas Rusijos akademikas, artimas aukštiems Rusijos diplomatams, sakė, kad pagrindinės rekomendacijų nuostatos atspindi platų sutarimą Maskvoje. Tačiau jis pridūrė, kad niekada nėra aišku, kiek Kremliaus vadovybė reaguoja į jai parengtus dokumentus.