Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
00:00 | Ursula von der Leyen: ES šalys kandidatės turės atlikti namų darbus
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europos Sąjungos šalys kandidatės turi atlikti „namų darbus“ prieš kitą stojimo proceso etapą, rašo CNN.
„Prieš pereidamos į kitą stojimo proceso etapą visos šalys turi atlikti namų darbus, tačiau esu įsitikinusi, kad jos visos kuo greičiau imsis veiksmų ir dirbs kaip įmanoma intensyviau, kad įgyvendintų būtinas reformas“, – sakė ji.
U. von der Leyen pridūrė, kad šiandienos sprendimas stiprina Ukrainą ir Moldovą, taip pat Gruziją, kuriai ES yra pasirengusi suteikti kandidatės statusą, kai tik bus išspręsti likę klausimai.
23:46 | JAV siunčia Ukrainai papildomą 450 mln. dolerių vertės pagalbą
Ketvirtadienį Baltieji rūmai paskelbė, kad Jungtinės Valstijos siunčia papildomą karinę pagalbą Ukrainai, rašo „The Guardian“. Į 450 mln. dolerių vertės siuntą įeina papildomos raketų sistemos, skirtos naudoti prieš Rusijos invazines pajėgas.
„Šiame pakete yra ginklų ir įrangos, įskaitant naujas didelio judrumo artilerijos raketų sistemas“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai John Kirby.
Tarp kitos karinės įrangos yra dešimtys tūkstančių artilerijos šaudmenų, taip pat patruliniai kateriai.
Raketų sistemos, žinomos kaip HIMARS, yra Ukrainos pageidavimų sąrašo viršuje. Jau pristatyti pirmieji keturi raketų sistemos vienetai, pradedama mokymo programa, reikalinga Ukrainos kariams, kad jie galėtų naudotis sudėtinga ir labai tikslia ginkluote.
Su naujausiomis siuntomis JAV indėlis į Ukrainos kariuomenę kol kas sieks 6,1 mlrd. dolerių, sakė J. Kirby.
23:33 | Macronas: šiandien priimtas sprendimas yra „stiprus signalas Rusijai“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad ketvirtadienį priimtas sprendimas suteikti Ukrainai ir Moldovai ES kandidačių statusą yra „stiprus signalas Rusijai“.
„Šiandien siunčiama labai aiški žinia, kurią ką tik pamatėme su prezidentu Zelenskiu. Tai labai stipri žinia, atitinkanti tai, ką mūsų Europa nuo pat pirmos konflikto dienos žinojo, kad reikia daryti.
Tai yra: reaguoti greitai, istoriškai ir vieningai. Taikant sankcijas, po dviejų dienų ir šešis kartus nuo to laiko. Teikdama makroekonominę, karinę ir finansinę paramą Ukrainai. O dabar – šiuo politiniu gestu“, – sakė E. Macronas.
„Ši stipri ir vieninga Europa susidorojo su užduotimi“, – pridūrė jis.
„Kalbant plačiau, šiandien tai Europos perspektyva, kurią pripažįstame Ukrainai, Moldovai ir Gruzijai. O tai yra labai stiprus signalas Rusijai ir mūsų minėtame geopolitiniame kontekste, ir pasirinkime, kad Ukrainai ir Moldovai būtų suteiktas šis kandidatės į Europos Sąjungą statusas“, – pridūrė jis.
„Mes tai skolingi Ukrainos žmonėms, kurie kovoja, kad apgintų mūsų vertybes, savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Taip pat buvome skolingi Moldovai dėl jos politinės padėties, destabilizacijos bandymų, kuriuos ji patiria, ir dosnumo, kurį ji parodė ką tik minėtomis aplinkybėmis“, – sakė jis.
23:19 | Lvivo desantininkai numušė 16 mln. dolerių vertės rusų sraigtasparnį, skelbia Ukraina
Lvivo desantininkai numušė Rusijos žvalgybinį atakos sraigtasparnį Ka-52 „Aligator“, kurio vertė yra 16 mln. dolerių, rašo UNIAN.
Apie tai pranešė Lvovo OVA vadovas Maksimas Kozickis.
Anot jo, rusų sraigtasparnį sunaikino 80-osios atskirosios desantinės brigados DShV AFU priešlėktuvinis šaulys iš nešiojamosios priešlėktuvinės raketų sistemos „Igla“.
„Mūsų gynėjai taip pat numušė du priešo APC ir du BMD. Gerai sekasi!“ – teigė M. Kozickis.
Ukraina skelbia, kad nuo 2022 m. birželio 14 d. Ukrainos karinių oro pajėgų priešlėktuvinės raketinės pajėgos jau numušė 500 oro taikinių, įskaitant sparnuotąsias raketas, nepilotuojamus orlaivius, priešo lėktuvus ir sraigtasparnius.
Ukrainos oro erdvę kontroliuoja Ukrainos pajėgos.
Rusija aplink Ukrainą sutelkė didelius pajėgumus – maždaug 700 orlaivių (450 lėktuvų ir 250 sraigtasparnių) oro grupę.
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 34 430 karių, 1504 tankų, 3632 šarvuočių, 216 lėktuvų, 183 sraigtasparnių, 620 bepiločių, 99 oro gynybos sistemų, 14 laivų ir kitos technikos.
22:50 | Donecko srityje nėra nė vienos saugios vietos
Intensyvėjant Rusijos ir Ukrainos karių kovoms, nė vienas miestas Donecko regione nėra saugus gyventojams, praneša regiono vadovas Pavlo Kyrylenko, rašo AFP.
„Donecko srityje nėra nė vienos vietos, nė vieno miesto, kuriame būtų saugu“, – agentūrai sakė jis, remdamasis naujausiais žvalgybos duomenimis.
„Gyventojams labai pavojinga būti bet kurioje regiono vietoje“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje dabartinį kovų mastą aplink Lysyčansko ir Sjevjerodonecko miestus.
P. Kyrylenko pridūrė, kad Ukrainos prioritetas yra neleisti Rusijos pajėgoms žengti į Slavjanską ir Kramatorską, esančius už maždaug 80 km toliau į vakarus. Jis sakė, kad pastarajame mieste liko apie 45 tūkst. žmonių – maždaug trečdalis gyventojų iki karo.
Jis taip pat sakė, kad vyksta civilių gyventojų evakuacija, o trečiadienį iš vietovės išvežtas 251 žmogus. Jo teigimu, maisto produktų tiekimas tęsiamas visame Donecko regione, nepaisant elektros energijos tiekimo sutrikimų ir nutrūkusio vandens bei dujų tiekimo.
22:35 | Baltarusija tik prisidengia pratybomis?
Baltarusijos kariuomenė, prisidengdama pratybomis, iš sandėlių išveža savo karinę techniką ir ginklus, rašo UNIAN. Teigiama, kad taip Baltarusija Rusijai suteikia nebenaudojamą karinę įrangą ir ginklus, skirtus kovoto prieš Ukrainą.
Tai, pasak minėtos naujienų agentūros, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.
„Atsižvelgiant į didelius agresoriaus ginklų ir karinės įrangos nuostolius, taip pat į kiek geresnę šios įrangos būklę ir laikymo sąlygas Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų sandėliuose, neatmetama galimybė, kad mūsų kaimynė suteiks minėtus ginklus ir karinę įrangą Rusijos agresoriui“, – sakė jis.
Kiek anksčiau buvo pranešta, kad Baltarusija aktyviai ruošia karinę infrastruktūrą buvusio Ziabrovkos aerodromo teritorijoje Gomelio srityje, pasienyje su Ukraina.
Generalinis štabas mano, kad ateityje Baltarusija gali leisti Rusijos Federacijai šioje teritorijoje dislokuoti dar vieną karinę bazę.
O. Hromovas pridūrė, kad Baltarusijos teritorijoje šiuo metu yra dislokuoti Rusijos specialieji teisėsaugos padaliniai ir privačių karinių kampanijų nariai.
22:07 | Prie EP pastato Briuselyje suplevėsavo Ukrainos dvispalvė
Prie Europos Parlamento (EP) pastato Briuselyje ketvirtadienį buvo pakabinta Ukrainos vėliava, rašo UNIAN.
Vaizdo įraše, kuriuo minėta naujienų agentūra pasidalijo „Telegram“, matyti, kaip prie pastato plevėsuoja Ukrainos dvispalvė.
Ketvirtadienį popiet EP didžiąja dauguma balsų pritarė, kad Ukrainai būtų suteiktas kandidatės į ES statusas.
ES šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai ir Moldovai.
21:51 | Zelenskis pasisakė apie ES lyderių sprendimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako palankiai vertinantis Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti Ukrainai kandidatės į Europos Sąjungą statusą, rašo CNN.
Cituodamas Europos Vadovų Tarybos pirmininko Šarlio Mišelio „Twitter“ žinutę, kurioje jis paskelbė apie šį sprendimą, V. Zelenskis sakė, kad tai „unikalus ir istorinis momentas“ Europos Sąjungos ir Ukrainos santykiuose.
Sincerely commend EU leaders’ decision at #EUCO to grant 🇺🇦 a candidate status. It’s a unique and historical moment in 🇺🇦-🇪🇺 relations. Grateful to @CharlesMichel, @vonderleyen and EU leaders for support. Ukraine’s future is within the EU. #EmbraceUkraine https://t.co/o6dJVmTQrn
— Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) June 23, 2022
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba taip pat apie tai pasisakė socialiniuose tinkluose ir pareiškė, kad „Ukraina nugalės. Europa nugalės.“
„Šiandien prasideda ilga kelionė, kurią eisime kartu. Ukrainos žmonės priklauso Europos šeimai. Ukrainos ateitis yra su ES. Mes kartu pasisakome už taiką“, – teigė jis.
21:32 | ES lyderiai sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai
Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiai ketvirtadienį sutarė dėl kandidatės į Bendriją statuso suteikimo Ukrainai, pranešė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.
„Didelė pergalė Ukrainai ir Europos Sąjungai! Europos lyderiai sutarė suteikti kandidatės į ES statusą Ukrainai. Labai svarbus ir savalaikis sprendimas“, – tviteryje rašė šalies vadovas.
„Lietuva palaikys Ukrainą jai siekiant narystės ES“, – pridūrė jis
21:14 | Rusijos parlamentaras už JAV ginklus siūlo atakuoti ambasadą Kyjive
Didelio mobilumo artilerijos raketų sistemų HIMARS perdavimas Ukrainai yra žingsnis link Trečiojo pasaulinio karo, pereiškė Rusijos parlamentaras Jurijus Švytkinas. Jo nuomone, Rusijos pajėgos turėtų smogti JAV ambasadai Kyjive, rašo UNIAN.
Apie tai rusų parlamentaras kalbėjo komentare Rusijos žiniasklaidai.
„Tai dar kartą pabrėžia, kad JAV žingsnis po žingsnio artėja prie trečiojo pasaulinio karo. Reikia suprasti, kad turime reaguoti griežtai. Mano nuomone, šiandien taip pat reikėtų reaguoti į tas šalis, kurios tiekia ginklus. Ir ne tik sunaikinti infrastruktūrą ir t.t., bet, manau, kad pagrindinis sprendimų priėmimo centras yra JAV ambasada“, – kalbėjo J. Švytkinas.
Jo vertinimu, JAV ambasada anksčiau ar vėliau taps Rusijos ginkluotųjų pajėgų ir prorusiškų separatistų taikiniu. Jis taip pat sakė manąs, kad Kyjive esantis Vyriausybės kvartalas turėtų būti sunaikintas. Teigiama, kad Rusijos gynybos ministerija dirba šia linkme.
Kaip rašo minėta naujienų agentūra, J. Švytkino isterija yra susijusi su HIMARS MLRS perdavimu Ukrainai. Pirmoji šių sistemų siunta į Ukrainą atkeliavo ketvirtadienį, birželio 23 d. Tikimasi, kad ateityje Vakarų sąjungininkai pristatys daugiau daugkartinio paleidimo raketų sistemų.
20:50 | Grėsmė iš Juodosios jūros: dislokuoti 5 laivai su 40 raketų, galinčių smogti Ukrainai
Juodojoje jūroje yra penki Rusijos laivai su 40 raketų, todėl raketų smūgių grėsmę pietiniuose Ukrainos regionuose išlieka, rašo „Ukrinform“.
„Priešo pajėgų grupė šiaurės vakarinėje Juodosios jūros dalyje penkiuose raketiniuose laivuose turi 40 sparnuotųjų raketų. Raketų smūgių pavojus pietiniuose regionuose išlieka“, –cituojamas Pietų operatyvinės vadovybės pranešimas.
Ketvirtadienio duomenimis, situacija operatyvinėje zonoje pietų kryptimi pasižymi stabilia įtampa ir stipria ginkluotųjų pajėgų kontrole.
Pranešama, kad rusai tęsia kovą, traukdamiesi į atsargines gynybos linijas. Tuo pačiu metu priešas naudoja raketų smūgių, sunkiosios artilerijos ugnies ir raketinių granatsvaidžių paleidimo taktiką.
Ukrainiečiai teigia, kad Chersono srities šiaurėje rusų sabotažo ir žvalgybos grupė, bandanti prasiskverbti į ginkluotųjų pajėgų užnugarį, buvo apšaudyta ir, patyrusi nuostolių, pasitraukė.
Ukrainos sraigtasparniai sudavė smūgį vienam iš priešo valdymo ir kontrolės postų ir karinės įrangos daliniui.
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusija neteko 34 430 karių, 1504 tankų, 3632 šarvuočių, 216 lėktuvų, 183 sraigtasparnių, 620 bepiločių, 99 oro gynybos sistemų, 14 laivų ir kitos technikos.
20:25 | JAV siųs Ukrainai dar karinės pagalbos
Tikimasi, kad Jungtinės Valstijos Ukrainai papildomai atsiųs karinės pagalbos už 450 mln. dolerių, rašo „Sky news“.
Į paramą bus įtraukta daugiau didelio judrumo artilerijos raketų sistemų, agentūrai „Reuters“ pranešė du pareigūnai.
20:02 | EBU: 2023-iųjų „Eurovizijos“ konkursas negali vykti Ukrainoje
„Eurovizijos“ organizatoriai ketvirtadienį patvirtino, kad 2023 metais dainų konkursas negali būti surengtas Ukrainoje dėl Rusijos sukelto karo, nepaisant Kyjivo protestų.
Ukrainiečių grupė „Kalush Orchestra“ praėjusį mėnesį laimėjo dainų konkursą, o pagal taisykles šalis nugalėtoja turėtų surengti kitų metų renginį.
Tačiau birželio 17-ąją Europos transliuotojų sąjunga (EBU) paskelbė, kad karo nuniokota Ukraina negalės surengti kitų metų konkurso. Šis pareiškimas nuliūdino konkurso gerbėjus visame žemyne, o Ukrainos vyriausybė paragino EBU atšaukti savo sprendimą.
„EBU visiškai supranta nusivylimą, kurį sukėlė pranešimas, kad 2023 metų „Eurovizijos“ dainų konkursas negalės būti surengtas Ukrainoje, šių metų šalyje nugalėtojoje“, – sakoma sąjungos pareiškime.
„Sprendimą lėmė EBU atsakomybė užtikrinti, kad būtų sudarytos sąlygos visų dirbančiųjų ir dalyvaujančiųjų renginyje, kurio planavimas turi būti pradėtas nedelsiant, saugumui garantuoti“, – paaiškino ji.
EBU teigė, kad darbui „Eurovizijoje“ paprastai akredituojama daugiau nei 10 000 žmonių, įskaitant filmavimo komandos narius, kitus darbuotojus ir žurnalistus.
„Tikimasi, kad į renginį atvyks dar 30 000 gerbėjų iš viso pasaulio. Jų gerovė yra mūsų pagrindinis rūpestis“, – teigiama pranešime.
Gegužės 15 dieną Turine vykusiame „Eurovizijos“ finale „Kalush Orchestra“ triumfavo nacionalinių teisėjų komisijų ir žiūrovų balsų dėka. Europiečiai taip pademonstravo savo solidarumą su Ukraina Rusijos invazijos akivaizdoje.
EBU teigė, kad „Eurovizijos“ taisyklėse aiškiai nurodyta, kad renginys gali būti perkeltas tokiose situacijose kaip vykstantis karas.
Sąjunga nurodė, kad šį sprendimą lėmė didelis oro atakų pavojus ir didelė masinių aukų rizika, be to, jos teigimu, dėl karo delegacijos ir dalyviai gali nenorėti vykti į Ukrainą.
Kalbant apie galimybę konkursą surengti kurioje nors pasienio vietovėje Ukrainoje, siūlomų vietų specifikacija ir aplinkinės infrastruktūros trūkumas neatitinka „Eurovizijos“ poreikių, tvirtina EBU.
„Visa tai prisideda prie bendro EBU vertinimo, kad, kalbant apie saugumo ir veiklos garantijas, renginio surengimui būtini reikalavimai nėra įvykdyti“, – sakoma jos pranešime.
EBU sakė, kad ir toliau ieškos tinkamos vietos kitų metų „Eurovizijos“ konkursui, tačiau šio mėnesio pradžioje ji buvo pareiškusi, kad svarsto galimybę konkursą surengti Jungtinėje Karalystėje, kuri užėmė antrąją vietą.
1950 metais Ženevoje įkurta EBU yra didžiausias pasaulyje visuomeninės žiniasklaidos aljansas. Jam priklauso 112 organizacijų narių 56 šalyse ir 31 asocijuota narė Azijoje, Afrikoje ir Amerikose.
19:43 | Viename Baltarusijos mieste pastebėta neįprasta veikla
Baltarusijos Mozyriaus miestas, esantis netoli sienos su Ukraina, tikriausiai ruošiasi galimam baltarusių karių įsitraukimui į karą, rašo UNIAN.
Apie tai, anot naujienų agentūros, pirmiausia pranešė „Kanal 24“, remdamasis šaltiniais Ukrainos specialiosiose tarnybose. Teigiama, kad mieste pastebėta neįprasta veikla: dieną prieš tai ginkluoti žmonės įžengė į vietos naftos perdirbimo gamyklos teritoriją. Vėliau iš gamyklos teritorijos pradėtas aktyviai išvežti kuras.
„Visiškai įmanoma, kad tokias priemones lemia Baltarusijos vadovybės baimė likti be degalų, jei nukentėtų įmonė. Tikroji evakuacija iš Mozyriaus prasidėjo po birželio 20 d. Turtingi asmenys pradėjo organizuoti savo šeimų evakuaciją į užsienį arba į Baltarusijos šiaurę. Tuo pačiu metu jie pasirūpino, kad būtų išimti jų pačių vertingi daiktai ir papuošalai“, – pranešė kanalas.
Šiuo metu naftos perdirbimo gamyklą saugo teisėsaugos pareigūnai. Nepranešama, iš kur tiksliai išvežami degalai.
„Tokios priemonės saugumo tarnybose siejamos ne tik su galimu Baltarusijos karu, bet ir su tuo, kad vietos elitas tai supranta. Visi žino, kad tiesioginės agresijos atveju Ukraina gali akimirksniu atsisakyti savo pozicijos nesudaryti smūgių kariniams objektams visiškai nedraugiškoje kaimyninėje respublikoje.
Tai reiškia, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos galės smogti naftos perdirbimo gamyklai, amunicijos sandėliams, aerodromams ir kitoms vietoms, kurios bus pasiekiamos turima ginkluote“, – sakoma pranešime.
Birželio 21 d. Ukrainos Gynybos ministerija pranešė, kad nemato jokių Baltarusijos kariuomenės pasirengimo Ukrainos puolimui požymių.
Anksčiau autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka grasino Ukrainai, žadėjo imtis atsakomųjų veiksmų, jei bus peržengta „raudonoji linija“ arba bus smogta Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklai.
Nuo birželio 22 d. iki liepos 1 d. Gomelio srityje vyks pratybos.
19:29 | Ukrainiečiai skelbia atrėmę puolimą Lysyčansko kryptimi
Luhansko srityje tęsiasi įnirtingos kovos, rašo „Kanal 24“. Ukrainos kariams pavyko atremti Rusijos puolimą pietinio Lysyčansko kryptimi, o dėl to rusai buvo priversti trauktis.
Apie tai ketvirtadienį vakare pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Skelbiama, kad rusų okupantai besitraukdami taip pat patyrė didelių nuostolių.
Generalinis štabas pažymi, kad rusų okupantai stumia savo rezervus, kad atnaujintų puolimą, mat po atmušto puolimo patyrė didelių nuostolių.
Ukrainos kariai taip pat sėkmingai sustabdė rusų invaziją prie Borivskio.
Rytų Ukrainoje vyksta įnirtingos kovos. Okupantai apšaudo Ukrainos gynėjų pozicijas, pirmiausia netoli Pavlivkos, Vuhledar ir Prechistivka Novopavlivka kryptimi. Be to, Pavlivkos, Vuhledaro ir Ševčenkos kaimų apylinkėse okupantai surengė oro antskrydžius.
Be atakų iš oro, rusų okupantai bandė pradėti puolimą Ševčenkos kaimo teritorijoje. Tačiau Ukrainos kariai davė galingą atkirtį rusams, jie pasitraukė.
18:57 | Ukrainoje viešės Afrikos Sąjungos vadovas
Artimiausiu metu Kyjive apsilankys Afrikos Sąjungai (AS) vadovaujantis Senegalo prezidentas Macky Sallas (Makis Salas), ketvirtadienį pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras, pridūręs, kad tikisi, jog ši viešnagė padės padidinti spaudimą Rusijai nutraukti invaziją.
Rusijos invazija Ukrainoje ir dėl jos Maskvai įvestos tarptautinės sankcijos sutrikdė trąšų, grūdų ir kitų prekių tiekimą iš abiejų šalių, o tai pakurstė nerimą dėl bado pavojaus visame pasaulyje.
Didėjančios degalų ir grūdų kainos dar labiau apsunkina pažeidžiamų šalių padėtį.
AS pirmininkas M. Sallas anksčiau šį mėnesį Sočyje aplankė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kad aptartų šiuos klausimus. Ukrainoje jis tada neapsilankė, bet sakė norįs tai padaryti.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį vaizdo ryšiu kreipėsi į AS ir apkaltino Rusiją, kad ji dėl savo blokados laiko Afriką įkaite.
Ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba sakė besitikintis, kad M. Sallo vizitas į Kyjivą padidins spaudimą Rusijai.
„Esu įsitikinęs, kad prezidentas Macky Sallas gali atlikti svarbų vaidmenį kaip dabartinis Afrikos Sąjungos pirmininkas“, – ketvirtadienį Senegalo laikraštyje „Le Quotidien“ paskelbtame interviu sakė D. Kuleba.
Ukraina tikisi suteikti M. Sallui „būtiną objektyvią informaciją, kad būtų sustiprintas Afrikos Sąjungos balsas, ypač prašant Rusijos nutraukti karinę agresiją prieš Ukrainą“, pridūrė jis.
Ukrainos diplomatijos vadovas nenurodė, kada M. Sallas lankysis jo šalyje.
Afrikos vadovai reiškia susirūpinimą dėl sparčiai kylančių grūdų kainų ir Ukrainos uostų blokados poveikio.
M. Sallas taip pat pabrėžė karo poveikį trąšų, kurios kai kuriose Afrikos dalyse yra labai svarbios, tiekimui.
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis, keliolika Afrikos šalių, įskaitant Senegalą, yra priklausomos nuo Rusijos ir Ukrainos, iš kurių importuoja bent pusę savo kviečių.
Tačiau Afrikos šalių požiūriai į Rusiją išsiskyrė.
M. Sallas sako, kad siekia išlaikyti savo šalies neutralumą.
Neseniai duodamas interviu prancūzų žiniasklaidos priemonėms „France 24“ ir RFI M. Sallas neigė esąs Rusijos agresijos „bendrininkas“ ir sakė, kad pasmerkė invaziją, pripažindamas, kad egzistuoja agresorius.
18:28 | Zelenskis: Rusija prieš Ukrainą naudoja maksimalius bombų ir artilerijos pajėgumus, kad šaliai nebūtų kaip priešintis
Rusija prieš Ukrainą naudoja maksimalias bombų ir artilerijos pajėgas, kad Ukrainai paprasčiausiai nebūtų kaip pasipriešinti, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Apie tai, anot UNIAN, V. Zelenskis kalbėjo su studentais ir dėstytojais iš pirmaujančių Izraelio švietimo įstaigų.
Jis pažymėjo, kad Rusija naikina Ukrainos miestus, o Rusijos kariuomenė visiškai sudegina viską, kas pasitaiko jos kelyje, taip pat niokoja užgrobtas Ukrainos teritorijas.
„Pagrindiniai Rusijos ginklai yra artilerija, aviacinės bombos ir sparnuotosios raketos. Okupantai nesistengia galvoti, kaip kovoti. Jų taktika labai primityvi. Jie naudoja maksimalias bombų ir artilerijos pajėgas, todėl pasipriešinti paprasčiausiai nėra kur“, – sakė jis.
Anot jo, daugiausia rusų raketų buvo paleistos į nekarinius taikinius – gyvenamuosius pastatus, įmonių pastatus, civilinę infrastruktūrą.
„Nuo šio ryto prieš Ukrainą jau panaudotos 2709 raketos. O atsižvelgiant į jų naudojimo spartą, labai greitai jų skaičius pasieks tris tūkstančius. Tai nėra primityvios raketos. Taip, tarp jų yra pasenusių sovietinių raketų, net 1960-ųjų. Tačiau yra ir modernių“, – aiškino V. Zelenskis.
Jis taip pat priminė, kad rusai taikosi ir į memuarus, švietimo įstaigas.
„Kas turi būti, kad artilerija smogtų universitetui, mokyklai, vaikų darželiui? Rusija tapo teroristine valstybe. Tuo viskas ir baigsis“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas pažymėjo, kad Rusijos kariuomenė iš esmės sunaikino Mariupolį, kuris iki karo klestėjo.
„Vos prieš keturis mėnesius čia gyveno pusė milijono žmonių. Dabar kelios dešimtys tūkstančių žmonių, liko išdegę griuvėsiai. Jiems gresia infekcijos, kurių šiuolaikiniame pasaulyje tiesiog neįmanoma įsivaizduoti. Ypač ta pati cholera, su kuria prieš šimtą metų kovojo Vladimiras Chavkinas“, – sakė jis.
Anot jo, Mariupolis yra miestas, kuriame rusų okupantai kas savaitę slepia nusikaltimų pėdsakus, masinėse kapavietėse užkasdami nužudytų žmonių palaikus.
„O kas vyksta tose teritorijose, į kurias okupantai sugebėjo greitai patekti? Ten šaudomi civiliai, pabėgėliai žudomi tiesiog keliuose. Ten kankinami žmonės. Ten prievartaujami žmonės, įskaitant nepilnamečius – ir mergaites, ir berniukus.
Rusijos kariuomenė įsteigė „filtravimo stovyklas“, kuriose žmonės išnaudojami. Tokiose stovyklose žuvo ar buvo suluošinti tūkstančiai žmonių. Okupantai deportuoja ukrainiečius į Rusiją ir išskirsto juos po atokius regionus. Ir tik nedaugeliui pavyksta per trečiąsias šalis grįžti į Ukrainą“, – pabrėžė V. Zelenskis.
18:03 | Rusija fosforo bombomis apšaudė Sumų sritį
Rusija fosforo bombomis apšaudė Sumų sritį, praneša UNIAN. Informacija apie aukas ir nukentėjusius objektus yra tikslinama.
Fosforo ginklai yra uždrausti naudoti kariniuose veiksmuose.
17:47 | Mykolajive rusai pataikė į savo karių kapines
Apšaudydami Mykolajivą rusai pataikė į kapines, kur palaidoti žuvę sovietų armijos kariai, Antrojo pasaulinio karo metais išlaisvinę miestą nuo nacių okupantų, rašo UNIAN.
„Neseniai per vieną iš miesto apšaudymų rusai pataikė į masinę kapavietę, kurioje palaidoti sovietų armijos kariai, žuvę išlaisvinant Mykolajivą“, – „Telegram“ kanale Mykolajivo meras Oleksandras Senkevičius.
Dar ketvirtadienį Mykolajive griaudėjo sprogimai. Miestas buvo apšaudytas ir trečiadienį – buvo sužeisti bent trys žmonės.
17:28 | Šoigu: būtina imtis skubių Rusijos ir Baltarusijos gynybos stiprinimo veiksmų
Rusijos gynybos ministerijos pranešime cituojamas Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, šiandien susitikęs su savo kolega iš Baltarusijos Viktoru Chreninu: „Aplinkybės diktuoja būtinybę imtis skubių bendrų veiksmų stiprinant Sąjungos valstybės gynybines pajėgas, didinti regiono kariuomenės karinės parengties lygį ir (stiprinti) regiono oro gynybos sistemas“.
Jis taip pat pridūrė, kad šiandien „tai tampa vis labiau aktualu, o Rusija yra pasirengusi suteikti bet kokią pagalbą draugams baltarusiams“.
Rusijos gynybos ministerijos vadas taip pat pareiškė, kad Rusija itin vertina baltarusių ryžtą „priešinti konfrontaciniam JAV ir jų sąjungininkų kursui, o taip pat pasirengimą kartu formuoti vieningą gynybinę erdvę Sąjungos valstybės sienose“.
Baltarusijos gynybos ministerija išplatino lakoniškesnį pranešimą, kuriame teigiama, kad susitikimo metu buvo aptarta karinė-politinė situacija, karinio bendradarbiavimo tarp dviejų institucijų klausimai ir pasirengimas bendroms Baltarusijos ir Rusijos Federacijos pratyboms „Sąjungos skydas 2023“ bei patriotinio jaunimo auklėjimo klausimai.
17:18 | Padėtis Sjevjerodonecke sudėtinga, bet stabili
Ukrainos kariuomenė praneša, kad padėtis Sjevjerodonecko mieste yra „sudėtinga“, bet „stabili“, rašo CNN.
„Kol kas padėtis sudėtinga, stabili, kovos vyksta“, – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo Vyriausiosios operatyvinės valdybos viršininko pavaduotojas Oleksijus Hromovas.
„Mūsų kariškiai turi ginklų, juos remia artilerijos daliniai, bet, deja, priešas turi ugnies pranašumą“, – sakė jis.
„[Rusija] turi pakankamai artilerijos sistemų, pakankamai amunicijos, jie suduoda masinius ugnies smūgius, tačiau mūsų kariškiai sumaniai manevruoja tarp įtvirtintų pozicijų“, – teigė jis.
O. Hromovas taip pat pripažino, kad Rusija sugadino Ukrainos aprūpinimo kelius į miestą, tačiau karinė vadovybė rado alternatyvių būdų siųsti amuniciją ir išvežti sužeistuosius.
17:01 | „Nike“ pranešė galutinai paliekanti Rusijos rinką
JAV sportinės avalynės ir aprangos gamintoja „Nike“ ketvirtadienį pranešė galutinai paliekanti Rusijos rinką ir kad nebeatnaujins savo parduotuvių, laikinai uždarytų Maskvai įsiveržus į Ukrainą, darbo.
Tai reiškia, kad „Nike“ prisijungė prie kitų Vakarų įmonių, įskaitant „McDonald's“ ir „Starbucks“, nusprendusių pasitraukti iš Rusijos dėl jos agresijos prieš Ukrainą.
„Nike“ priėmė sprendimą palikti Rusijos rinką <...> Pastaruoju metu laikinai uždarytos „Nike“ parduotuvės nebus atidarytos“, – sakoma bendrovės pranešime.
Bendrovė pridūrė, kad šalyje nebebus pasiekiama ir jos svetainė bei programėlė.
Praėjusį mėnesį „Nike“ pareiškė, kad neatnaujins licencijavimo sutarčių su Rusijos mažmenininkais.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pradėjo puolimą prieš Ukrainą.
Vakarų šalys į tai atsakė precedento neturinčiomis sankcijomis, kurios paskatino tokių milžinių, kaip „H&M“, „Adidas“ ir „Ikea“, pasitraukimą iš Rusijos rinkos.
16:45 | Ukrainos ekspertas: Europa gali „paaukoti dalį Lietuvos, kad išvengtų Trečiojo pasaulinio karo“
Skandalingą nuomonę pateikė Ukrainos gynybos ekspertas Michailis Samusis. Jo manymu, Rusija gali ryžtis Suvalkų koridoriaus puolimui, o NATO šalys „gali nesileisti į Trečiojo pasaulinio karo eskalaciją“. Nepaisant tokio skambaus pareiškimo, savo teiginių jis nepagrindė, o oficialūs JAV atstovai iškart po Rusijos grūmojimų dėl tranzito ribojimų pareiškė, kad Kremliaus puolimo atveju gins Lietuvą.
Ukrainos Kariuomenės, konversijos ir nusiginklavimo tyrimų centro ekspertas M. Samusis telemaratono „Freedom“ eteryje pareiškė, kad Rusija gali ryžtis pulti Lietuvą siekiant perimti Suvalkų koridoriaus, kuris skiria Baltarusiją nuo Kaliningrado, kontrolę.
Jo teigimu, rusai su baltarusiai ne sykį „Zapad“ pratybų metu išbandė tokį scenarijų.
Tokio puolimo atveju NATO šalys „gali pasirinkti poziciją, kad geriau paaukokime dalį Lietuvos, suteikiame Rusijai koridorių… ir neleidžiame (įvykiams) eskaluotis iki Trečiojo pasaulio karo“, mano M. Samusis.
Nepaisant tokių eksperto pareiškimų, NATO šalių atstovų signalų ir pagrindo tam nėra. Atvirkščiai, vos tik kilo Rusijos nepasitenkinimas dėl Lietuvos pritaikyto dalinio šios šalies krovinių ribojimo Baltijos šalies teritorija, JAV iškart pareiškė, kad visi įsipareigojimai galioja ir perspėjo Rusiją, kad tokiu atveju būtų aktyvuotas 5-asis NATO straipsnis.
16:38 | Albanijos premjeras ragina Ukrainą neturėti iliuzijų dėl greitos narystės ES
Albanijos ministras pirmininkas Edi Rama patarė Ukrainai neturėti iliuzijų dėl kandidatės į ES statuso, kuris, kaip tikimasi, Ukrainai bus suteiktas šį penktadienį vyksiančiame ES aukščiausiojo lygio susitikime, rašo UNIAN.
Anot E. Ramos, įstojimo į ES Ukraina teks laukti ilgai.
„Tikiuosi, kad Ukrainos žmonės neturi didelių iliuzijų. Jei neklystu, Šiaurės Makedonija kandidatės statusą turi jau 17 metų, o Albanija – aštuonerius, taigi sveiki atvykę, Ukraina!“ – jo žodžius cituoja AFP.
16:29 | EP pritarė Ukrainos kandidatūrai ES
Europos Parlamentas (EP) pritarė Ukrainos, Moldovos ir Gruzijos kadidatūrai ES, praneša dailymail.com. Rašoma, kad tam pritarė didžioji dauguma EP narių.
Dar vėliau ketvirtadienį valstybių narių vadovai susirinks Briuselyje aptarti raginimų oficialiai suteikti Ukrainai kandidatės statusą ir prisijungti prie bloko, nes Rusijos pajėgos pamažu žengia į priekį rytiniame Donbaso regione.
Tačiau teigiama, kad kai kurios valstybės narės vangiai žiūri į tai, kad Ukraina galėtų prisijungti prie ES, o bet koks stojimo procesas greičiausiai užtruks ne vienerius metus, jei ne dešimtmečius.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad ruošdamasis susitikimui Ukrainos vardu surengė telefoninių pokalbių maratoną ir vien trečiadienį savo argumentus dėl narystės išdėstė 11 Europos vadovų.
„Mes ruošiamės istoriniam Europos Vadovų Tarybos sprendimui. Iki jo liko vos kelios valandos“, – sakė jis.
Tikimasi, kad EK remiama kandidatūra bus patvirtinta, tačiau įstojimas į ES gali užtrukti dešimtmečius, mat kai kurios šalys narės gali būti nenusiteikusios Ukrainą įsileisti, rašo minėtas portalas.
In the #EuropeanParliament we have just voted to call for #Ukraine, Moldova and Georgia to be allowed to obtain EU-candidate status.
— Nikolaj Villumsen (@nvillumsen) June 23, 2022
A majority of MEPs, including myself backed the call. #EPlenary #EUCO #eupol #eudk pic.twitter.com/ueQqSDHUfn
16:10 | Daugiau nei pusę Donecko kontroliuoja Rusija
Daugiau nei pusę Ukrainos Donecko regiono miestų kontroliuoja Rusija, rašo CNN. Teigiama, kad Ukrainos pajėgos kontroliuoja tik apie 45 proc. Donecko teritorijos. Visa likusi teritorijos dalis – 55 proc. – kontroliuojama Rusijos.
„Labai sunku sakyti, kad likusią [Donecko miestų/teritorijų] dalį kontroliuoja priešas, nes šiuos miestus priešas naikina – tai tik teritorijos“, – ketvirtadienį sakė Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į batalionų taktinių grupių koncentraciją Slavjanske ir Lymane. Anot jo, Ukrainos laukia „rimti mūšiai“, tęsiamas apšaudymas palei Bachmuto-Lysičansko greitkelį, siekiant „atkirsti“ Sjevjerodonecką ir Lysyčanską.
15:36 | V. Zelenskis kritikuoja Izraelį dėl atsisakymo skelbti sankcijas Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį kreipdamasis į Jeruzalės hebrajų universitetą sustiprino savo kritiką Izraeliui dėl atsisakymo taikyti sankcijas Rusijai.
V. Zelenskio kalba, pasakyta praėjus keturiems mėnesiams po Rusijos karo Ukrainoje pradžios, nuskambėjo Izraelyje kilus naujai politinei krizei, dėl kurios užsienio reikalų ministras Yairas Lapidas (Jairas Lapidas) po kelių dienų greičiausiai pakeis Naftali Bennettą ministro pirmininko poste.
N. Bennettas susilaiko nuo kritikos Rusijos invazijai ir pabrėžia glaudžius Izraelio ryšius su Maskva ir Kyjivu, o jo administracija neįveda sankcijų Rusijai.
Praėjus kelioms dienoms po vasario 24 dieną prasidėjusios invazijos Y. Lapidas pasmerkė Rusijos veiksmus kaip „pasaulio tvarkos pažeidimą“.
Izraelio komentatorių teigimu, tokia kontrastinga jų retorika buvo suderinta siekiant užtikrinti Izraelio neutralumą.
Izraelyje artimųjų turintis ir kelis kartus šioje šalyje lankęsis V. Zelenskis Jeruzalės hebrajų universitete sakė, kad jam sunku suprasti švelnų žydų valstybės požiūrį į Rusiją.
„Kaip galima nepadėti tokios agresijos aukoms“, – sakė V. Zelenskis, apgailestaudamas dėl Izraelio atsisakymo teikti Ukrainai pagalbą ginklais.
„Nežinau, kaip atsakyti į klausimus, kurių visada sulaukiu, kaip Izraelis padėjo ir ką dar gali padaryti, – kalbėjo jis. – Esu dėkingas Izraelio žmonėms. Esu dėkingas už nuoširdžią ir emocinę paramą Ukrainos žmonėms,.. bet mes taip pat norėtume sulaukti paramos iš jūsų vyriausybės.“
Izraelio vyriausybė ir pagrindinės gelbėjimo organizacijos siuntė Ukrainai humanitarinę ir medicininę pagalbą, tačiau apie ginklų tiekimą kalbos nebuvo.
V. Zelenskis taip pat priminė istorinius Ukrainos ir Izraelio ryšius – šią mintį jis pabrėžė kovo mėnesį kreipdamasis į izraeliečių įstatymų leidėjus.
Ketvirtadienio kalboje V. Zelenskis pažymėjo, kad buvusios Izraelio ministrės pirmininkės Goldos Meir vaikystės namai Kyjive yra „už penkių minučių“ kelio nuo prezidentūros.
„Nepamirškite, kaip stipriai esame susiję, kokie glaudūs yra mūsų ryšiai, koks turėtų būti mūsų tarpusavio supratimo lygis“, – sakė jis.
„Nežinau, kodėl mes nesusikalbame, turime tokių nesusipratimų su vyriausybės atstovais“, – pridūrė Ukrainos lyderis.
Izraelis iki šiol laikosi atsargios diplomatinės linijos karo Ukrainoje atžvilgiu, iš dalies siekdamas išsaugoti bendradarbiavimą su Rusija Sirijoje, kur Izraelis reguliariai vykdo antskrydžius, o Maskva, turinti toje šalyje pajėgų, tam tyliai pritaria.
15:10 | Ukraina sako, kad Rusijos pajėgos Donbase užiminėja gyvenvietes aplink Sjevjerodonecką
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad jos kariai prarado dviejų gyvenviečių kontrolę rytiniame Donbaso regione, kur vyksta įnirtingos kovos, siekiant išlaikyti miestų dvynių Sjevjerodonecko ir Lysyčansko kontrolę.
„Praradome Loskutivkos ir Raj Oleksandrivkos kontrolę“, – sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus, kalbėdamas apie dvi į rytus nuo Lysyčansko esančias gyvenvietes.
Po jų užėmimo Rusijos pajėgos giliau įžengė į Donbaso regioną ir, atrodo, artėja prie dviejų miestų centrų, kuriuos skiria Doneco upė, apsupties.
S. Haidajus pridūrė, kad Rusijos pajėgos stengiasi užimti Sjevjerodonecką – pramoninį miestą, kuriame prieš karą gyveno apie 100 tūkst. gyventojų ir dėl kurio Ukrainos ir Rusijos pajėgos įnirtingai kovoja jau ne vieną savaitę.
Pasak jo, rusų kariuomenė vykdo „puolimo operacijas, kad apsuptų mūsų karius Lysyčansko rajone, ir blokuoja kelią iš Lysyčansko į Bachmutą“, kuriuo į šiuos rajonus tiekiamos būtiniausios atsargos.
„Sjevjerodoneckas yra griaunamas, visos mūsų karių pozicijos yra apšaudomos ištisą parą“, – kalbėjo S. Haidajus.
Jis pridūrė, kad rusai „šturmuoja Syrotynę“ – gyvenvietę, esančią prie pat Sjevjerodonecko pietinių prieigų.
14:32 | JAV tolimojo nuotolio raketų sistemos HIMARS jau pasiekė Ukrainą, skelbia šalies gynybos ministras Oleksijus Reznikovas
HIMARS have arrived to Ukraine.
— Oleksii Reznikov (@oleksiireznikov) June 23, 2022
Thank you to my 🇺🇲 colleague and friend @SecDef Lloyd J. Austin III for these powerful tools!
Summer will be hot for russian occupiers. And the last one for some of them. pic.twitter.com/BTmwadthpp
„HIMARS pasiekė Ukrainą. Ačiū mano kolegoms iš JAV ir draugui Lloydui J. Austinui III už šiuos galingus įrankius! Vasara bus karšta rusų okupantams. Ir paskutinė daliai jų“, – savo žinutėje rašo Oleksijus Reznikovas.
„HIMARS leis jiems (ukraniečiams) gauti daugiau galimybių pasipriešinimui vykdyti. Dabar haubicos, kurias suteikėme anksčiau, gali šaudyti maždaug 30 km atstumu. HIMARS veikimo nuotolis yra daugiau nei dvigubai didesnis, o tai suteiks ukrainiečiams galimybę sėkmingiau pasipriešinti [Rusijos kariams]“, – per spaudos konferenciją Pentagone anksčiau sakė JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Colinas Kahlas.
Kaip pirmosios HIMARS raketų sistemos padės Ukrainai kare su Rusija
14:27 | Baltarusijos kariuomenė įrenginėja apkasus: ne tik pasienyje su Ukraina, bet ir su Lietuva bei Lenkija
Baltarusijos ginkluotosios pajėgos įrenginėja įtvirtinimus palei sieną su Ukraina, Lenkija ir Lietuva, skelbiama „Belaruski Gajun“.
Informaciją apie Baltarusijos kariuomenės technikos ir dalinių judėjimą ir veiklą, paleidžiamas raketas ar kylančius lėktuvus teikiančiame „Telegram“ kanale skelbiama, kad apkasus baltarusių kariai kasa netoli sienos su kaimyninėmis valstybėmis.
Pasienio teritorijose Baltarusija taip pat atnaujino ir pasienio patikros postų dislokacijas bei įtvirtinimus.
„Belaruski Gajun“ sudarė žemėlapį, kuriame pavaizduoti visi žinomi apkasai ir įtvirtinimai, turintys įrengtus pabūklus (nėra nurodoma, kokie tai pabūklai).
13:55 | Chodorkovskis siūlo atsisakyti rusiškos naftos embargo
Rusijos opozicinių pažiūrų politikas, buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis pareiškė, kad Europos Sąjunga padarė milžinišką klaidą, įvesdama embargą Rusijos naftai. Jo teigimu, sankcijos smogė pačios Europos valstybių ekonomikoms, o ne Rusijos karinėms išlaidoms.
Buvęs oligarchas pažymėjo, kad prieš įvedant tokius ribojimus, Europos šalims derėjo pasiruošti ir surasti alternatyvių energijos resursų tiekėjų arba imtis kitų priemonių prieš Maskvą. Pavyzdžiui, ne drausti rusiškas naftą ir dujas, o papildomai juos apmokestinti.
„Mano požiūris buvo ir išlieka toks pats: ką jūs ten išvis darote? Aš buvau priblokštas, kai neturint nors kokių susitarimų su kitais tiekėjais buvo priimtas sprendimas dėl sankcijų“, – pareiškė jis „Politico“.
13:31 | Arestovyčius nurodė, kas laimės mūšį Rytų Ukrainoje
Oleksijaus Arestovyčiaus, Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjo teigimu, mūšis dėl Rytų Ukrainos miestų jau pasiekė savo aukščiausią tašką. Jis nacionalinėje Ukrainos televizijoje sakė, kad „Kova dėl Lysyčansko ir Sjevjerodonecko pasiekė kulminaciją. Šis etapas kariniu požiūriu atrodo bauginantis“.
O. Arestovyčius palygino situaciją su bokso kovos „18 raundu“.
„Bet kuri pusė, kuri ten nusiųs du artilerijos batalionus, laimės šią kovą. Pažiūrėsime, kas juos nusiųs. Kas turi [tuos batalionus], – žino tik abiejų pusių karinė vadovybė“, – Ukrainos televizijai sakė O. Arestovyčius.
13:02 | Nereikia nerimauti dėl NATO planų, po Estijos premjerės pasisakymo sako Lietuvos politikai
Estijos premjerei sakant, jog NATO gynybos planai numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir atsikovoti jas vėliau, Lietuvos politikai tvirtina, jog pagrindo nerimauti nėra ir vadina tai politine spaudimo priemone artėjant Aljanso viršūnių susitikimui.
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas interviu „Financial times“ teigė, jog dabartiniai gynybos planai leistų nušluoti Estiją ir jos žmones nuo žemėlapio, nes numato galimybę leisti užimti Baltijos šalis ir tuomet jas išvaduoti per 180 dienų.
„Jeigu palyginsite Ukrainos ir Baltijos šalių dydžius, tai reikštų visišką mūsų šalių ir kultūros sunaikinimą“, – teigė K. Kallas.
Primindama apie Rusijos karių žudynes Ukrainos Bučos mieste, Estijos premjerė teigė, jog NATO planas „prarasti ir vėliau išvaduoti“ yra netinkamas.
Lietuvos parlamento Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu teigė, kad Estijos premjerės pasisakymai yra „politinės temperatūros kaitinimas“ artėjant NATO viršūnių susitikimui.
„Nemanau, kad 180 dienų yra tas terminas, apie kurį mes čia kalbame – tikrai ne, aš ne tik nemanau, bet ir žinau – ne, bet mes dabar darom viską, kad pastiprinimo strategijos būtų kuo greitesnės ir efektyvesnės, kad reakcijos laikas būtų kuo trumpesnis“, – žurnalistams Seime sakė L. Kasčiūnas.
„Čia yra dienų klausimas“, – pridūrė jis, pabrėžęs, kad apie konkrečius gynybos planus kalbėti negali.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigė, jog politikai dažnai nežino visų gynybos planų detalių, o juose numatomi įvairūs scenarijai.
„Jokių prielaidų apie išankstinį užleidimą teritorijos nėra ir negali būti, – tvirtino ministras, – tačiau kariniai planai sudaromi atsižvelgiant, kad jeigu vienoje vietoje pasistūmėtų ir tektų užkeisti kažkokią teritoriją, tai kas toliau? Mes jam paliekame tą teritoriją? Ne, numatytas pajėgų generavimas per tam tikrą laiką.“
Jis teigė, jog minėtos 180 dienų yra numatytos itin didelių pajėgumų generavimui bei ragino „nesiaudrinti dėl kiekvieno politiko pareiškimo“.
12:36 | Vokietija dėl sumažėjusio dujų tiekimo aktyvavo pavojaus režimą
Vokietijos valdžios institucijos nusprendė aktyvuoti vadinamąjį pavojaus režimą, kuris yra antrasis avarinio plano dėl apsirūpinimo gamtinėmis dujomis etapas, ketvirtadienį skelbia visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.
Pirmasis šio plano etapas – ankstyvasis perspėjimas – Vokietijoje buvo paskelbtas kovo pabaigoje.
Apie pavojaus režimo aktyvavimą ketvirtadienį Berlyne pranešęs ekonomikos ministras Robertas Habeckas tokį žingsnį paaiškino dujų tiekimo iš Rusijos sumažėjimu ir stabiliai aukštomis jų kainomis.
Antrasis etapas aktyvuojamas, jei sutrinka dujų tiekimas arba atsiranda itin didelis dujų poreikis, ir dėl to kyla rimtų apsirūpinimo jomis sunkumų. Tačiau šiame etape daroma prielaida, kad rinka vis dar pajėgi pati išspręsti šias problemas, nesiimant ne rinkos priemonių, tai yra be valstybės įsikišimo.
Pavojaus režimo aktyvavimas nereiškia, kad dujų tiekėjams suteikiama teisė smarkiai išaugusias kainas tiesiogiai perkelti vartotojams. Federalinė tinklų agentūra (Bundesnetzagentur) kol kas neįgyvendins Energetinio saugumo įstatymo atitinkamo straipsnio, nes reguliuotoja kol kas nenustatė „esminio dujų importo sumažėjimo“ fakto, pažymi „Deutsche Welle“.
Trečiasis šio plano etapas – nepaprastoji padėtis – būtų pradėtas taikyti, jei dujų tiekimas pablogėtų tiek, kad jo nebebūtų įmanoma atkurti be valstybės įsikišimo. Tokiu atveju „Bundesnetzagentur“, pasikonsultavusi su tiekėjais, nustato dujų tiekimo vartotojams kvotas, kad pirmiausia būtų užtikrintas labiausiai pažeidžiamų grupių, tokių kaip namų ūkiai, sveikatos apsaugos sistemos įstaigos ir dujas deginančios elektrinės, aprūpinimas.
12:08 | Stoltenbergas: šalys narės gali tiekti Ukrainai ginklus „tiek laiko, kiek reikės“
Pasak NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo, sąjungininkai turi „politinę ir moralinę pareigą“ nenutraukti ginklų tiekimo. Jis pridūrė, kad karas Ukrainoje pareikalaus ilgalaikių pastangų.
11:40 | Ch. Michelis tikisi „istorinio sprendimo“ suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių statusą
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, jog tikisi, kad Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį priims „istorinį“ sprendimą suteikti kandidačių į bloko nares statusą karo draskomai Ukrainai ir jos kaimynei Moldovai.
„Tai lemiamas momentas Europos Sąjungai, tai taip pat geopolitinis pasirinkimas, kurį šiandien priimsime. Esu įsitikinęs, kad šiandien Ukrainai ir Moldovai suteiksime kandidačių statusą“, – sakė Ch.Michelis žurnalistams prieš ES viršūnių susitikimą.
Praėjusį penktadienį Europos Komisija rekomendavo Bendrijos lyderiams suteikti Ukrainai ir Moldovai kandidačių į ES statusą.
11:12 | Baltarusija pasienyje su Ukraina dislokavo medinius tankus
Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai demonstruodami savo buvimą vietovėse netoli sienos su Ukraina dislokavo iš medžio pagamintus tankų maketus, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas spaudai Oleksandras Motuzianykas.
„Siekdami vykdyti operatyvines maskavimo priemones ir pademonstruoti savo buvimą, Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų daliniai su Ukraina besiribojančiose teritorijose dislokuoja medinius tankų maketus“, – trečiadienį pranešė O. Motuzianykas.
O. Motuzianykas pridūrė, kad iki septynių Baltarusijos batalionų toliau vykdo užduotis stiprinti Ukrainos ir Baltarusijos sieną Bresto ir Gomelio srityse. Pagrindinės jų pastangos yra sutelktos į žvalgybą, pozicijų įkūrimą ir valstybės sienos apsaugą. Į šias pareigas įtraukiami šauktiniai.
10:43 | Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje sužeisti 7 žmonės
Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje praėjusią naktį buvo sužeisti mažiausiai septyni žmonės, tarp jų du vaikai, ketvirtadienį pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas, kurį cituoja ukrainiečių naujienų agentūra „Unian“.
„Čuhujivo rajone praėjusią naktį rusai apšaudė Pečenihų gyvenvietę. Nukentėjo privati įmonė, kilo gaisras. Apšaudymai tęsėsi ir ryte. Apgriauta kažkiek gyvenamųjų namų. Pirminiais duomenimis, buvo sužeisti septyni civiliai gyventojai, įskaitant du vaikus“, – savo „Telegram“ kanale nurodė O. Synjehubovas.
Jis taip pat pranešė, kad Charkivo mieste praėjusią naktį buvo apšaudytas Pramonės rajonas. O. Synjehubovo duomenimis, žmonės nenukentėjo.
10:18 | Rusijos pajėgų nuostoliai
Ukrainos ginkluotosios pajėgos skelbia nuo karo pradžios nukovusios bent 34 430 Rusijos karių.
Taip pat Ukrainos kariai sunaikino 216 lėktuvų, 183 sraigtasparnius, 1504 tankus, 3632 šarvuočius, 756 artilerijos pabūklus, 240 raketų sistemų, 14 laivų, 2548 mašinas, 620 bepiločių orlaivių, 99 priešraketinės gynybos sistemas, 4 mažo nuotolio balistinių raketų sistemas, 60 specialiosios įrangos vienetų bei 137 sparnuotąsias raketas.
09:47 | Rusai braunasi link strategiškai svarbaus miesto
Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos žvalgyba praneša apie Rusijos karinių pajėgų strategiškai svarbaus Ukrainos miesto Lysyčansko link.
„Nuo birželio 19 d. Rusijos pajėgos greičiausiai galėjo pasistūmėti daugiau nei 5 km link pietinio Lysyčansko pakraščio. Kai kurie Ukrainos daliniai pasitraukė, galbūt norėdami išvengti apsupimo. Tikėtina, kad Rusijos Federacijos sėkmė šia kryptimi yra pastaruoju metu sustiprintų dalinių ir didelės artilerijos koncentracijos rezultatas“, – pažymima naujausioje žvalgybos ataskaitoje.
Nors Rusijos pajėgos daro vis didesnį spaudimą Lysyčanko-Sjevjerodonecko sričiai ir sėkmingai žengia į priekį, planai sukurti gilesnę apsuptį ir užimti Donecko srities vakarus kol kas įstrigo.
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas taip pat sakė, kad, anot žvalgybos, artimiausiais mėnesiais Rusijos puolimas sulėtės dėl išteklių išeikvojimo. Kartu jis perspėjo britus „pasiruošti ilgam karui“.
09:07 | Derybose tarp Ukrainos ir Rusijos Vokietija kol kas deda tašką – dėl to kaltina Putiną
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas nemato perspektyvų taikos deryboms tarp Ukrainos ir Rusijos Federacijos. Jis patikslino, kad to priežastis – Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicija.
Kaip rašo Vokietijos leidinys „Deutschlandfunk“, O. Scholzas mano, kad derybos tebėra tolimoje perspektyvoje. Anot jo, Vokietija prisiims atsakomybę ir plės savo buvimą Baltijos regione, siekdama „apsaugoti kiekvieną Aljanso teritorijos kvadratinį metrą“ dėl dabartinės politinės krizės.
Vokietijos kancleris atkreipė dėmesį, kad saugumas yra svarbiausias dalykas, kurį valstybė turi užtikrinti savo piliečiams. Be to, politikas teigė, kad Kremlius prieš ukrainiečius kariauja negailestingai, todėl Ukraina sulauks finansinės, ekonominės, humanitarinės, politinės ir karinės pagalbos.
08:42 | Ukraina prarado dar dvi gyvenvietes
Rusų pajėgos užėmė dar dvi gyvenvietes Luhansko srityje – Loskutovką ir Raj-Oleksandrivką, esančias netoli Lysyčansko ir Sjevjerodonecko. Be to, rusai neapleido planų perimti greitkelio Lysyčanskas-Bachmutas kontrolę, teigiama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo suvestinėje.
„Sjevjerodonecko kryptimi priešas užėmė Loskutovkos, Raj-Oleksandrivkos gyvenvietes. Vykdo šturmo operacijas, siekdamas perimti Sirotinės gyvenvietės kontrolę. Vykdo parengiamąsias priemones kirsti Doneco upę“, – rašoma Generalinio štabo pranešime.
08:17 | Borisas Johnsonas: Rusijos puolimo tempai tik lėtės, išseko jos ištekliai
Didžiosios Britanijos karinė žvalgyba mano, kad Rusijos puolimo Ukrainoje tempai per artimiausius kelis mėnesius sulėtės, nes Rusijos kariuomenė, bandydami užimti Donbasą, eikvoja savo išteklius.
Tai Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimo Vokietijoje išvakarėse pareiškė Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas, rašo Vokietijos leidinys „Sueddeutsche Zeitung“.
B. Johnsonas pažymėjo, kad Rusijos pajėgos veržiasi rytinėje Donbaso dalyje, tačiau patiria didelių nuostolių.
„Mūsų karinė žvalgyba mano, kad per artimiausius kelis mėnesius Rusija gali pasiekti tašką, kai toliau nebus jokios pažangos, nes ji išnaudojo savo išteklius. Tada turėtume padėti ukrainiečiams pakeisti [karo] dinamiką“, – trečiadienį sakė B. Johnsonas.
„Tiek, kiek ukrainiečiai yra pajėgūs pradėti kontrpuolimą, tai turėtų būti remiama. Su [karine] įranga, kurios jie iš mūsų reikalauja“, – pridūrė Didžiosios Britanijos premjeras.
Paklaustas, kaip atrodytų Ukrainos pergalė ar V. Putino pralaimėjimas, B. Johnsonas atsakė, kad būtina bent jau atkurti iki vasario 24 dienos buvusią Ukrainos padėtį ir išstumti Rusijos kariuomenę iš okupuotų teritorijų.
07:46 | „Sustabdykite šią velnišką armadą“ – Zelenskis pasiuntė pasauliui žinutę apie Rusiją
Ragindamas pasaulį nepakartoti Antrojo pasaulinio karo istorijos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir toliau reikalauja paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai.
„Šiandien, birželio 22 d., yra Gedulo ir karo aukų atminimo diena, kuri turėjo likti amžinai XX amžiaus istorijoje ir niekada nepasikartoti. Tačiau tai kartojasi. Rusija padarė tą patį vasario 24 d., ką naciai padarė birželio 22 d. Tada nuo įsiveržimo ryto iki agresoriaus pralaimėjimo praėjo 1418 dienų.
Turime išlaisvinti savo žemę ir pasiekti pergalę daug greičiau. Tai mūsų nacionalinis tikslas“, – savo naujausioje naktinėje kalboje sakė V. Zelenskis.
Jis pabrėžė, kad per birželio 22 d. okupantai į Mykolajivą paleido septynias raketas. Smūgių būta ir Charkivo srityje, apšaudyti Černihivo ir Sumų sričių pasienio rajonai.
Taip pat surengti didžiuliai oro ir artilerijos smūgiai Donbase.
„Įsibrovėlių tikslas šia kryptimi nesikeičia – žingsnis po žingsnio sunaikinti visą Donbasą. Lysyčanskas, Slovjanskas, Kramatorskas – bet kuris miestas – jiems reikia viską sunaikinti, kaip ir Mariupolį“, – pabrėžė šalies vadovas.
Atsižvelgiant į tai, pasak Ukrainos lyderio, šaliai reikia didesnio ginklų tiekimo pagreičio
„Mūšio lauke reikia kuo greičiau pasiekti paritetą, kad sustabdytume šią velnišką armadą ir perkeltume ją už Ukrainos sienų“, – sakė V. Zelenskis.
07:21 | Ukraina tikisi visų ES narių pritarimo jos kandidatūrai
Ukrainiečių pareigūnė, prižiūrinti šalies pastangas įstoti į Europos Sąjungą, trečiadienį sakė, jog yra „100 procentų“ įsitikinusi, kad visos 27 bloko šalys narės per šios savaitės viršūnių susitikimą pritars kandidatės statuso suteikimui Ukrainai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat kalbėjo optimistiškai ir pavadino tai „lemiamu momentu“ valstybei. Ukrainos siekis įstoti į ES bus svarbiausias klausimas per Bendrijos lyderių susitikimą Briuselyje.
Interviu naujienų agentūrai AP ukrainiečių vicepremjerė europinės ir euroatlantinės Integracijos klausimams Olha Stefanišyna sakė, kad sprendimas gali būti priimtas jau ketvirtadienį, kai prasidės viršūnių susitikimas.
Pasak O. Stefanišynos, Nyderlandai, Švedija ir Danija skeptiškai vertino siūlymą pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės, kol tęsiasi Rusijos invazija, bet dabar tai palaiko. Paklausta, kokiu mastu yra įsitikinusi, kad Ukrainai bus suteiktas šalies kandidatės statusas, ji atsakė: „Dieną prieš viršūnių susitikimo pradžią galiu pasakyti, [kad] 100 procentų.“
Europos Komisija praėjusią savaitę parėmė Ukrainos kandidatūrą. O. Stefanišyna sakė, kad tai pakeitė padėtį ir išmušė pagrindą iš po „labiausiai dvejojusių“ šalių kojų.
06:36 | JAV pareigūnas: G-7 viršūnių susitikimas didins „spaudimą Rusijai“
Lyderiai per būsimą Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą Vokietijoje paskelbs naujų priemonių, didinančių spaudimą Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, trečiadienį sakė JAV aukšto rango pareigūnas.
„Parengsime konkrečius pasiūlymus, kaip didinti spaudimą Rusijai“, – sakė jis reporteriams, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga.
JAV prezidentas Joe Bidenas šeštadienį Bavarijoje susitiks su Didžiosios Britanijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Japonijos lyderiais.
06:13 | Lysyčanskas gali neatsilaikyti
Kaip rašoma naujausioje JAV Karo studijų centro (ISW) analizėje, Rusijos karinėms pajėgoms per kelias artimiausias dienas gali pavykti užimti Lysyčanską – svarbų miestą Rytų Ukrainoje. Analitikų teigimu, tai jau „ne savaičių, o dienų“ klausimas.
Anot analitikų, Rusijos oro gynybos sistemos Rytų Ukrainoje trukdo Ukrainos bepiločių orlaivių darbui, todėl Ukrainos ginkluotosios pajėgos sumažino oro operacijas. Tačiau ukrainiečiai išlieka aktyvūs kitose srityse. Pavyzdžiui, Ukrainos ginkluotosios pajėgos atliko keletą sėkmingų smūgių prieš rusus Chersono srityje.
Be to, „Rusijos kariuomenei trūksta karių ir jėgų sėkmingai kovoti Ukrainoje“, šalies karinė vadovybė tęsia priverstinę mobilizaciją, o tai neigiamai veikia mobilizuotųjų moralę ir drausmę, priduriama ataskaitoje.
Sjevjerodonecko srities karinės administracijos vadovas Romanas Vlasenko pareiškė, kad miesto gatvėse nesiliauja mūšiai.
Svarbiausi trečiadienio įvykiai
► Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad Ukraina ir Rusija dar toli nuo karo užbaigimo derybomis, ir pridūrė, kad Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas vis dar klaidingai mano, jog gali diktuoti taikos sąlygas.
► Vokietija trečiadienį įspėjo Rusiją nesiimti atsakomųjų veiksmų prieš Lietuvą, uždraudus dalies prekių tranzitą geležinkeliais į Karaliaučiaus sritį.
► Turkijos krovininis laivas trečiadienį išplaukė iš Rusijos okupuoto Ukrainos Mariupolio uosto po „konstruktyvių“ derybų su Maskva dėl grūdų, pranešė turkų gynybos ministerija.
► Gaisras Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykloje Rusijos pietinėje Rostovo srityje, besiribojančioje su Ukraina, galėjo kilti dėl drono smūgio, trečiadienį sakė regiono gubernatorius.
► Ukraina trečiadienį sakė, kad šalies rytuose esantis pramoninis Sjevjerodonecko miestas virto „pragaru“, Rusijos pajėgoms apsupant du svarbius miestus Donbase, kur Maskva koncentruoja savo karines pastangas.
► Rusijos pajėgos artėja prie Ukrainos rytinio Lysyčansko miesto Donbaso regione ir jį intensyviai apšaudo, trečiadienį pranešė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.
► Per Rusijos apšaudymą Ukrainos rytinėje Charkivo srityje žuvo 15 žmonių, įskaitant aštuonerių metų vaiką, pranešė regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
► Rusijoje netoli Ukrainos sienos sudužus rusų kariuomenės šturmo lėktuvui, žuvo jo pilotas, pranešė Pietų karinės apygardos spaudos tarnyba.
