Svarbiausios dienos naujienos:
23:55 | Ukraina patvirtino biudžetą, kuriame 60 proc. lėšų numatoma skirti gynybai ir saugumui
Ukrainos įstatymų kūrėjai antradienį nubalsavo patvirtinti 2025 m. biudžetą, kuriame 50 mlrd. JAV dolerių arba 60 proc. visų išlaidų numatoma skirti gynybai ir saugumui.
„Patvirtintas 2025 m. valstybės biudžetas“, – platformoje „Telegram“ pranešė ministras pirmininkas Denysas Šmygalas, pridurdamas: „Visi fizinių ir juridinių asmenų mokesčiai kitąmet bus naudojami mūsų šalies gynybai ir saugumui užtikrinti“.
23:01 | Lenkija: didžiausios ES šalys pritaria Ukrainos gynybos obligacijoms
Penkios didžiausios Europos Sąjungos (ES) šalys pritarė pasiūlymui išleisti bendras gynybos obligacijas bloko gynybos pramonei paremti, antradienį sakė lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą, ES šalys siekia stiprinti savo gynybos sektorius, tačiau nebuvo aišku, kaip surinkti reikiamas sumas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) birželį sakė, kad blokui reikia per ateinantį dešimtmetį investuoti 500 mlrd. eurų į savo gynybą.
Tarp aptariamų galimybių yra ES gynybos obligacijų išleidimas – bendra skolinimosi schema, panaši į mechanizmą, kuriuo blokas finansavo savo atsigavimo po COVID-19 pandemijos programą.
„Manau, tai pirmas kartas (...), kai penkios didžiausios Europos Sąjungos šalys pritarė Europos gynybos obligacijoms“, – sakė R. Sikorskis, surengęs derybas su kolegomis iš Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos. Susitikime taip pat dalyvavo Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius.
27 narių ES taip pat skiria buvusį Lietuvos ministrą pirmininką Andrių Kubilių į naują gynybos ir kosmoso komisaro postą. Gynybos komisaras turės vadovauti šioms pastangoms.
Rugsėjį A. Kubilius ragino imtis naujų drąsių žingsnių siekiant surinkti milžiniškas sumas gynybai.
Atkartodamas šį raginimą R. Sikorskis sakė, kad šiam eurokomisarui „turi būti suteikti rimti ištekliai rimtai misijai vykdyti“.
22:46 | Macronas Kinijos vadovui teigė, jog jų požiūriai dėl „tvarios taikos“ Ukrainoje sutampa
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį sakė Kinijos lyderiui Xi Jinpingui, jog ir jis norėtų Ukrainoje sulaukti „tvarios taikos“.
Ši tema buvo viena svarbiausių Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime Rio de Žaneiro mieste.
E. Macronas, kalbėjęs dvišalio susitikimo pradžioje, tvirtino, kad šiuo klausimu Prancūzijos ir Kinijos „požiūriai sutampa“.
22:33 | Tūkstantąją Rusijos pradėto puolimo dieną EK dar kartą patvirtino remianti Ukrainą ir jos žmones
Antradienį, skaičiuojant tūkstantąją dieną nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios, Europos Komisija (EK) dar kartą išreiškė paramą nuo Kremliaus agresijos kenčiančiai šaliai.
„Rusija turi sumokėti už tūkstantį dienų nusikaltimų ir destrukcijos. Šiandien yra gedulo, o kartu ir įsipareigojimo diena. Įsipareigojame ir toliau jus palaikyti tiek, kiek reikės. Ukrainos ateitis yra mūsų Sąjungoje. Jūsų laisvė yra mūsų laisvė. Mūsų Sąjunga yra jūsų namai“, – teigė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
Skaičiuojama, jog nuo karo pradžios Europos Sąjungos valstybės narės sutelkė 124 mlrd. eurų vertės ekonominę, humanitarinę ir karinę pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms.
22:14 | Aiškėja daugiau apie Ukrainos raketų ataką prieš Rusiją: Maskvai pavyko sulaikyti vos dvi raketas iš 8
Leidinys „Reuters“, remdamasis savo šaltiniais, praneša, kad Ukraina atakai viso panaudojo 8 ATACMS raketas.
Nors Ukrainos pareigūnai viešai nenurodė, kokią amuniciją panaudojo atakai, leidinio šaltiniai patvirtino, kad tai buvo raketos ATACMS.
„Reuters“ šaltinis pranešė, kad atakai buvo panaudotos 8 raketos, iš kurių rusams pavyko sulaikyti tik dvi.
Tuo tarpu Rusija oficialiai skelbė, kad ukrainiečiai paleido 6 raketas, iš kurių Rusijos oro gynyba tariamai sulaikė 5. O viena raketa, kuri „prasibrovė“ pro oro gynybą, esą nepadarė didelės žalos.
21:53 | ET deklaracija: Rusija šiurkščiai pažeidė tarptautinę teisę ir turi būti patraukta atsakomybėn
Europos Taryba toliau remia Ukrainos kovą už laisvę ir teritorinį vientisumą su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis ir toliau sieks, kad Rusija prisiimtų atsakomybę už savo nusikaltimus.
Taip rašoma Europos Tarybos ministrų komiteto 1 000-osios Rusijos karo Ukrainoje dienos proga priimtoje deklaracijoje.
„Šiandien mes toliau remiame Ukrainos kovą už laisvę, demokratiją, suverenumą ir teritorinį vientisumą su tarptautiniu mastu pripažintomis sienomis ir kartu su tarptautiniais partneriais toliau sieksime užtikrinti šalies rekonstrukciją ir atkūrimą, patraukti Rusiją atsakomybėn už jos nusikaltimus bei užtikrinti teisingą ir tvarią taiką Ukrainoje“, – teigiama deklaracijoje.
Deklaracijoje taip pat pastebima, kad Rusija jau 1 000 dienų akivaizdžiai pažeidinėja tarptautinę teisę, įskaitant JT Chartiją ir Europos Tarybos statutą.
„Jau 1 000 dienų mus įkvepia Ukrainos liaudies tvirtybė ir narsa ginant savo tėvynę, kurią jie rodo visiems, tikintiems demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės vertybėmis“, – rašoma dokumente.
Valstybių atstovai, politikai ir diplomatai šiuo metu mini 1 000-ąją Rusijos plataus masto invazijos Ukrainoje dieną.
21:40 | Borrellis: Rusijos branduoliniai grasinimai – „neatsakingi“
ES vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis antradienį apkaltino Rusiją svaidantis „visiškai neatsakingais“ grasinimais branduoliniu ginklu po to, kai prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė naująją Rusijos branduolinę doktriną, išplečiančią Maskvos galimybes panaudoti šį ginklą.
„Tai ne pirmas kartas, kai Putinas žaidžia branduolinį žaidimą“, – po gynybos ministrų susitikimo Briuselyje žurnalistams sakė kadenciją baigiantis užsienio politikos vadovas, sakydamas, kad „bet kokios kalbos apie branduolinį karą yra neatsakingos“.
J. Borrellis spaudė ES valstybes nares sekti Vašingtono pavyzdžiu ir leisti Kyjivui suduoti smūgius Rusijos teritorijoje naudojant padovanotas ilgojo nuotolio raketas. „Tai visiškai atitinka tarptautinę teisę“, – sakė jis.
Taip pat J. Borrellis po susitikimo, per kurį buvo paminėta 1000-oji karo diena, žurnalistams sakė, kad Europos Sąjungos ateitis priklauso nuo Rusijos karo Ukrainoje baigties.
Pasak jo, ES valstybių „didžioji dauguma“ pritarė minčiai, kad „Ukrainos likimas nulems Europos Sąjungos likimą“.
21:28 | Akcijos smunka baiminantis Ukrainos ir Rusijos karo eskalacijos
Antradienį akcijų rinkos visoje Europoje ir Jungtinėse Valstijose smuko, investuotojams nuogąstaujant dėl Rusijos karo prieš Ukrainą paaštrėjimo.
Maskva pagrasino reaguoti „atitinkamai“ po to, kai Ukraina paleido pirmąją JAV pagamintą raketą į Rusijos teritoriją, gavusi JAV prezidento Joe Bideno leidimą.
Rusijos grasinimai į konvencinę ataką atsakyti branduoliniu ginklu sukėlė šaltuką akcijų biržose; Rusija taip pat pasižadėjo nugalėti savo kaimynę.
„Šio ryto naujienos sukrėtė rinkas, todėl Europos akcijos smuko ir sustiprėjo „meškų“ tendencija euro atžvilgiu“, teigė Forex.com rinkos analitikas Fawadas Razaqzada.
„Artėjame prie labai pavojingų teritorijų“, – pridūrė jis.
Tai akivaizdi nuotaikų permaina po pirmadienį Volstrite vyravusio optimizmo, kai akcijos kilo, atsikračiusios netikrumo dėl Donaldo Trumpo mokesčių ir tarifų planų. Ši dinamika persidavė ir Azijos akcijų prekybai.
Honkongas ir Šanchajus užsidarė su aukštesniais rodikliais, viliantis, kad Kinija paskelbs daugiau skatinamųjų priemonių, kuriomis Pekinas tikisi išjudinti šalies ekonomiką ir ypač nekilnojamojo turto sektorių.
Vokietijos pramonės milžinės „Thyssenkrupp“ akcijos pakilo maždaug aštuoniais procentais po to, kai grupė pareiškė, jog kitais finansiniais metais tikisi vėl dirbti pelningai – nepaisant to, kad antrus metus iš eilės patyrė didelių nuostolių.
„Nestle“ smuko 2,1 proc. po to, kai naujasis generalinis direktorius Laurent‘as Freixe paskelbė planą sumažinti sąnaudas ir turėti atskirą vandens ir gėrimų verslą.
Šį mėnesį D. Trumpui laimėjus pergalę JAV prezidento rinkimuose, akcijos patyrė ryškių svyravimų, nes investuotojai įvertino mokesčių mažinimo ir galimo prekybos karo su Kinija bei kitomis šalimis poveikį.
Dėl to padidėjusi infliacija sukeltų galvos skausmą JAV Federalinės rezervų sistemos politikos formuotojams, kurie vis dar stengiasi pažaboti kainas.
Prekeiviai mažina savo statymus dėl to, kiek palūkanų normų mažinimo sesijų FED paskelbs ateinančiais metais.
Žvelgiant į ateitį, rinkos laukia trečiadienį išeisiančios dirbtinio intelekto lustų milžinės „Nvidia“ ketvirčio pajamų ataskaitos, nuo kurios gali priklausyti, ar technologijų sektoriuose tvyrantis optimizmas pasirodys esąs tvarus.
21:10 | Ukraina: rusų okupantų gamtai padaryta žala siekia 71 mlrd. JAV dolerių
Rusijos invazijos Ukrainoje gamtai padaryta žala siekia 71 mlrd. JAV dolerių, jos metu į aplinką išmestas didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, Baku vykstančioje konferencijoje „COP29“ pasakė Ukrainos vyriausybė.
„Gamta šiame kare – nebyli auka“, – sakė Ukrainos aplinkos apsaugos ir gamtinių išteklių ministrė Svitlana Grinčiuk.
Poveikis, kuris yra daromas klimatui – ypač kertant miškus, padedančius natūraliai subalansuoti anglies emisijas – rodo, kad karo pasekmes jaučia „ne tik Ukraina, bet ir pasaulio bendruomenė“, – kalbėdama su žurnalistais sakė ji.
S. Grinčiuk teigimu, Ukrainos vyriausybė skaičiuoja, kad karo metu gamtai padaryta žala siekia 71 mlrd. JAV dolerių, o į aplinką buvo išmesta maždaug 190 mln. tonų anglies dvideginio.
JT Plėtros programa prieš metus apskaičiavo, kad karo žala aplinkai sudaro 56 mlrd. dolerių.
Naujausiu ukrainiečių vertinimu, vien dėl karo veiksmų nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. vasarį į aplinką išmesta 51,6 mln. tonų anglies dvideginio, dar 56 mln. tonų bus išmesta, po karo tenkinant infrastruktūros rekonstrukcijos poreikius.
Vieni iš didžiausių emisijų šaltinių yra gaisrai, per kuriuos į aplinką buvo išmesta 27,2 mln. anglies dvideginio.
S. Grinčiuk teigimu, per invaziją nuniokota trys milijonai hektarų miškų, o tai yra daugiau nei visas daugelio šalių miško masyvų plotas.
Šias remarkas ji išsakė po to, kai per rusų bombardavimą visoje Ukrainoje buvo smarkiai apgriauta energijos tiekimo infrastruktūra ir milijonai gyventojų atsidūrė tamsoje.
Tiek Rusija, tiek Ukraina pastaruoju metu padidino savo puolimo intensyvumą, manydamos, kad po dviejų mėnesių į Baltuosius rūmus grįžus Donaldui Trumpui, gali pasikeisti JAV politika svarbios Kyjivui teikiamos pagalbos atžvilgiu.
S. Grinčiuk sakė, kad Ukraina atsikurdama atsižvelgia į klimatą, o grėsmės iš Rusijos akivaizdoje mažos apimties atsinaujinančios energijos projektai yra laikomi tvaresniais.
„Visi ukrainiečiai per labai trumpą laiką gerai išmoko taupyti energiją“, – paaiškino ji.
Narystės Europos Sąjungoje siekianti Ukraina įsipareigojo iki 2050 m. pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kiekis šalyje taptų lygus nuliui – tokį uždavinį sau yra nustatęs ir šalių blokas.
20:26 | Scholzas Xi Jinpingui: Šiaurės Korėjos kariai Ukrainoje reiškia eskalaciją
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį pasakė Kinijos prezidentui Xi Jinpingui, kad įtariamas Šiaurės Korėjos karių dislokavimas Rusijoje, siekiant paremti rusų karo veiksmus Ukrainoje, gali turėti neigiamų pasekmių karui.
„Tai, kad Rusijos kare prieš Ukrainą buvo dislokuoti Šiaurės Korėjos kariai, mano nuomone, yra tolesnis eskalavimas“, – žurnalistams po Rio de Žaneire vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo sakė O. Scholzas.
„Tai turėtų kelti nerimą visiems Azijos gyventojams“, – pridūrė jis.
20:18 | Borrellis: pasiektas tikslas perduoti Ukrainai milijoną artilerijos šaudmenų
Europos Sąjunga (ES) vėliau nei tikėjosi, tačiau įvykdė artilerijos šaudmenų tiekimo Ukrainai planą. „Pasiekėme milijono artilerijos šaudmenų tikslą“, – po ES gynybos ministrų susitikimo Briuselyje pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Anot jo, amunicija perduota Ukrainai – „keliais mėnesiais vėliau nei tikėtasi“. Pradžioje buvo planuota, kad ES milijono šaudmenų tikslą pasieks iki kovo pabaigos.
Iš tikrųjų iki kovo Kyjivui buvo pristatyta tik kiek daugiau nei pusė šaudmenų. Tada ES užsibrėžė naują tikslą – perduoti šaudmenis iki 2024 m. pabaigos. „Tęsime tai, nes Rusija ir toliau gauna amunicijos ir raketų iš Šiaurės Korėjos ir Irano“, – paskelbė J. Borrellis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenkis Kyjive pristatė planą, kaip padidinti Rusijos užpultos šalies atsparumą. Ukraina daug investuos į ginkluotę, teigė jis. Tai apima amunicijos gamybą Ukrainoje. „Ukrainietiški ginklai“ esą yra viena pagrindinių Ukrainos nepriklausomybės garantijų.
19:55 | Pasaulio bankas skirs Ukrainai 662 mln. JAV dolerių socialinei apsaugai užtikrinti
Ukrainos ministrų kabinetas patvirtino sprendimą iš Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko (TRPB) paimti 662 mln. JAV dolerių paskolą socialinės apsaugos programoms finansuoti.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė nuolatinis vyriausybės atstovas Aukščiausiojoje Radoje Tarasas Melničiukas.
„Buvo priimtas sprendimas, kad yra tikslinga pritraukti 662 mln. JAV dolerių dydžio Tarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko paskolą, skirtą papildomai finansuoti Investicijų į socialinę apsaugą ir įtrauktį, atsparumą ir efektyvumą projektą“, – nurodė T. Melničiukas.
Paskolos lėšos bus naudojamos tokiais tikslais: kompensuoti valstybės biudžeto išlaidas vaikų ir šeimų socialinei apsaugai, teikti pašalpas būstui ir bendruomenės paslaugoms, pirkti kietąjį ir skystąjį kurą bei dujas šildymui, teikti socialinę apsaugą sunkioje padėtyje esantiems piliečiams, mokėti iki gyvos galvos skiriamas valstybines stipendijas, užtikrinti neįgalių asmenų socialinę apsaugą.
Pranešama, kad Pasaulio bankas pagal Paramos rekonstrukcijai per išmanų finansų valdymą projektą, kurio tikslas – remti institucijų reformas, būtinas siekiant įstoti į Europos Sąjungą, suteiks Ukrainai 750 mln. JAV dolerių pagalbos paketą. Dalis šios sumos bus skirta iš Japonijos vyriausybės remiamo fondo „ADVANCE Ukraine“.
19:32 | Rusija paskelbė, kad kitąmet gegužės 9-osios šventė bus „didžiausia istorijoje“
Rusija pažadėjo kitais metais, kai bus minimos aštuoniasdešimtosios Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją metinės, surengti „didžiausią istorijoje“ Pergalės dienos šventę.
Valdant prezidentui Vladimirui Putinui, tvirtai paruošusiam šalį karui, gegužės 9-ąją minima Pergalės diena Rusijoje tapo pagrindine visuomenine švente.
Kiekvienais metais šios šventės metu Raudonojoje aikštėje vyksta didžiulis karinės technikos ir karių paradas, po kurio Rusijos vadovas sako kalbą.
„Gegužės 9-oji mums šventa data, tam tikra prasme joje užkoduota mūsų nacionalinė tapatybė“, – antradienį pristatydama kitų metų renginius pasakė kultūros ministrė Olga Liubimova.
„Mes pasistengsime, kad ši šventė taptų didžiausia istorijoje“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad „visus metus“ vyks daugiau nei 170 renginių šiai sukakčiai paminėti.
Kitų metų Pergalės dienos paradui rengiamasi svarbiu karo Ukrainoje metu, mat Rusija stabiliai stumiasi pirmyn mūšio lauke ir, JAV prezidentui Donaldui Trumpui besirengiant sugrįžti Baltuosius Rūmus, imama kvestionuoti Vašingtono pagalbą Kyjivui.
Antradienį V. Putinas pasirašė dekretą, kuriuo sumažinama riba, nuo kurios Maskva galėtų panaudoti branduolinį ginklą, nes vos kelias dienas prieš tai Vašingtonas leido Ukrainai naudoti JAV tolimojo nuotolio raketas giliai Rusijos teritorijoje esantiems taikiniams pulti.
19:15 | Vokietijos ministrė ragina ES parodyti daugiau solidarumo priimant pabėgėlius iš Ukrainos
Jei dėl Rusijos laimėjimų kare Ukrainoje į Europos Sąjungą plūstelės nauja didelė pabėgėlių banga, Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser norėtų, kad pabėgėliai būtų teisingiau paskirstyti tarp ES šalių.
N. Faeser teigė, kad ji nesitiki tokios įvykių raidos, tačiau sakė, kad dabartinis Ukrainos pabėgėlių paskirstymas užkrauna didelę naštą vos kelioms juos priimančioms šalims.
„Jei žmonėms iš tiesų teks bėgti, nes (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas suintensyvino karą ir dar artėja žiema, tuomet mes turime užtikrinti ES solidarumą“, – sakė N. Faeser.
Šiuo metu 54 proc. visų Ukrainos pabėgėlių ES priima Lenkija, Čekija ir Vokietija, teigė ministrė. „Todėl turi būti paskirstymas į kitas šalis“, – sakė ji.
N. Faeser taip pat pažymėjo, kad Vokietija siekia suteikti Ukrainai visapusišką paramą, taip pat ir techninę pagalbą, kad, nepaisant Rusijos oro antskrydžių, būtų užtikrintas šilumos ir elektros energijos tiekimas.
Ši pagalba, pasak N. Faeser, padėtų didesniam skaičiui žmonių likti Vakarų Ukrainoje.
19:04 | Baltieji rūmai smerkia Rusijos „neatsakingą retoriką“ dėl branduolinių ginklų panaudojimo
Baltieji rūmai antradienį pasmerkė Maskvos „neatsakingą retoriką“ po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sušvelnino branduolinių ginklų panaudojimo taisykles, tačiau pareiškė, kad nemato reikalo keisti savo jėgos pozicijų.
„Tai dar viena neatsakinga Rusijos retorika, kurią girdėjome pastaruosius dvejus metus“, – naujienų agentūrai AFP sakė Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai.
Tuo metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Brazilijoje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime apkaltino Didžiojo dvidešimtuko (G-20) šalių lyderius neveiklumu po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo sušvelnino Maskvos branduolinių ginklų naudojimo taisykles.
„Šiandien G-20 šalys sėdi Brazilijoje. Ar jos kažką pasakė? Nieko“, – spaudos konferencijoje sakė V. Zelenskis, kaltindamas G-20 lyderius nesugebėjimu sukurti „stiprios strategijos“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pasirašė dekretą, kuriuo Maskvai leidžiama panaudoti branduolinius ginklus prieš jų neturinčią valstybę, jei ją remia branduolinės galios.
Toks žingsnis žengtas minint 1 000-ąją Rusijos invazijos į Ukrainą dieną ir po to, kai Jungtinės Valstijos suteikė Kyjivui leidimą naudoti tolimojo nuotolio raketas prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje.
17:54 | „Rusija per tris dienas paims Kyjivą“ virto 1000 karo dienų: Kremlius teisinasi, kodėl karas užtruko
Nors Rusijos vadovybė anksčiau skelbė apie Ukrainos sostinės Kyjivo okupavimą per dvi arba tris dienas, karas tebevyksta 1001-ąją dieną. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas teisinosi, kodėl karas užtruko.
Apie tai rašo UNIAN.
Nors karas tęsiasi jau daugiau nei 1000 dienų, D. Peskovas sako, kad „prireiks daugiau laiko“.
„Kai viskas prasidėjo, viskas buvo daroma prieš Kyjivo režimą. Ir dabar viskas tęsiasi kaip karas tarp Rusijos ir NATO. Štai kodėl karas užtruko ir truks šiek tiek ilgiau“, – sakė D. Peskovas.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
17:24 | Solovjovas panoro sunaikinti Baltijos šalis: jokių piktų kėslų nėra – tereikia atsiimti žemes ir atkurti teises rusakalbiams
Rusijos propagandos vėliavnešys Vladimiras Solovjovas vienoje iš savo laidų pratrūko ant Baltijos šalių, kurių valstybingumą jis pavadino „niekiniu“ ir paragino „sunaikinti nacistinį režimą, išlaisvinti žemes bei atstatyti rusakalbių teises“.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
17:19 | Borrellis: karo Ukrainoje pabaiga nulems ES ateitį
Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovas Josepas Borrellis antradienį perspėjo, kad bloko ateitis priklauso nuo to, kaip baigsis Rusijos karas prieš Ukrainą.
Jo komentarai nuskambėjo po gynybos ministrų derybų, vykusių 1 000-ąją karo Ukrainoje dieną.
J. Borrellis Briuselyje žurnalistams sakė, kad didžioji dauguma ES valstybių sutarė, jog „Ukrainos likimas nulems Europos Sąjungos likimą“.
17:00 | Aukšto rango pareigūnas: Ukraina panaudojo JAV raketas smūgiams Rusijos teritorijoje
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas antradienį naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad šalies kariuomenė panaudojo JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas ATACMS smūgiams Rusijos teritorijoje.
„Ataka Briansko srityje buvo įvykdyta raketomis ATACMS“, – sakė šaltinis naujienų agentūrai AFP, nepateikdamas jokių detalių.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per spaudos konferenciją Kyjive atsisakė tai pakomentuoti.
Rusija pareiškė, kad JAV ginklų panaudojimas žymi naujo karo etapo pradžią.
16:39 | Vokietijos gynybos ministras: „Putinas nenusiteikęs dėl ko nors derėtis“
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pasakė, kad praėjusią savaitę įvykęs kanclerio Olafo Scholzo pokalbis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dar kartą rodo, kad rusų lyderis nėra suinteresuotas derėtis su Ukraina.
B. Pistoriusas antradienį apgynė O. Scholzo sprendimą valandą kalbėti su V. Putinu telefonu, nors toks sprendimas ir sulaukė Ukrainos ir kai kurių sąjungininkių Europoje kritikos.
Tačiau B. Pistoriusas taip pat pasakė, kad šis skambutis tik dar sykį parodė, jog V. Putinas vargu ar yra suinteresuotas pradėti su Vakarais derybas dėl Ukrainos ar kitų klausimų.
„Manau, kad jis nebuvo toks veiksmingas, kaip būtume tikėjęsi, nes V. Putinas daugiau ar mažiau iš karto, per 48 valandas atsakė rimtomis atakomis, didelėmis atakomis prieš Ukrainos infrastruktūrą. Bet vis tiek svarbu kalbėtis, kai tik atsiranda tokia galimybė“, – pasakė B. Pistoriusas.
„Šis skambutis tapo įrodymu, kad Putinas nėra nusiteikęs dėl ko nors derėtis. Todėl visi Vokietijoje ar kitose Europos šalyse turėtų pagaliau suprasti, kad apie taiką kalbėtis nėra prasmės, – sakė jis. – Nes žinoma, kad kiekvienas iš mūsų nori taikos, bet Putinui jos nereikia ir tą mums įrodė šis skambutis.“
B. Pistoriusas šiuos komentarus išsakė dalyvaudamas Briuselyje vykstančiame ES šalių gynybos ministrų susitikime.
16:14 | Lavrovas apie Ukrainos paleistas raketas: Vakarai nori eskalacijos, Maskva reaguos atitinkamai
„Smūgiai Briansko sričiai ATACMS raketomis – signalas, kad jie (Vakarai) nori eskalacijos. Tačiau, mes negalime patvirtinti, kad JAV priėmė sprendimą smogti tolimojo nuotolio raketomis Rusijos Federacijos teritorijoje“, – pareiškė S. Lavrovas.
Jo teigimu, ukrainiečiai paleido raketas „valdant amerikiečių ekspertams“, todėl tai reiškia eskalaciją ir NATO įsitraukimą „į naują karo fazę“.
Rusijos užsienio reikalų ministras pareiškė, kad „Maskva atitinkamu būdu reaguos į JAV sprendimą smogti Rusijos gilumoje“.
15:36 | Varšuva: didžiosios ES šalys pasirengusios teikti paramą Ukrainai, jei JAV ją sumažins
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį pareiškė, kad didžiosios Europos Sąjungos (ES) šalys yra pasirengusios toliau teikti finansinę ir gynybinę pagalbą Ukrainai tuo atveju, jei į valdžią JAV grįžtantis Donaldas Trumpas ją sumažins.
„Palankiai vertinu didžiausių Europos Sąjungos šalių pasirengimą prisiimti karinės ir finansinės paramos Ukrainai naštą, atsižvelgiant į galimą JAV dalyvavimo mažinimą“, – pareiškė Lenkijos ministras.
14:16 | Rusija patvirtino gavusi smūgį ATACMS: skelbia apie 6 paleistas raketas
Rusijos Gynybos ministerija patvirtino, kad Ukrainos kariuomenė pirmą kartą smogė Rusijai raketomis ATACMS, praneša „BBC Russian“.
Ministerija pranešė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos naktį smogė šešiomis ATACMS raketomis objektui Briansko srityje.
Rusija skelbia, kad numušė penkias ATACMS raketas, viena esą buvo apgadinta ir jos fragmentai nukrito ant karinio objekto Briansko srityje techninės teritorijos, kilo gaisras, aukų ir žalos nėra, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
14:07 | Zelenskis: 2025-aisiais paaiškės, kas laimės karą Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, jog 2025-ieji nulems, kas laimės Rusijos prieš beveik trejus metus pradėtą karą.
„Lemiamais momentais – jie ateis kitais metais – privalome niekam pasaulyje neleisti suabejoti mūsų visos valstybės atsparumu. Šiuo etapu sprendžiama, kas nugalės“, – sakė V. Zelenskis.
13:54 | Lenkijos užsienio reikalų ministras: ES pasirengusi „prisiimti“ pagalbos Ukrainai „naštą“
Didžiosios Europos Sąjungos (ES) šalys yra pasirengusios teikti gynybos ir finansinę pagalbą Ukrainai, jei JAV sumažins paramą, antradienį pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
„Su dėkingumu atkreipiu dėmesį į didžiausių Europos Sąjungos šalių pasirengimą prisiimti karinės ir finansinės paramos Ukrainai naštą, atsižvelgiant į galimą JAV dalyvavimo sumažėjimą“, – žurnalistams po derybų su kolegomis iš Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos ir Ispanijos sakė R. Sikorskis.
13:34 | Estijos premjeras teigia, kad Scholzo skambutis Putinui buvo klaida
Estijos premjeras Kristenas Michalas sukritikavo Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo skambutį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui kaip klaidą.
„Šiuo pokalbiu taika nebus pasiekta“, – antradienį interviu Estijos televizijai pareiškė K. Michalas.
Ministras pirmininkas sakė, kad teigiama žinutė būtų pasiųsta suteikus Ukrainai „daugiau pagalbos, paramos, ginklų“.
Europos Sąjungos ir NATO narė Estija yra viena ištikimiausių Rusijos užpultos Ukrainos rėmėjų.
E. Michalas pažymėjo, kad dėl Rusijos atakų prieš energetikai ir šildymui labai svarbią infrastruktūrą artimiausi mėnesiai greičiausiai bus labai sunkūs Ukrainai.
Estijos premjeras kartu paragino NATO partnerius padidinti išlaidas gynybai iki mažiausiai 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Dabartinis NATO karinių išlaidų tikslas yra mažiausiai 2 proc., o atitinkamos Estijos išlaidos šiais metais siekia 3,4 proc.
13:10 | Zelenskis: iš Trumpo stebuklo laukti nereikia – reikia dirbti
Reikia nelaukti stebuklo iš išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo ir dirbti kiekvieną dieną, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Apie tai jis antradienį kalbėjo Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, rašo UNIAN.
12:20 | NATO vadovas: negalima leisti, kad Putinas „pasiektų savo“ Ukrainoje
Antradienį NATO vadovas Markas Rutte perspėjo, kad negalima leisti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nugalėti Ukrainos. 1000-ąją karo dieną NATO vadovas dalyvauja Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų derybose.
„Kodėl taip svarbu, kad Putinas nepasiektų savo? Nes prie mūsų sienų mes turėsime padrąsintą Rusiją (...) ir aš esu visiškai įsitikinęs, kad ji ten nesustos“, – žurnalistams Briuselyje sakė M. Rutte.
12:08 | Chersone per rusų apšaudymą nukentėjo gelbėtojas
Chersone per rusų apšaudymą nukentėjo gelbėtojas. Priešas smogė ugniagesių brigadai, atvykusiai dirbti savo darbo.
Tai pranešė Ukrainos valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos vyriausioji valdyba Chersono srityje, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Chersone per priešo apšaudymą buvo sužeistas gelbėtojas“, – rašoma pranešime.
Kaip pažymima, per parą okupantai surengė 101 apšaudymą, paleido 458 sviedinius į Chersono srities gyvenvietes ir patį Chersoną.
Dėl priešo atakų kilo 8 gaisrai – degė gyvenamieji namai ir ūkiniai pastatai.
Kaip informavo valdybos atstovai, Rusijos kariškiai apšaudė ugniagesių brigadą, atvykusią į vieną iš gaisraviečių.
Gelbėtojams pavyko pasitraukti į saugią vietą, tačiau vienas iš ugniagesių buvo kontūzytas. Jam teikiama pagalba gydymo įstaigoje.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rusai naktį paleido keliolika sviedinių į Chersono srities Bilozirkos gyvenvietę, sugriauta gyvenamųjų namų, nukentėjo kritinė infrastruktūra.
11:57 | Pistorius: Vokietija kabelių apgadinimą Baltijos jūroje laiko sabotažo aktu
Dviejų povandeninių šviesolaidinių ryšių kabelių apgadinimas Baltijos jūroje turi būti laikomas sabotažo aktu, nors vis dar nėra aišku, kas yra už tai atsakingas, antradienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, informuoja agentūra „Reuters“.
„Niekas netiki, kad šie kabeliai buvo nukirsti netyčia“, – nurodė B. Pistoriusas.
„Todėl turime konstatuoti, konkrečiai nežinodami, kas tai padarė, kad tai yra hibridinis veiksmas. Taip pat turime daryti prielaidą, to dar nežinodami, kad tai yra sabotažas“, – pridūrė jis.
11:43 | Per 1000 karo dienų Rusija vien į Kyjivą paleido daugiau nei 2500 raketų ir dronų
Per 1000 plataus masto invazijos dienų Rusijos kariuomenė vien prieš Ukrainos sostinę panaudojo daugiau nei 2500 įvairaus tipo raketų ir bepiločių orlaivių, „Telegram“ kanale parašė Kyjivo miesto karinė administracija.
Per 1000 dienų Kyjive buvo paskelbti 1369 antskrydžiai, bendra jų trukmė – 1553 valandos.
Per šį laikotarpį Rusijos pajėgos prieš Ukrainos sostinę panaudojo daugiau nei 2500 raketų ir dronų. Kyjivą puolė daugiau nei 1600 įvairių modifikacijų nepilotuojamų orlaivių, beveik 800 sparnuotųjų raketų Ch-101, „Iskander-K/X-69“ tipo raketų, beveik 90 balistinių raketų „Iskander-M/KN-23“, beveik 40 hipergarsinių balistinių raketų „Kinžal“ ir šešios „Cirkon“ hipergarsinės raketos.
Vien 2024 m. Rusija prieš Kyjivą panaudojo beveik 1250 vienetų įvairių aviacijos ginklų. Per pastarąsias 1000 dienų Kyjivas patyrė maždaug dešimt didelio masto kombinuotų oro antskrydžių, per didžiausią jų Rusijos kariuomenė paleido į sostinę beveik 80 raketų ir dronų.
Lapkričio 19 d. sukanka 1000 dienų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
11:01 | Pirmasis smūgis: pranešama apie Ukrainos ataką Rusijos teritorijoje JAV tolimojo nuotolio raketa
Ukraina galimai pirmą sykį panaudojo JAV tolimojo nuotolio ginkluotę Rusijos teritorijoje, skelbiama „Censor.net“.
Skelbiama, kad naktį buvo smogta logistikos centro nr. 1046 arsenalui netoli Karačevo, Briansko srityje. Užfiksuota 12 antrinių sprogimų ir detonacija. Anksčiau V. Putinas grasino smogti NATO pajėgoms, jei Ukraina pradės atakuoti tolimojo nuotolio ginklais Rusijos teritorijoje.
10:56 | Putinas pasirašė atnaujintą Rusijos branduolinę doktriną
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pasirašė atnaujintos branduolinės doktrinos dokumentą. Anksčiau Kremlius skelbė, kad tai – perspėjimas Vakarams. Rusija savo branduolinę doktriną keičia siekdama apriboti Vakarų pagalbą Ukrainai ir gąsdindama branduoliniu smūgiu, kaip atsaku į leidimą Kyjivui smūgiuoti Rusijos gilumoje Vakarų šalių ginkluote.
10:49 | Po pranešimo apie draudžiamus cheminius ginklus Kyjivas paragino imtis „ryžtingų veiksmų“
Antradienį Kyjivas apkaltino Rusiją ir paragino sąjungininkes imtis veiksmų, kai tarptautinė Cheminių ginklų uždraudimo organizacija (OPCW) pranešė, kad Ukrainos dirvožemio mėginiuose iš fronto linijos buvo aptikta uždraustų riaušių malšinimo dujų.
„Raginame savo partneres imtis ryžtingų veiksmų sustabdyti agresorę ir patraukti atsakomybėn už nusikaltimus atsakingus asmenis“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Jame sakoma, jog tai susiję su incidentu netoli Ilinkos kaimo Dnipropetrovsko srityje rugsėjo 20 dieną. Ekspertų komanda surinko dokumentus ir skaitmenines bylas, liudytojų parodymus, gavo tris Ukrainos surinktus pavyzdžius: granatos užtaisą ir du iš tranšėjos paimtus grunto mėginius. Mėginiai buvo išsiųsti į dvi OPCW pasirinktas laboratorijas nepriklausomai analizei. Pabrėžiama, kad laboratorijų analizės buvo atliktos atskirai ir nepriklausomai viena nuo kitos. Patvirtinta, kad granatoje ir iš apkasų paimtuose dirvožemio mėginiuose buvo riaušėms malšinti skirtos medžiagos, žinomos kaip CS. Cheminių ginklų uždraudimo konvencija draudžia kare naudoti šią medžiagą. CS dujos nėra mirtinos, tačiau sudirgina jutimo organus, įskaitant plaučius, odą ir akis.
OPCW generalinis direktorius ambasadorius Fernando Ariasas pareiškė didelį susirūpinimą dėl išvadų. Jis sakė, kad visos 193 OPCW valstybės narės, įskaitant Rusijos Federaciją ir Ukrainą, įsipareigojo niekada nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, neperduoti ir nenaudoti cheminių ginklų. Šią konvenciją pasirašiusios šalys sutiko, kad bet koks cheminių ginklų naudojimas yra visiškai nepriimtinas ir pažeidžia tarptautines normas ir standartus.
Ukraina teigia, kad Rusija ir toliau šiurkščiai pažeidžia tarptautinės teisės normas, įskaitant Cheminių ginklų uždraudimo konvenciją, nuolat naudoja šaudmenis su pavojingomis cheminėmis medžiagomis.
Rusija dar nereagavo į OPCW pranešimą.
10:30 | Tikslus ukrainiečių smūgis: Briansko srityje sunaikintas rusų sandėlis
Naktį iš pirmadienio į antradienį Ukrainos pajėgos smogė rusų arsenalui Briansko srityje, rašo UNIAN. Anot leidinio, po smūgio užfiksuota dar 12 antrinių sprogimų ir detonacijų.
„Rusijos okupantų kariuomenės amunicijos sandėlių naikinimas siekiant sustabdyti Rusijos Federacijos ginkluotą agresiją prieš Ukrainą bus tęsiamas“, – cituojamas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Apie rusų sandėlio sunaikinimą taip pat pranešė Ukrainos kovos su dezinformacija centro vadovas Andrejus Kovalenko. Anot jo, sandėlyje rusai saugojo raketas, amuniciją.
9:58 | Syrskis: Ukrainos ginkluotosios pajėgos tūkstantį dienų kovoja su priešu fronte, kuris driekiasi daugiau kaip 1000 kilometrų
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad jau tūkstantį dienų tęsiasi nepaprastai sunkus ir įnirtingas mūšis dėl Ukrainos ateities, praneša „Ukrinform“.
„1000 plataus masto karo dienų. 1000 itin sunkios ir įnirtingos kovos už mūsų egzistenciją dienų. Kovos už Ukrainos ir kiekvieno iš mūsų ateitį. 1000 dienų Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovoja su priešu fronte, kuris driekiasi daugiau kaip 1000 kilometrų“, - pažymėjo O. Syrskis feisbuke.
Pasak generolo, „šaltuose Donecko srities apkasuose ir liepsnojančiose Chersono srities stepėse, skrendant sviediniams, raketoms ir bomboms, mes kovojame dėl teisės gyventi. Mums ir mūsų vaikams“.
„1000 pergalių ir praradimų dienų. 1000 priešo naikinimo dienų. Šimtai tūkstančių okupantų nebeterš mūsų žemės, dešimtys tūkstančių priešo technikos vienetų niekada nebegriaus mūsų namų", – pabrėžė jis.
Kaip teigė vyriausiasis vadas, "kiekviena tamsi naktis, net jei jų tūkstantis, visada baigiasi aušra. Ir vieną dieną tai bus mūsų Pergalės aušra".
O. Syrskis padėkojo visiems, kurie kovoja ir kurie padeda.
„Amžinai bus prisimenami visi, kurie žuvo šiame kare“, – pabrėžė generolas.
Kaip jau buvo pranešta, 2024 metų lapkričio 19-ąją sukanka tūkstantis dienų nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
8:34 | Kruvinas smūgis Sumų sričiai, žuvo 6 žmonės, tarp jų – vaikas ir motina
Vėlų pirmadienio vakarą rusai dviem dronais „Shahed“ smogė Sumų sričiai ir pataikė į bendrabutį, rašo UNIAN.
Anot Sumų srities administracijos, antradienio ryto duomenimis, žuvo šeši žmonės, sužeista dar 12. Tarp sužeistųjų – du vaikai.
Sumų regiono valstybinė administracija praneša, kad gelbėjimo darbai tęsiami, po griuvėsiais dar gali būti žmonių.
Vietos žiniasklaidos duomenimis, tarp žuvusiųjų yra motina ir vaikas.
7:48 | Macronas giria JAV sprendimą dėl ilgo nuotolio raketų
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasveikino Jungtinių Valstijų sprendimą leisti Ukrainai, kovojančiai su Maskvos invazija, naudoti JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijoje.
„Tai buvo visiškai geras sprendimas“, – sakė E. Macronas Brazilijoje, Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo, kuriame taip pat dalyvavo JAV prezidentas Joe Bidenas, priėmęs šį politikos pakeitimą, kuluaruose.
„Suprantu, kad jį paskatino ir rimtas konflikto pokytis, kurio nereikėtų nuvertinti, tai yra – Šiaurės Korėjos kariuomenės įžengimas kartu su Rusija ten, kur yra Europos teritorija“, – sakė jis žurnalistams.
E. Macronas pridūrė, kad Rusija yra „vienintelė jėga, kuri šiandien eskaluoja šį konfliktą“ pasitelkdama Šiaurės Korėjos karius.
„Taigi iš tikrųjų amerikiečiai priėmė sprendimą dėl staigaus pokyčio šiame kare“, – nurodė jis.
Nors pats J. Bidenas apie šį žingsnį viešai nekalbėjo, vienas JAV pareigūnas patvirtino, kad dabar Vašingtonas leidžia Kyjivui naudoti amerikiečių tiekiamas ilgojo nuotolio raketas smūgiams Rusijos teritorijoje.
Dėl šio pakeitimo dėmesys dabar nukrypo į kitus sąjungininkus, tiekiančius Ukrainai ilgojo nuotolio raketas – visų pirma britus ir prancūzus.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį dar kartą atmetė galimybę, kad jo šalies raketos „Taurus“ būtų siunčiamos Ukrainai naudoti.
7:22 | Po žinios iš JAV pasipylė Rusijos grasinimai: analitikai įvardijo, ką bando padaryti Kremlius
Rusijos pareigūnai griebėsi grasinimų, kad atgrasytų JAV nuo leidimo Ukrainai į Rusijos gilumą nukreipti ATACMS raketas, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Ukrianska Pravda“.
„Toks JAV leidimas, jei jis būtų oficialiai patvirtintas, būtų švelnus atsakas į tai, kad Rusija eskaluoja Šiaurės Korėjos karių, kaip aktyvių kovotojų, dalyvavimą Rusijos invazijoje į Ukrainą“, – sako analitikai.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas lapkričio 18 d. pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „pila alyvos į ugnį“ ir kad JAV leidimas Ukrainos smūgiams raketomis ATACMS prieš Rusijos karinius objektus būtų „naujas įtampos raundas ir kokybinis JAV dalyvavimo kare pokytis“.
D. Peskovas pakartojo rugsėjo 12 d. Rusijos valdovo Vladimiro Putino pareiškimą, kad Ukrainos smūgiai Rusijai naudojant Vakarų šalių suteiktus ginklus reikštų eskalaciją ir tiesiogiai įtrauktų Vakarų šalis į karą.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė spaudai Marija Zacharova taip pat pakartojo rugsėjo mėnesio V. Putino pareiškimus, sakydama, kad Ukrainos tolimojo nuotolio raketų smūgiai Rusijai „iš esmės pakeistų karo esmę ir pobūdį“, o Rusijos atsakas būtų „adekvatus ir apčiuopiamas“.
„Atskiri Rusijos pareigūnai ir propagandistai pažymėjo, kad JAV pareigūnai dar oficialiai nepatvirtino leidimo smūgiams ATACMS raketomis, greičiausiai taip bandydami įtikinti Jungtines Valstijas atsitraukti nuo sprendimo ir paneigti žiniasklaidos pranešimus, kad toks leidimas buvo suteiktas“, – sako ISW.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
