Svarbiausi įvykiai:
23:52 | Rusija atakuoja Ukrainą dronais
Rusijos pajėgos ketvirtadienio vakarą atakuoja Ukrainą dronais, rašo „Kanal 24“.
Kiek anksčiau pranešta, kad dronas smogė Vinycioje esančiam gyvenamajam namui.
Vėliau pasirodė pranešimų, kad dronai skrieja link Sumų srities, taip pat link Černihivo.
23:33 | Bulgarija išsiuntė Ukrainai šarvuotų transporterių
Bulgarija Ukrainai išsiuntė 100 šarvuotų transporterių, rašo UNIAN. Teigiama, kad šarvuočių gabenimas pradėtas dar sausio gale.
23:04 | Griežta Macrono žinutė Rusijai dėl prancūzų karių Ukrainoje: „Tokio scenarijaus neatmetame“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad neatmeta galimybės, jog Prancūzija siųs savo karius į Ukrainą.
22:13 | Dronas smogė namui Vinycioje
Ketvirtadienio vakarą Rusijos kariuomenė į Ukrainą paleido dronus, rašo „Kanal 24“. Vienas dronas pataikė į gyvenamąjį namą Vinycios srityje.
Trys žmonės buvo paguldyti į ligoninę. Įvykio vietoje dirba tarnybos.
Apie dronų pavojų pranešta ir kituose Ukrainos regionuose.
21:14 | Borrellis: karo Ukrainoje baigtis spręsis šį pavasarį ir vasarą
Karo Ukrainoje baigtis spręsis šį pavasarį ir vasarą, ketvirtadienį pareiškė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, rašo „Sky news“.
Jis paragino ir toliau remti Ukrainą, ypač abejojant dėl tolesnės JAV pagalbos Kyjivui.Anot J. Borrellio, Ukraina negali laukti JAV rinkimų rezultatų.
Primename, kad daugelis analitikų tikisi didelio Rusijos puolimo dar šią vasarą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat yra sakęs, kad Rusija ruošiasi naujam puolimui prieš Ukrainą, kuris prasidės gegužės pabaigoje arba vasarą.
20:50 | „The New York Times“ perspėjo Ukrainą: „Tai žinodama Rusija gali pradėti aktyviau spausti“
Rusijos pajėgos gali pasinaudoti tuo, kad Vašingtonas vėluoja suteikti pagalbą Ukrainai, „The New York Times“ cituoja UNIAN.
20:27 | Ukraina užfiksavo beveik 50 Rusijos paleistų Šiaurės Korėjos raketų
Jau užfiksuota apie 50 atvejų, kai Rusija prieš Ukrainą panaudojo Šiaurės Korėjos gamybos raketas, įskaitant vieną oficialiai patvirtintą atvejį sausio 2 dieną Charkive.
Taip ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė Charkivo regiono prokuratūros vadovas Oleksandras Filčakovas.
„Mūsų regione oficialiai užfiksuotas vienas atvejis, kai Rusija panaudojo Šiaurės Korėjos raketą KN-23, arba „Hwasong 11“. Mes gavome atitinkamas išvadas iš nacionalinių ir tarptautinių ekspertų, kurie patvirtino, kad sausio 2 dieną tokio tipo raketa pataikė į teritoriją prie Nepriklausomybės prospekto 1. Be to, turime dar du atvejus, kai mūsų kariniai ekspertai kalbėjo apie tokių raketų panaudojimą, ypač vasario 7 dieną Slobidskio rajone. Laukiame ekspertizės rezultatų, po kurių galėsime tai oficialiai patvirtinti. Iš viso Ukrainos teritorijoje užfiksuota apie 50 atvejų, kai Rusija paleido Šiaurės Korėjos raketas“, – sakė O. Filčakovas.
Jis pridūrė, kad nuo tokių raketų nukentėjo šeši regionai.
„Jos yra prastos kokybės, pagamintos iš nekokybiško metalo. (...) Raketos turi neišbaigtą valdymo sistemą. Jos skrydžio nuotolis yra apie 700 km, daug didesnis nei „Iskanderų“, kurių skrydžio nuotolis siekia 250 km. Yra daug atvejų, kai ši raketa sprogsta ore“, – pažymėjo O. Filčakovas.
Kaip pranešama, Charkivo ekspertai ištyrė išlikusią raketos uodegos dalį, kurią, kaip manoma, Rusija gavo iš KLDR: vizualiai ji panaši į „Iskander“, tačiau aiškiai matyti kai kurie techniniai skirtumai.
Pasak Charkivo regiono valstybinės policijos departamento Tyrimų skyriaus viršininko Serhijaus Bolvinovo, Ukrainos ekspertai išmoko atpažinti Šiaurės Korėjos raketas.
19:56 | Jungtinė Karalystė pranešė, kad netoli Rusijos buvo nuslopintas gynybos ministrą skraidinusio lėktuvo signalas
Didžiosios Britanijos karališkųjų oro pajėgų lėktuvas, kuriuo skrido JK gynybos ministras, šią savaitę prarado ryšio signalą, kuris buvo nuslopintas, orlaiviui esant netoli Rusijos teritorijos, ketvirtadienį patvirtino vyriausybės atstovas spaudai.
Elektroninė ataka įvyko trečiadienį vakare, ministrui Grantui Shappsui grįžtant iš Lenkijos, kur jis stebėjo NATO pratybas, pranešė dienraštis „The Times“.
JK vyriausybės atstovas spaudai sakė, kad lėktuvas „patyrė trumpalaikį GPS signalo slopinimą, kai buvo skrendama pro Kaliningradą“ virš Baltijos jūros, maždaug už 1 200 kilometrų į vakarus nuo Maskvos.
„Grėsmė orlaivio saugumui dėl to neiškilo, o praskrendant pro Kaliningradą, kuris, savaime suprantama, yra Rusijos teritorija, neretai sutrinka orlaivių GPS signalai“, – pridūrė vyriausybės atstovas.
„The Times“, kurio reporterių skrido tuo pačiu lėktuvu, pranešė, kad GPS signalas buvo slopinamas maždaug 30 minučių.
Dingo mobilusis interneto ryšys, o orlaiviui orientuotis teko alternatyviais būdais, pridūrė dienraštis.
G. Shappsas buvo išvykęs stebėti, kaip šimtai karių dalyvauja pratybose „Nepalaužiamas gynėjas“ (Steadfast Defender) – didžiausiose JAV vadovaujamo karinio aljanso surengtose pratybose nuo Šaltojo karo laikų.
JK yra viena iš didžiausių Ukrainos rėmėjų jau trečius metus besitęsiančioje pastarosios kovoje su rusų okupantais, 2022 m. vasarį pradėjusiais plataus masto invaziją kaimyninėje šalyje.
Londonas Ukrainai jau yra skyręs daugiau nei 7 mlrd. svarų karinės paramos ir apmokęs dešimtis tūkstančių ukrainiečių karių.
19:44 | Šimonytė susitikime su Scholzu aptarė Vokietijos brigados bei paramos Ukrainai klausimus
Ketvirtadienį Berlyne su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu susitikusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė padėkojo už šalies ilgalaikį indėlį į Lietuvos ir regiono saugumą.
„Esame dėkingi Vokietijai už viso NATO aljanso saugumą sustiprinantį sprendimą dislokuoti Lietuvoje brigadą, daugiametį indėlį į Lietuvos ir mūsų regiono saugumą. Tai – labai svarbi lyderystė esamų geopolitinių iššūkių fone“, – susitikime sakė premjerė, pažymėdama, kad Lietuva užtikrins visas reikiamas sąlygas Vokietijos brigados kariams ir jų šeimoms.
Kaip pranešė Vyriausybė, susitikime I. Šimonytė akcentavo ir Ukrainos pergalei būtinos Vakarų paramos svarbą. Ji pabrėžė, kad Rusijos bauginimai neturėtų stabdyti ryžto remti Ukrainą.
Su O. Scholzu premjerė taip pat aptarė būtinybę stiprinti gynybos pramonę ES šalyse, Rusijai išliksiant ilgalaike grėsme saugumui, bei kitus aktualius klausimus.
ELTA primena, kad 2022 metų vasarą Vokietija įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą – toks sutarimas numatytas O. Scholzo ir prezidento Gitano Nausėdos pasirašytame komunikate.
Po ilgą laiką trukusių diskusijų, praėjusių metų gruodį šalių gynybos ministrai pasirašė brigados dislokavimo veiksmų planą. Berlynas į Lietuvą atsiųs 122-ąjį šarvuotąjį pėstininkų batalioną, dislokuotą Oberfichtacho mieste pietų Vokietijoje, ir 203-ąjį šarvuotąjį batalioną, dislokuotą Augustdorfe vakarų Vokietijoje.
Iš viso ketinama perkelti apie 5 tūkst. karių ir civilių. Jie bazuosis Rūdninkuose ir Rukloje, dalis jų gyvens ir Kaune bei Vilniuje.
Planuojama, kad pirmasis šarvuotosios brigados padalinys ir organizacinis štabas į Lietuvą atvyks šiemet, o didžioji brigados dalis bus perkelta iki 2026 metų. Pasak Vokietijos gynybos ministro Boriso Pistoriuso, pilną operacinį pajėgumą brigada įgis 2027 metais.
19:31 | Žiniasklaida: Prancūzija dar nuo vasaros galvoja apie karių siuntimą į Ukrainą, Macronas užsimena apie Odesą
Prancūzijos valdžios institucijos bent nuo pernai vasaros svarsto apie galimybę siųsti karius į Ukrainą.
18:59 | Stoltenbergas: Rusija Ukrainoje naudoja beveik visas savo sausumos pajėgas
NATO šiuo metu nejaučia jokios tiesioginės grėsmės iš Rusijos, kadangi Maskva beveik visas savo sausumos pajėgas yra sutelkusi kariauti Ukrainoje.
Tai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasakė per Briuselyje surengtą spaudos konferenciją, atsakydamas į žurnalistų klausimus apie provokuojančius Rusijos pareiškimus ir grasinimus prie sienos su Suomija sutelkti daugiau karinių dalinių.
„Suomija dabar yra saugesnė nei iki prisijungiant prie aljanso. Nes dabar Suomijai galioja penktas mūsų kolektyvinės gynybos straipsnis – vienas už visus ir visi už vieną. Beveik visos rusų pajėgos yra sutelktos kariauti Ukrainoje. Taigi, nematome jokios tiesioginės grėsmės bet kuriai NATO sąjungininkei“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Tuo pat metu jis atkreipė dėmesį, kad sąjungininkės toliau stebės padėtį ir tolesnius Rusijos veiksmus. NATO vadovas pridūrė, kad aljansas gali apginti bet kurią iš savo valstybių narių ir šią užduotį sėkmingai vykdo jau 75 metus.
Pranešama, kad po plataus masto Rusijos karinės invazijos Ukrainoje, dešimtmečiais neutralumo besilaikiusios Suomija ir Švedija nusprendė įstoti į NATO. Suomija tai padarė 2023 m. balandžio 4 d., o 32-ąja aljanso nare tapusios Švedijos stojimo procedūra buvo baigta praėjusią savaitę, kovo 7 d.
18:33 | NATO: Ukrainos kare žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 350 000 rusų karių
Rusijos nuostoliai Ukrainos kare, NATO teigimu, pastaruoju metu smarkiai išaugo. Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį Briuselyje pareiškė, jog Vakarų žvalgybos agentūros skaičiuoja, kad žuvusių ar sužeistų rusų karių skaičius jau perkopė 350 000. Šalis moka labai didelę kainą už nežymius teritorinius laimėjimus, pabrėžė jis.
Per Ukrainos atakas, be to, paskandinta ar išvesta iš rikiuotės didelė dalis rusų Juodosios jūros flotilės, kalbėjo J. Stoltenbergas. Oro kare ukrainiečiai, be kita ko, numušė svarbių aukštos kokybės Rusijos žvalgybinių lėktuvų.
Kiek, NATO vertinimu, yra žuvusių rusų karių, J. Stoltenbergas nepasakė. Praėjusių metų lapkričio pabaigoje Aljanso šaltiniai kalbėjo apie gerokai daugiau nei 100 000 žuvusiųjų – tada buvo nurodoma, kad bendri nuostoliai yra daugiau kaip 300 000 Rusijos kareivių. Nepriklausomai patikrinti šių duomenų nėra galimybės. Rusija nepateikia tikslių duomenų apie nuostolius savo pusėje.
17:48 | Rusijos skaičiavimai prasilenkia su realybe: teigiama, kad Ukrainoje žuvo 81 lietuvis
Rusijos gynybos ministerija paskelbė savo skaičiavimus, kiek Ukrainoje yra „užsienio samdinių“, tai yra savanorių kovotojų už šalies laisvę nuo rusų agresijos. Taip pat buvo pateiktas „nukautų skaičius“, kuris ženkliai skiriasi nuo oficialiai patvirtintų duomenų.
17:20 | Stoltenbergas: niekas nesitiki, kad rinkimai Rusijoje atneš kokių nors pokyčių Kremliuje
Rusijoje vyksiantys prezidento rinkimai nebus nei sąžiningi, nei teisingi, o bet koks Rusijos valdžios institucijų bandymas organizuoti tokius rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose turi būti laikomas kaip šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas, pareiškė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, rašo „Ukrinform“.
„V. Putinas jau dešimtmečius laiko valdžią Rusijoje, ir niekas nesitiki, kad kiti Rusijos rinkimai atneš kokių nors pokyčių Kremliuje.
Žinoma, Rusijos bandymai organizuoti bet kokius vadinamuosius rinkimus okupuotose Ukrainos teritorijose yra visiškai neteisėti, jie pažeidžia tarptautinę teisę“, – pabrėžia jis.
Anot J. Stoltenbergo, laisvi ir sąžiningi rinkimai yra bet kokios demokratijos pagrindas, o rinkimai Rusijoje nebus nei laisvi, nei sąžiningi.
Opozicijos politikai yra suimti, kai kurie iš jų nužudyti, o tiems, kurie bandė užsiregistruoti kandidatais, tokia teisė nebuvo suteikta.
16:45 | Scholzas kalbėjosi su Zelenskiu
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas telefonu kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, rašo „Sky news“.
O. Scholzas patikino, kad glaudžiau bendradarbiaujama su partneriais dėl karinės paramos Ukrainai.
„Kancleris ir Ukrainos prezidentas susitarė tęsti konstruktyvų dialogą, taip pat siekiant pasaulinės paramos taikos sprendimui, ir toliau palaikyti glaudžius ryšius“, – sakoma Vokietijos atstovo spaudai pranešime.
16:12 | Ukraina pradeda karių rotaciją fronte
Ukraina pradėjo rotuoti karius, kurie „ilgą laiką“ tarnauja fronto linijose, skelbia „Sky news“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis nurodė, kad tai „stabilizuos padėtį“ ir turės teigiamą poveikį karių moralei bei psichologinei būklei.
15:48 | Mūšiai dėl Belgorodo srities: užfiskuota, kaip Kremliaus kariai kelia baltą vėliavą
Rusijos Belgorodo srityje, esančioje prie Ukrainos sienos, ketvirtadienį, po daugybės ukrainiečių oro atakų, buvo uždaryti prekybos centrai, o žmonės raginami atidėti keliones, pranešė gubernatorius.
„Sulaukėme daug prašymų uždaryti prekybos centrus. Mes tai jau padarėme. Dabar jie uždaromi“, – platformoje „Telegram“ sakė srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Anksčiau ketvirtadienį pareigūnai pranešė, kad Rusijos regione prie Ukrainos sienos per praėjusios nakties dronų atakas žuvo vienas ir buvo sužeisti dar trys žmonės.
Rusijos nacionalinė gvardija ketvirtadienį paskelbė atremianti proukrainietiškų grupių atakas Kursko srityje.Pastaruoju metu Rusijoje prie Ukrainos sienos ne kartą vyko susirėmimai.
Tuo metu už Ukrainą kovojančios rusų savanorių pajėgos paragino civilius gyventojus bėgti iš Belgorodo ir Kursko, grasindamos surengti plataus masto išpuolius prieš karinius objektus šiuose Rusijos pasienio su Ukraina miestuose.
Antikremliškas judėjimas „Legionas „Rusijos laisvė“, „Rusijos savanorių korpusas“ ir „Sibiro batalionas“ antradienį pranešė, kad iš Ukrainos įžengė į Kursko ir Belgorodo sritis, o Maskva teigė, kad bandymams sutrukdė raketomis ir artilerija.
Maskva paneigė, kad šią savaitę kovotojai pasiekė laimėjimų, o vėliau paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad atrėmė visus įsiveržimus.
Nepaisant to, rusų partizanai viešino vaizdo įrašus, kuriuose matyti naikinamo priešo pozicijos, o viename iš įrašu matomas rusų karių galimo pasidavimo – baltos vėliavos iškėlimo – epizodas. Skelbiama, kad vaizdo įrašas darytas netoli Spodariušino kaimo Belgorodo apylinkėse.
Ukrainoje įsikūrusios sukarintos grupuotės, sudarytos iš Rusijos piliečių, kurie priešinasi Maskvos invazijai, yra prisiėmusios atsakomybę ir už anksčiau įvykdytus įsiveržimus į Rusijos teritoriją.
Maskva po šių pranešimų tvirtino, kad tai ukrainiečių pajėgos bandė pulti Rusijos pasienio teritorijas, bet Ukrainos karinės žvalgybos atstovas spaudai teigė, kad Rusijos savanorių grupės, pradėjusios puolimą, veikė ne pagal Kyjivo įsakymus.
15:14 | Stoltenbergas: NATO šalys nesuteikia Ukrainai pakankamai šaudmenų
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljanso narės nesuteikia Ukrainai pakankamai šaudmenų, todėl Rusija gali atstumti Kyjivo pajėgas.
„Ukrainiečiams nepritrūksta drąsos. Jiems pritrūksta šaudmenų“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
„Kartu esame pajėgūs suteikti Ukrainai tai, ko jai reikia. Dabar turime parodyti politinę valią tai padaryti“, – kalbėjo jis.
J. Stoltenbergo perspėjimas nuskambėjo tuo metu, kai svarbių Kyjivo rėmėjų Jungtinių Valstijų karinę paramą Kongrese vis dar blokuoja griežtosios linijos respublikonai, prieštaraujantys demokratams ir prezidentui Joe Bidenui.
14:46 | Latvija nukirto: ateitis tarp Baltijos šalių ir Rusijos – geležinė uždanga, Zacharova puolė tyčiotis
„Mes suprantame, kad ateityje tarp Baltijos šalių ir Rusijos bei Baltarusijos bus geležinė uždanga“, – Vašingtone trečiadienį sakė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina, skelbia TASS.
Pasak jos, pirmiausia kalbama apie ekonominės ir energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos užtikrinimą. Kartu pasiekti šį tikslą „nėra taip paprasta“, pripažino premjerė.
„Mes [Baltijos šalys] vis dar esame procese, tam reikia laiko“, – pridūrė E. Silina.
Reaguodama į E. Silinos pareiškimą, Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova suabejojo, ar Baltijos šalims užteks geležies pastatyti uždangą pasienyje su Rusija.
„Ar užteks geležies, ar jos pirks iš Rusijos?“ – rašė ji „Telegram“.
14:21 | Ukraina paragino tarptautinę bendruomenę atmesti rinkimų Rusijoje rezultatus
Kyjivas ketvirtadienį paragino tarptautinę bendruomenę atmesti šį savaitgalį vyksiančių Rusijos prezidento rinkimų, taip pat ir Maskvos kariuomenės okupuotose Ukrainos dalyse, rezultatus.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija užsienio valstybes ir organizacijas paragino nepripažinti šių rinkimų, kuriuos Kyjivas vadina farsu, rezultatų, o tarptautinius stebėtojus – juose nedalyvauti.
14:02 | Medvedevo siūloma „taikos formulė“: visiška Ukrainos kapituliacija ir prijungimas prie Rusijos
Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas paskelbė Ukrainą „buvusia valstybe“ ir pasiūlė savo „taikos formulės“ variantą, kuris numato visišką Ukrainos kapituliaciją ir inkorporaciją į Rusijos sudėtį.
13:18 | Ekspertai įspėja apie netikėtą Rusijos proveržį – Ukrainos pajėgoms kilo grėsmė
Dėl amunicijos ir karinės įrangos trūkumo, kurį sukėlė vėluojanti JAV pagalba, dabartinė fronto linija Ukrainoje gali tapti labai pažeidžiama. Rusijos kariai gali tuo pasinaudoti ir staigiai bei netikėtai prasiveržti. Apie tai naujausioje savo ataskaitoje skelbia JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
13:05 | Kremlius nekomentuoja Volkovo užpuolimo, bet ragina Nausėdą gerbti Putiną
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį atsisakė komentuoti Rusijos disidento Leonido Volkovo užpuolimą Vilniuje, tačiau pareiškė, kad šalies prezidentą Vladimirą „Putiną reikia gerbti“.
Kalėjime neseniai mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L. Volkovas antradienio vakarą buvo užpultas Vilniuje netoli savo namų.
Lietuvos žvalgyba nurodo, jog opozicionieriaus užpuolimas, tikėtina, yra Rusijos organizuota ir įgyvendinta operacija.
„Kalbame apie Lietuvoje įvykusį incidentą. Negalime niekaip komentuoti to, kas vyksta su žmonėmis Lietuvoje, turbūt reikėtų kreiptis į Lietuvos užsienio reikalų ministeriją ir policiją“, – sakė D. Peskovas, cituojamas Rusijos naujienų agentūrų.
Pats L. Volkovas sakė, kad už išpuolio prieš jį stovi Kremliaus šeimininkas, o Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda po incidento pareiškė, kad V. Putino „niekas čia nebijo“.
Reaguodamas į pastarąjį pareiškimą, Kremliaus atstovas spaudai sakė, kad „Putino nereikia bijoti, Putiną reikia gerbti ir jo klausytis“.
12:22 | Baltarusija perkėlė savo karinę techniką ir karius apie 50 km nuo Vilniaus
Baltarusijos stebėtojų grupė „Belaruski Hajun“ skelbia, kad Baltarusija savo karinius dalinius perkėlė prie pasienio su Lietuva, prie Ašmenos.
12:10 | Estija atsisako garantuoti, kad nesiųs savo karių į Ukrainą
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ketvirtadienį atsisakė garantuoti, kad Estijos gynybos pajėgos nebus siunčiamos į Ukrainą, skelbia „Ukrainska Pravda“.
Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) frakcijos deputatams dar kartą pareikalavus garantijų, kad Estijos kariai nebus siunčiami į Ukrainą, K. Kallas pabrėžė, kad tokį sprendimą priims ne ji.
Iš Estijos premjerės taip pat buvo pareikalauta garantijų, kad Estijos gynybos pajėgos nesikiš į karines operacijas.
„Tokių pažadų neduodu, nes aplinkybės gali pasikeisti. Pagal jūsų aiškinimą atrodo, kad kišimasis gali būti bet koks. Mūsų karinę pagalbą Ukrainai Rusija taip pat galėtų laikyti kišimusi, nes mes tikrai norime, kad Ukraina laimėtų, mes labai Norime, kad Rusija pralaimėtų ir grįžtų prie savo sienų“, – atsakė K. Kallas.
11:42 | Vokietijoje žiauriai nužudyta 27 metų ukrainietė, dingo jos naujagimė ir motina
Vokietijoje žiauriai nužudyta 27 metų ukrainietė, o jos motinos ir mažos dukrelės iki šiol nepavyksta rasti, praneša UNIAN.
Manheimo policijos ir leidinio „Bild“ duomenimis, jaunos pabėgėlės iš Ukrainos kūnas buvo rastas prie Reino upės dambos netoli Hokenhaimo miesto.
11:13 | Rusai smogė radijo ryšio bokštams Sumų srityje, sugadinti siųstuvai
Rusai smogė radijo ryšio bokštams Sumų srityje, iš rikiuotės išvesti siųstuvai keturiuose rajonuose.
Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Sumų srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Nusikaltėliai rusai smogė raketų ir aviacijos smūgius radiotechnikos objektams Sumų srityje. Laikinai išvesti iš rikiuotės televizijos ir radijo transliacijų siųstuvai Sumuose, Šostkoje, Bilopilioje ir Trostiankoje", – rašoma pranešime.
Pažymima, kad dėl padarytos žalos dalis srities teritorijos negali priimti Ukrainos televizijos ir radijo signalų.
10:22 | Rusija: Sočio oro uoste kilo gaisras
Rusijos Sočio miesto oro uoste kilo gaisras.
Tai ketvirtadienį pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Sočio oro uoste kažkas vyksta“, – rašoma pranešime.
Paskelbtame vaizdo įraše matyti virš oro uosto kylantis juodų dūmų stulpas.
Oficialios informacijos apie gaisro priežastis kol kas nėra.
09:33 | Belgorode – sprogimai: partizanai skelbia apie puolimo pradžią
Belgorode (Rusija) artilerijos sviedinys pataikė į automobilį, kurio vairuotojas žuvo. Taip pat buvo apšaudytas kitas Belgorodo srities miestas Graivoronas. Šįryt rusų partizanai perspėjo Rusijos pasienio gyventojui evakuotis, nes bus pradedamas puolimas.
08:38 | Prieš Kremlių kovojantys rusai pažadėjo Putinui staigmeną rinkimų proga
Už Ukrainą kovojančių rusų „Legiono „Rusijos laisvė“ savanoriai Aleksejus Baranovskis, šaukiniu „Buttercup“ Ukrainos televizijai perdavė, ką Rusijos prezidento rinkimams ruošia legiono savanoriai, rašo „Ukrinform“.
„Dabar nestabilumas plinta į kaimynines gyvenvietes, ir ne tik Kursko srityje, bet ir Belgorodo srityje. Ten taip pat yra daugiau nei trys, greičiau galima kalbėti apie penkias gyvenvietes, kuriose vyksta kariniai susirėmimai tarp savanorių kariuomenės ir Putino kariuomenės...
Visa tai vyksta taip, kad sutaptų su vadinamaisiais rinkimais –rinkimų procedūra, kuri prasidės rytoj dėl to, kad Vladimiras Putinas vėl uzurpavo valdžią. Mes, susirūpinę Rusijos piliečiai, nusprendėme tokiu būdu išreikšti savo politinę valią, savo požiūrį į šiuos rinkimus ir Vladimiro Putino režimą. Visos staigmenos prasidės rytoj, nes rytoj prasideda rinkimai“, – patikino A. Baranovskis.
08:09 | Rusijoje sudužo sraigtasparnis Mi-8 – juo skrido 20 žmonių
Ketvirtadienio naktį Rusijos Magadano regione sudužo sraigtasparnis Mi-8. Apie tai savo „Telegram“ kanale pranešė Magadano srities gubernatorius Sergejus Nosovas.
07:30 | Ukrainos kariai naktį į ketvirtadienį sunaikino 22 iš 36 rusų paleistų dronų
Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės kovo 14-osios naktį sunaikino 22 iš 36 rusų paleistų smogiamųjų dronų.
Kaip rašo „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas tai pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Naktį okupantai rusai vėl atakavo Ukrainą, panaudodami 36 „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus. Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 22 iš jų“, – sakoma pranešime.
07:00 | JAV nemato jokių ženklų, kad Rusija rengtųsi panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje
Trečiadienį Baltieji rūmai pranešė nematantys jokių požymių, kad Maskva būtų pasirengusi panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, kai prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad yra pasirengęs juos dislokuoti, jei iškiltų grėsmė Rusijos suverenitetui.
Nuo tada, kai Rusija 2022 m. vasarį įsiveržė į Ukrainą, jos retorika branduolinių ginklų tema yra „beatodairiška“, sakė spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
„Nematome jokių priežasčių koreguoti mūsų branduolinę poziciją ir jokių požymių, kad Rusija rengiasi panaudoti branduolinius ginklus Ukrainoje“, – sakė K. Jean-Pierre, paklausta apie V. Putino komentarus.
Buvo panašu, kad V. Putinas „pakartojo Rusijos branduolinę doktriną“, kai duodamas interviu buvo paklaustas apie šių ginklų panaudojimą, sakė K. Jean-Pierre žurnalistams, keliavusiems su Joe Bidenu į rinkimų kampanijos renginį Milvokyje.
„Nepaisant to, Rusijos branduolinė retorika per visą šį konfliktą yra neapgalvota ir neatsakinga“, – pridūrė ji. „Būtent Rusija barbariškai įsiveržė į Ukrainą, neišprovokuota ir be jokio pateisinimo, o mes ir toliau palaikysime Ukrainą, ginančią savo žmones ir teritoriją nuo Rusijos agresijos“, – sakė atstovė.
