Svarbiausi dienos įvykiai:
21:01 | Žmonių, sužeistų per Rusijos antskrydžius Charkive, skaičius išaugo iki 31
Žmonių, sužeistų per Rusijos antskrydžius prieš Charkivą, skaičius išaugo iki 31. Dar trys žmonės žuvo.
Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė šio Ukrainos miesto meras Ihoris Terechovas.
„Sužeistųjų per šiandieninę teroristinę ataką prieš Charkivą skaičius išaugo iki 31. Dar trys žmonės žuvo“, – rašė jis.
Antradienį, rugsėjo 24 d., Charkive nugriaudėjo sprogimai. Nuo sklandančių bombų smūgių nukentėjo civilinė infrastruktūra.
20:06 | Ukraina atmeta scenarijus sutikti su laikina okupacija
Ukraina, ieškodama sprendimo dėl taikos, atmeta bet kokius svarstymus sutikti su laikina savo teritorijų okupacija. Tai Kyjive pareiškė Užsienio reikalų ministerija.
Visiškas rusų karių išvedimas iš Ukrainos teritorijos užsienio pripažįstamų sienų ribose yra „vienas iš privalomų Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio taikos formulės punktų“, sakoma pranešime.
Rusija yra okupavusi apie penktadalį kaimyninės šalies teritorijos ir reiškia pretenzijas į mažiausiai penkis administracinius regionus šalies pietryčiuose bei jau 2014 m. aneksuotą Krymą.
V. Zelenskis šiuo metu lankosi JAV, kad pristatytų pergalės Maskvos sukeltame kare planą. Kol kas žinomi tik plano kontūrai.
Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad laikini sprendimai negali „atkurti visiškos taikos, o tik atidės karą“. Esą turi būti didinamas spaudimas Rusijai pasitraukti iš okupuotų teritorijų. „Tai realus scenarijus, kurį galime įgyvendinti bendromis pastangomis“, – pažymi ministerija.
19:51 | „Bloomberg“: Vakarai Zelenskio pergalės plane nemato proveržio ir vadina jį „pageidavimų sąrašu“
Karo užbaigimo plane, kurį Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis šiuo metu aptaria Niujorke ir ketina pateikti JAV prezidentui Joe Bidenui, nėra jokių proveržio pasiūlymų ir mažai tikėtina, kad jis paspartins konflikto eigą, agentūrai „Bloomberg“ sakė Vakarų pareigūnai.
Kai kurie iš jų netgi svarstė galimybę pradėti aptarinėti karo nutraukimą su Vladimiru Putinu.
V. Zelenskio pergalės plane nėra nieko itin naujo ir jame nežadama proveržio, „Bloomberg“ sakė asmuo, susipažinęs su Ukrainos prezidento diskusijomis su užsienio šalių lyderiais, šiomis dienomis susirinkusiais Niujorke į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją. Kitas šaltinis jį pavadino „pageidavimų sąrašu“.
19:15 | Bidenas: turime tęsti paramą Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas paragino tarptautinę bendruomenę toliau remti Rusijos užpultą Ukrainą. „Negalime pavargti. Negalime nekreipti dėmesio. Toliau remsime Ukrainą“, – sakė jis JT Generalinės Asamblėjos visuotiniuose debatuose Niujorke.
Gera žinia esą yra ta, kad V. Putinui nepavyko pasiekti savo tikslo. „Jis nusprendė sunaikinti Ukrainą, tačiau Ukraina vis dar laisva. Jis norėjo susilpninti NATO, tačiau NATO yra didesnė, stipresnė ir vieningesnė nei kada nors anksčiau“, – kalbėjo J. Bidenas.
Dabar pasaulis, anot jo, turi priimti dar vieną sprendimą. „Ar išlaikysime savo paramą, kad padėtume Ukrainai laimėti šį karą ir apginti savo laisvę, ar leisime, kad agresija vėl įsipliekstų ir būtų sunaikint tauta?“ – klausė jis.
18:59 | Ukraina 2025 metais gynybai išleis 60 proc. biudžeto
Ukraina kitais metais gynybai ir saugumui išleis daugiau nei 60 proc. viso valstybės biudžeto, numatyta plano projekte.
Per pastaruosius pustrečių metų Maskvos karas sužlugdė Ukrainos ekonomiką, padarydamas dešimtis milijardų eurų nuostolių, atverdamas didžiulę skylę valstybės finansuose ir priversdamas Kyjivą pasikliauti Vakarų parama, kad išsilaikytų.
Finansų ministerijos pateiktame biudžeto plano projekte teigiama, kad 2025 metais Ukraina nacionaliniam saugumui ir gynybai išleis 2,22 trilijono grivinų (apie 48 mlrd. eurų).
Tai sudaro apie 26 proc. Ukrainos bendrojo vidaus produkto (BVP) ir 61 proc. visų vyriausybės planuojamų 3,64 trilijono grivinų (apie 79 mlrd. eurų) išlaidų.
„Galiu drąsiai teigti, kad pagal 2025 metų biudžeto planą Ukrainos gynyba bus užtikrinta“, – antradienį žurnalistams sakė Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
Palyginimui, Rusija šiais metais gynybai planuoja išleisti 10,8 trilijono rublių (apie 104 mlrd. eurų) – apie 30 proc. savo biudžeto.
Ukrainoje apie 740 mlrd. grivinų (16 mlrd. eurų) būtų skirta ginklų gamybai ir įsigijimui, beveik 1,2 trilijono grivinų (26 mlrd. eurų) – karių atlyginimams.
S. Marčenka įspėjo, kad Ukrainos laukia gana lėtas ekonomikos augimas dėl išpuolių prieš energetikos infrastruktūrą poveikio, ir prognozavo, kad kitais metais BVP padidės 2,7 procento.
Kyjivas praėjusią savaitę beveik trečdaliu padidino 2024 metais planuojamas išlaidas gynybai, didėjant karo kainai.
Numatoma, kad 2025 metais gynybos biudžetas bus tik 2 proc. didesnis nei patikslintas 2024 metų biudžetas.
17:56 | Bidenas: Kremliaus karas nepavyko
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pareiškė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija į Ukrainą nepavyko, ir paragino Jungtines Tautas toliau remti Kyjivą, kol jis nugalės.
„Putino karas nepasiekė savo pagrindinio tikslo. Jis užsibrėžė sunaikinti Ukrainą, bet Ukraina vis dar laisva“, – sakė J. Bidenas savo paskutinėje kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje kaip JAV prezidentas.
17:04 | Aliaksandras Lukašenka nebeslepia – Baltarusija ruošiasi karui
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jo šalis turi ruoštis karui.
Apie tai Baltarusijos diktatorius kalbėjo susitikime Obuz–Lesnovskio poligone, praneša UNIAN.
„Senovinė formulė – nori taikos, ruoškis karui. Dar kartą noriu pabrėžti, nors iš esmės neturime dėl to prieš ką nors teisintis, kad nesiruošiame kariauti, nenorime kariauti – visa tai jau buvo pasakyta, bet mūsų priešininkai, mūsų varžovai, tie, kurie ruošiasi prieš mus – kalbėkime tiesiai – kariauti. Todėl mums reikia ruoštis karui ir tepadeda Dievas, kad to karo nebūtų“, – kalbėjo A. Lukašenka.
Pasak jo, kad ir kokia „aštri“ būtų situacija aplink Baltarusiją, šalis kol kas nemato tiesioginės galimybės įsitraukti į karą Ukrainoje.
Vis tik susitikime su kariuomenės atstovais, A. Lukašenka pareiškė apie Baltarusijos pasiruošimą karui.
„Bet matydami, kaip klostosi įvykiai fronte kaimyninėje valstybėje, ir tyrinėdami pastaraisiais metais pasaulyje įvykusius karus, mes keturis kartus reformavome savo armiją, ir tikriausiai tai jau penktas kartas, kai artėjame prie savo ginkluotųjų pajėgų modernizacijos. Mes pastebėjome daug naujovių“, – pabrėžė diktatorius.
16:07 | Kremlius: karas baigsis tik pasiekus visus tikslus
Nepaisant Kyjivo siekio sėsti prie derybų stalo, Maskva toliau laikosi savo karo tikslų Ukrainoje.
„Kai šie tikslai vienaip ar kitaip bus pasiekti, specialioji karinė operacija bus baigta“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Taip jis, pasak rusų naujienų agentūros „Interfax“, reagavo į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą. Šis, lankydamasis JAV, pareiškė, kad karo pabaiga yra arčiau nei daugelis mano. V. Zelenskis JAV pristato savo taikos planą, kuriuo nori priversti Maskvą derėtis.
Rusija tuo tarpu nuolat pabrėžia, kad alternatyvos Rusijos pergalei nėra. Maskva savo daugiau kaip pustrečių metų trunkančiu karu pirmiausiai nori užkirsti kelią Ukrainos narystei NATO. Dar vienas karo tikslas yra visiškai užimti ir okupuoti Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritis, kurias Maskva kol kas kontroliuoja tik iš dalies.
15:01 | Charkive sulaikytas išdavikas, padėjęs rusams nutaikyti raketas į savo brigadą
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) Charkive sulaikė Rusijos žvalgybos agentą. Išdavikas padėjo priešui nutaikyti raketas į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigadą, kurioje jis pats tarnavo, ir ruošėsi sprukti į Rusiją.
Tai pranešė UST spaudos centras, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Kaip pažymėjo specialiosios tarnybos atstovai, sulaikytasis – neseniai mobilizuotas 45 metų Charkivo gyventojas, kurį šių metų rugpjūtį nuotoliniu būdu užverbavo Rusijos karinė žvalgyba.
Rusų nurodymu jis turėjo koreguoti oro smūgį vienam iš savo brigados dalinių.
Mainais Rusijos specialioji tarnyba žadėjo „evakuoti“ agentą į RF, kur jis planavo prisijungti prie priešo armijos ir kariauti prieš Ukrainą.
Prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų brigados apšaudymą išdavikas turėjo atvykti į nurodytą vietą priešakinėse pozicijose, o okupantai – sudaryti jam koridorių, kad jis galėtų kirsti fronto liniją.
Tačiau UST darbuotojai užbėgo tam už akių ir sulaikė agentą dar tik ruošiantis „evakuacijai“ į Rusiją.
Per kratą iš sulaikytojo buvo paimti mobiliojo ryšio telefonai, kuriais jis palaikė ryšį su Rusijos specialiosiomis tarnybomis.
Agentui pareikšti įtarimai pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 2 dalį (valstybės išdavimas karinės padėties sąlygomis).
Jis yra suimtas be teisės būti paleistam už užstatą. Jam gresia įkalinimas iki gyvos galvos ir turto konfiskavimas.
14:36 | Kraupūs įrašai iš Vuhledaro: rusai miestą lygina su žeme
Padėtis aplink Vuhledarą, esantį Donecko srityje, toliau komplikuojasi, sako „DeepState“ analitikai. Anot jų, rusai bando apsukti gyvenvietę, kartu ją lygina su žeme naudodami artileriją, dronus ir kitas priemones.
Analitikų teigimu, ukrainiečiai toliau laikosi gynyboje ir nepasiduoda.
„DeepState“ taip pat paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matomas Vuhledaras, apgaubtas dūmų debesimis.
„Ir tai dar viena filmuota medžiaga, kurią reikia parodyti mūsų partneriams – kol vyksta politinės diskusijos dėl apribojimų ir leidimų, rusai tiesiog naikina ištisus miestus ir kaimus iš lėktuvų paleidžiamomis bombomis, kurios turėtų būti sunaikintos, bet nėra“, – pabrėžia analitikai.
Horrific footages from Vuhledar: Russia is actively using "scorched earth" tactic pic.twitter.com/yZZvGtRal1
REKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) September 24, 2024
14:11 | Rusai numetė dvi bombas ant Kostiantynivkos, vienas žmogus žuvo, du sužeisti
Antradienio rytą Rusijos kariškiai numetė dvi valdomąsias aviacines bombas ant Donecko srities Kostiantynivkos miesto, vienas žmogus žuvo, o dar du buvo sužeisti.
Tai feisbuke pranešė Donecko srities karinės administracijos vadovas Vadymas Filaškinas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„1 žmogus žuvo ir 2 buvo sužeisti – tokie preliminarūs rytinio smūgio Kostiantynivkai padariniai“, – informavo V. Filaškinas.
Pasak jo, žuvo 39 metų vyras, dar du žmonės buvo sužeisti, jų būklė yra vidutinio sunkumo.
Pareigūnas pridūrė, kad per ataką nukentėjo du infrastruktūros objektai ir ūkinės patalpos.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 23 d. okupantai rusai nužudė du Donecko srities gyventojus, o dar 18 žmonių sužeidė.
13:58 | Rusų dronas atakavo gyvenvietę Chersono srityje, sužeista moteris
Rusijos kariuomenė iš bepiločio orlaivio atakavo Chersono srities Kindijkos gyvenvietę, sužeista moteris.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Okupacinės pajėgos iš drono smogė Kindijkai. Iš bepiločio orlaivio numestas sprogmuo sužeidė 65 metų moterį“, – sakoma pranešime.
Nukentėjusioji nugabenta į ligoninę, kur jai teikiama medicininė pagalba.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad Rusijos kariuomenė apšaudė Chersono srities Stanislavo kaimą, sužeisti du gatvėje buvę žmonės.
12:35 | Zelenskis JAV ieško pagalbos Ukrainos energetikos infrastruktūrai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankydamasis Jungtinėse Valstijose kreipėsi į verslo atstovus, ragindamas juos investuoti į priešų puolamą jo šalies energetikos sektorių.
„Daugiausiai dėmesio skyrėme paruošti Ukrainos energetikos sistemą žiemai“, – antradienį ryte socialiniame tinkle „X“ parašė V. Zelenskis.
Dėl Rusijos kariuomenės padarytos žalos šalyje baiminamasi, kad žiemą gali vėl imti trūkti elektros.
V. Zelenskis pasiūlė verslininkams specialių lengvatų. „Tai mūsų pasiūlymas. Tai yra vienas iš mūsų pergalės plano punktų“, – paskelbtame vaizdo įraše kalbėjo jis.
Niujorke vykusiame susitikime dalyvavo energetikos, finansų ir draudimo bendrovių atstovai, taip pat Jungtinių Valstijų Tarptautinės plėtros agentūros (USAID) vadovė Samantha Power.
Ukraina su Vakarų pagalba plataus masto Rusijos invaziją atremti bando nuo 2022 m. vasario. Masiniai rusų antskrydžiai smarkiai apgadino Ukrainos energetikos sistemos objektus.
11:59 | TATENA vadovo teigimu, padėtis netoli Kursko AE tebėra įtempta, bet nuolatinės misijos pradėti neplanuojama
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovo Rafaelio Grossi teigimu, padėtis aplink Rusijos Kursko atominę elektrinę tebėra rimta, tačiau nuolatinės misijos šiame objekte pradėti agentūra neplanuoja, praneša „Reuters“.
„(Padėtis) rimta, nes buvo pradėtas puolimas ir dabar jis vyksta ne taip jau toli nuo branduolinės jėgainės“, – pasakė R. Grossi.
Anot pranešimo, praėjusį mėnesį per sieną įsiveržę Ukrainos kariai tebėra Rusijos pietiniame Kursko regione, nors juos nuo elektrinės skiria apie 40 kilometrų.
R. Grossi praėjusį mėnesį lankėsi keturis reaktorius turinčioje Kursko jėgainėje ir sakė, kad elektrinė būtų „itin pažeidžiama“, jei ją kas užpultų, mat jėgainė neturi apsauginio kupolo.
Jo žodžiais tariant, TATENA neturi jokių planų į elektrinę atsiųsti nuolatinę stebėtojų misiją – panašią į tas, kurios veikia keturiose Ukrainos jėgainėse, įskaitant Zaporižios AE, kurią rusų pajėgos užėmė pirmosiomis 2022 m. vasarį prasidėjusios Maskvos invazijos Ukrainoje dienomis.
R. Grossi pasakė, kad padėtis Zaporižioje vis dar yra įtempta, o abi šalys reguliariai kaltina viena kitą planuojant pulti elektros stotį.
„Mano ekspertai toliau praneša apie kovinius veiksmus netoli stoties“, – pasakė jis.
11:06 | „The Times“: Zelenskis tapo realistu – pergalės planą keičia išlikimo planas
Volodymyro Zelenskio kelionė į JAV yra paskutinė galimybė įtikinti Joe Bideną padidinti paramą Ukrainai prieš JAV prezidentui paliekant postą, rašo „The Times“, kurį cituoja UNIAN.
„Šios savaitės misija nėra galimybė V. Zelenskiui atsisveikinti su kadenciją baigiančiu JAV prezidentu. Tai diplomatija ant bedugnės krašto, paskutinė V. Zelenskio viltis, kad J. Bidenas leis Kyjivui naudoti Vakarų raketas smūgiams į Rusijos gilumą ir priversti susitarti dėl taikos“, – rašo leidinys.
Kaip pažymima straipsnyje, nors J. Bidenas akivaizdžiai tiki, kad Ukraina yra reikalas, už kurį verta kovoti, jei lapkritį rinkimus laimės Donaldas Trumpas, jis gali nutraukti JAV pagalbą. K. Harris prezidentavimo atveju scenarijus būtų kitoks, tačiau ji atsargiai vertina viską, kas galėtų būti suprasta kaip karo eskalavimas.
„The Times“ pabrėžia, kad nuo dabar iki prezidento inauguracijos sausį J. Bidenas turi galimybių langą, kurį protingai išnaudojus, Rusijos lyderis Vladimiras Putinas gali būti priverstas sėsti prie derybų stalo.
Kartu straipsnyje pažymima, kad V. Zelenskio pergalės plane, kurį jis ketina ketvirtadienį pristatyti J. Bidenui, numatyta ne neatidėliotina Ukrainos narystė NATO, bet saugumo garantijos, kad būtų užkirstas kelias kitai invazijai.
„Tai ne tiek pergalės, kiek išlikimo planas – V. Zelenskis tapo realistu. Nežinia, kiek V. Putinas gali nusileisti, tačiau viena aišku: Ukraina turi toliau kovoti. Priešingu atveju Vakarai taip pat atsidurs pralaiminčiųjų pusėje“, – pabrėžiama straipsnyje.
10:55 | Rusijos teigimu, per septynias savaites trunkantį ukrainiečių antpuolį Kursko regione žuvo 56 civiliai
Rusijos Užsienio reikalų ministerija pirmadienį pareiškė, kad per prieš septynias savaites prasidėjusį Ukrainos antpuolį Rusijos vakaruose esančiame Kursko regione žuvo mažiausiai 56 ir buvo sužeisti dar 266 civiliai.
Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“.
Kyjivo puolimas kitoje sienos pusėje prasidėjo rugpjūčio 6 d., nuo tos dienos, kai Maskva į Ukrainą pasiuntė dešimtis tūkstančių savo karių, praėjus daugiau nei dvejiems metams ir ukrainiečių pajėgos iš Kursko regiono kol kas nesitraukia.
Pirmiau Rusijos Užsienio reikalų ministerija buvo pranešusi, kad iki rugsėjo 5 d. regione žuvo 31 civilis. Naujieji duomenys apima laikotarpį iki rugsėjo 20 d.
Ministerija pranešė, kad pavojingiausias regiono vietoves paliko 131 000 civilių, tačiau tuo pat metu apkaltino Ukrainos pajėgas, neva šios keletą civilių laiko prieš jų pačių valią. Tarp paimtųjų į nelaisvę yra ir 70–120 Sudžos gyventojų.
Naujienų agentūros „Reuters“ paprašytas pakomentuoti šį pareiškimą, Ukrainos Užsienio reikalų atstovas spaudai Heorhijus Tychijus pasakė, kad Ukraina laikosi tarptautinės humanitarinės teisės normų ir civilių neatakuoja, o šių pareiškimų patikrinti ar patvirtinti ji negali.
„Turint omenyje, kad Rusija nuo seno skelbia melagingus skaičius ir propagandą, šių pareiškimų patikrinti ar patvirtinti paprasčiausiai neįmanoma. Jei Rusija nori parodyti tikrąją padėtį vietoje, ji gali leisti tai padaryti JT ir TRKK“, – pasakė jis.
„Reuters“ kol kas negalėjo patikrinti nei vienos, nei kitos šalies pranešimų iš mūšio lauko. Per 31 mėnesį trunkantį konfliktą abi šalys neigė puolančios civilius ir propagandos tikslais ne kartą švaistėsi melagingais pareiškimais.
Kremlius pirmiau yra sakęs, kad Ukrainos kvietimą į Kursko regioną atvykti Jungtinių Tautų ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovams „provokacija“ ir kad Maskva tikisi, jog nei JT, nei TRKK šio kvietimo nepriims.
Kyjivo teigimu, vienas iš jo vykdomo antpuolio – didžiausios atakos prieš Rusiją nuo pat Antrojo pasaulinio karo laikų – tikslų yra neleisti šiame regione dislokuotoms rusų pajėgoms pačioms per sieną pulti Ukrainos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį mėnesį sakė, kad jo pajėgos Kursko regione kontroliuoja 100 gyvenviečių, išsibarsčiusių po 1 300 kvadratinių kilometrų plotą. Rusų šaltiniai šiuos skaičius neigia, o Rusija paskelbė per kontrpuolimą susigrąžinusi keletą kaimų.
10:09 | Gynybos pajėgos numušė 66 rusų „šahedus“
Gynybos pajėgos numušė 66 „Shahed“ tipo smogiamuosius dronus, kuriais rusai atakavo Ukrainą nuo rugsėjo 23-iosios vakaro.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Rugsėjo 24-osios naktį (nuo rugsėjo 23 d. 20 val. iki rugsėjo 24 d. 7 val.) Oro pajėgų radiotechnikos kariuomenė aptiko ir palydėjo 85 Rusijos oro atakos priemones:
vieną balistinę raketą „Iskander-M“ iš Rostovo srities;
dvi valdomąsias aviacines raketas Ch-59/69 iš Briansko srities oro erdvės;
vieną raketą (tipas dar nenustatytas) iš Kursko srities;
81 „Shahed“ tipo smogiamąjį droną iš Kursko ir Primorsko Achtarsko rajonų.
Pagrindinė smūgio kryptis buvo Ukrainos šiaurė ir centras.
Oro ataką atrėmė Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Oro mūšiuose 66 priešo smogiamieji dronai buvo numušti Kyjivo, Žytomyro, Čerkasų, Vinycios, Kirovohrado, Poltavos, Sumų ir Mykolajivo srityse.
Dar 13 dronų dėl Gynybos pajėgų aktyvių atsakomųjų veiksmų dingo keliuose Ukrainos regionuose.
Oro pajėgų atstovai paragino gyventojus aptikus įtartinų objektų, panašių į bepiločius orlaivius, patiems nesiimti jokių veiksmų ir nedelsiant informuoti teisėsaugininkus ar vietos karinę administraciją.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Poltavos srityje numuštų Rusijos bepiločių orlaivių nuolaužos apgadino energetikos infrastruktūrą, be elektros liko 20 gyvenviečių.
9:44 | Ko iš tikrųjų nori Putinas: analitikai įvertino, ką reiškia Kremliaus žodžiai apie taiką
Kremlius ir toliau išlieka nesuinteresuotas derybomis su Ukraina, sako JAV Karo studijų institutas (ISW). Rusija siekia visiškai sunaikinti Ukrainą ir nori, kad ji pasiduotų, rašo „Kanal 24“.
Rusija anksčiau pareiškė, kad nedalyvaus antrojoje Ukrainos taikos konferencijoje. Anot analitikų, Kremlius demonstratyviai atrodo nesuinteresuotas derybomis, išskyrus tuomet, kai kalbama apie Ukrainos kapituliaciją.
Kiek anksčiau V. Zelenskis pareiškė, kad Rusija nesuinteresuota užbaigti karą Ukrainai priimtinomis sąlygomis.
Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos pergalei Ukrainoje „nėra alternatyvos“, o NATO šalis ir visus Vakarus pavadino „kolektyviniu priešu“. Analitikai pabrėžė, kad šie žodžiai patvirtina Rusijos nenorą derėtis, išskyrus Ukrainos kapituliaciją.
D. Peskovo mintis pakartojo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova. Ji pareiškė, kad šalis neplanuoja dalyvauti antrajame Taikos viršūnių susitikime ar kituose „panašiuose viršūnių susitikimuose“.
ISW mano, kad Kremlius nesuinteresuotas geranoriškomis taikos derybomis su Ukraina.
„Rusija tik remsis „taikos planų“ ir „derybų“ sąvokomis, kad paskatintų Vakarus spausti Ukrainą daryti prevencines nuolaidas dėl jos suvereniteto ir teritorinio vientisumo“, – sako analitikai.
9:24 | Skelbiama, kad po konfliktų su vadovybe mirė vienas iš rusų vadų
Pranešama, kad dėl konfliktų savo padalinio vadovybėje neseniai mirė aukšto rango Rusijos oro ir kosmoso pajėgų vadas, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW).
9:02 | Zaporižioje per Rusijos smūgius vienas žmogus žuvo, šeši sužeisti
Rugsėjo 23-iosios vakarą per Rusijos atakas Zaporižioje vienas žmogus žuvo, o dar šeši, tarp jų – du vaikai, buvo sužeisti.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pasak pareigūno, „per Rusijos atakas Zaporižioje 1 žmogus žuvo, o dar 6 žmonės, tarp jų – 13 metų mergaitė ir 15 metų paauglys, buvo sužeisti“.
Kaip pažymėjo I. Fiodorovas, per parą rusai smogė 321 smūgį 10-čiai Zaporižios srities gyvenviečių.
Priešas paleido tris raketas į Zaporižią ir Rostuščę.
Rusijos kariuomenė smogė 15 aviacijos smūgių Zaporižiai, Kušuhumui, Komyšuvchai ir Levadnei.
175 įvairių modifikacijų dronai atakavo Huliaipolę, Novoandrijivką, Robotynę, Malą Tokmačką, Malynivką ir Levadnę.
Novoandrijivka, Mala Tokmačka ir Robotynė šešis kartus buvo apšaudytos iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų.
Rusijos kariuomenės artilerija 122 kartus apšaudė Huliaipolę, Novoandrijivką, Robotynę, Mala Tokmačką, Malynivką ir Levadnę.
Gauta 314 pranešimų apie sugriautus gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugsėjo 23-iosios vakarą rusai smogė gyvenamajam namui Zaporižioje. Priešas taip pat pataikė į kritinės infrastruktūros objektą.
8:41 | Buvęs CŽV vadas įvertino III pasaulinio karo tikimybę
Buvęs JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) direktorius Davidas Petraeusas nemano, kad panaikinus draudimą Ukrainai smogti Vakarų ginklais Rusijos teritorijoje kils Trečiasis pasaulinis karas.
7:49 | Iš Donaldo Trumpo lūpų – skandalingas pareiškimas apie Volodymyrą Zelenskį
Kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas sukritikavo Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio vizitą į JAV ir pavadino Ukrainos prezidentą „didžiausiu pardavėju istorijoje“.
7:01 | Volodymyras Zelenskis: esame arčiau karo pabaigos nei manote
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis optimistiškai nusiteikęs dėl karo su Rusija pabaigos ir pareiškė, kad karo pabaiga yra „arčiau nei mes manome“. Apie tai jis klabėjo interviu „ABC News“, – rašo UNIAN.
„Manau, kad esame arčiau taikos, nei manome. Esame arčiau karo pabaigos“, – sako jis.
V. Zelenskis taip pat paragino sąjungininkus stiprinti Ukrainos kariuomenę.
„Pergalės planas – stiprinti Ukrainą. Todėl prašome savo draugų, sąjungininkų sustiprinti mus. Tai labai svarbu“, – sako Ukrainos prezidentas.
War with Russia is coming to an end faster “than is believed” - Zelenskyy in ABC News interview
— NEXTA (@nexta_tv) September 24, 2024
“I think we're closer to peace than we think. We are closer to the end of the war.”
At the same time, he urged Western countries to increase support for the Ukrainian army and added… pic.twitter.com/LJZMU2JhhM
V. Zelenskis interviu taip pat sakė, kad Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas „bijo“ Kursko operacijos.
„Tai tiesa. Jis labai bijo. Kodėl? Todėl, kad jo žmonės pamatė, jog jis negali apginti... kad jis negali apginti visos savo teritorijos“, – komentuoja V. Zelenskis.
Anot jo, Ukraina gali priversti V. Putiną baigti karą tik iš „tvirtos pozicijos“.
soc-tinkluose plinta naujas video iš Tokijo, Japonijos kaip kacapas draskosi, spjaudosi prie taikių demonstrantų su Ukrainos vėliavomis, vadina bandierovcais ir kitais epitetais kokius išmoko užkoduodas iš gebels tv-kaip pasiutlige sergantis žvėris
Japonijoje be-abejo toks elgesys(ne tik liečiant Ukrainos reikalus) griežtai netoleruotinas ir kacapas bus deportuotas atgal į Sortyrą
Lietuvoje irgi pamatei besidraskantį kacapą-uždėk antsnukį, nežinai kada žvėris įkas
Tai gal iki Lamanšo pradžiai nueikit? O gal ir Ameriką, Angliją reikia nugalėti?
Nežinau ar čia Covid pasekmė ta smegenų kempinligė, ar kokia magnetinė audra?
