42-ejų metų Vincentas Lambertas nė neįtaria, kokia makabriška jo gyvenimo istorija šiomis dienomis. Prieš vienuolika metų į avariją su motociklu papuolęs vyras yra visiškai paralyžiuotas, beveik nesąmoningas. Visgi padedamas jis gali maitintis, nors dažniausiai yra girdomas ir valgydinamas per skrandžio vamzdelį, kvėpuoja be respiratoriaus ir judina akių obuolius.
Jo būklė įplieskė karą šeimoje. V. Lamberto žmona ir keli kiti artimieji sako, kad jis turi teisę ramiai numirti ir siekia, kad atjungus jo gyvybę palaikančius aparatus, vyro gyvybė natūraliai užgestų. Tačiau tam priešinasi ligonio tėvai ir kiti artimieji.
„Ne, tai nėra diskusija apie žmogaus gyvybės išsaugojimą. Vincentas yra neįgalus, bet ne vegetacinės būklės. Jis judina akis, verkia, jis jaučia emocijas. Nesiginčiju, kad jis nepagydomas, bet jis gyvas ir turi jausmus", – tikino vyro puseserė Helene.
Šią savaitę V. Lamberto gydytojai su žmonos sutikimu atjungė maitinimo aparatus, tačiau jo tėvai kreipėsi į teismą, kuris po dvylikos valandų liepė atnaujinti gyvybės palaikymo funkciją. Ši neįprasta istorija skaldo ir politikus, ir paprastus prancūzus.
„Bandau įsivaizduoti save jo tėvų vietoje. Jiems turėtų būti labai sunku, bet, manau, lemiamą sprendimą turi priimti žmona", – situaciją bandė suprasti prancūzė Caroline Lorsin.
„Juk negalime jo laikyti tokios būklės dešimtmečius. Medikai jau išsakė savo nuomonę. Turime jam leisti išeiti," – aiškino kita prancūzė Marie Laure Jean.
Prancūzas Patrick Brehamet kalbėjo, jog negalima spręsti už kitą žmogų, tačiau ši situacija – kitokia. Labai sunku priimti teisingą sprendimą:
„Labai sunku spręsti už kitą ir tiesiog nutraukti gyvybės palaikymą. Ypač kai tai tavo artimasis, šeimos narys.“
Eutanazija Prancūzijoje nėra įteisinta, tačiau ten trejus metus galioja vadinamasis Leonetti įstatymas, leidžiantis medikams palengvinti kančias nepagydomiems ligoniams, giliai juos migdant vaistais, kol šie numiršta.
