• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kam ir kiek skolinga Graikija?

ES: šiandien – paskutinių pasiūlymų diena

Paskutinius penkerius metus Graikija nesitraukia iš pirmųjų Europos laikraščių puslapių. Viena iš pačių kukliausių euro zonos ekonomikų atsidūrė vos ne didžiausia skolininke. Ir štai naujoji Graikijos valdžia atėjo į valdžią su šūkiu „užteks maitinti ES!“ ir pareikalavo savo kreditorių nurašyti skolą – arba, bent jau peržiūrėti sąlygas, rašoma „Euronews“. Kuo tai baigėsi jau žinome – šiandien Graikijoje neatsidarė nė vienas bankas, o šalis faktiškai jau vadinama nemokia.

Paskutinius penkerius metus Graikija nesitraukia iš pirmųjų Europos laikraščių puslapių. Viena iš pačių kukliausių euro zonos ekonomikų atsidūrė vos ne didžiausia skolininke. Ir štai naujoji Graikijos valdžia atėjo į valdžią su šūkiu „užteks maitinti ES!“ ir pareikalavo savo kreditorių nurašyti skolą – arba, bent jau peržiūrėti sąlygas, rašoma „Euronews“. Kuo tai baigėsi jau žinome – šiandien Graikijoje neatsidarė nė vienas bankas, o šalis faktiškai jau vadinama nemokia.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tai kam ir kiek ji skolinga?

Kai 2010-ais tapo aišku, kad ekonominės krizės mastai Graikijoje numato pirmąjį defoltą (bankrotas, kai valstybė negali išmokėti skolų) euro gyvavimo istorijoje, „trejetas“ – Europos Sąjunga, Europos Centrinis Bankas ir Tarptautinis Valiutos Fondas – suteikė Atėnams pirmąjį kreditą. Per tuos metus Graikijos valstybės skola išaugo iki 324 mlrd. eurų – tai 175 proc. šalies BVP. 246 mlrd. iš jų Graikija gavo iš euro zonos šalių.

REKLAMA

2012 metais dalis privačių kreditorių įsiskolinimų, palaikant Briuseliui, buvo nurašyta, dabartinė didžioji likusi skolos dalis – mūsų visų europiečių mokesčių mokėtojų problema.

Ką praranda vieningoji Europa?

ECB Graikijai paskolino 20 mlrd. eurų ir jau pareiškė, kad apie „pamiršimą“ negali būti ir kalbos, bent jau todėl, kad tai būtų neteisėta. Rugpjūtį Graikijai teks išmokėti 6,7 mlrd. eurų – jeigu nepavyks iki tol susitarti.

REKLAMA
REKLAMA

Apie 53 mlrd. eurų Graikija įsiskolino ne tiesiogiai iš „trejeto, o dvipusių susitarimų pagalba su vienomis ar kitomis valstybėmis. Su kiekvienu iš kreditorių Atėnams teks tartis atskirai. Kai kurie iš jų (pavyzdžiui, Suomija) taip pat nesirengia svarstyti skolos nurašymo galimybės.

Tačiau didžiąją Graikijos skolos dalį sudaro pinigai iš Europos finansinio stabilumo fondo, į kurį kiekvienas euro zonos narys įneša savo dalį, priklausomai nuo jų šalies ekonomikos. Taigi, pagrindinėmis Graikijos kreditorėmis tapo Vokietija (jos indėlis sudaro 27 proc. šio fondo) ir antroje vietoje atsidūrusi Prancūzija.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Europos politikai reikalauja, kad Graikija įvykdytų savo įsipareigojimus. Tačiau savaime suprantama – esant stabiliai ekonominei situacijai pinigų iš TVF niekas neima, o pokyčiai dažnai būna skausmingi ir nepopuliarūs. Graikija nebuvo išimtis. Naujoji Aleksio Tsipro vyriausybė situaciją šalyje „po penkerių metų griežto taupymo“ vadina „humanitarine krize“ ir nemato būtinybės ir toliau tęsti „nacionalinį pažeminimą“.

REKLAMA

Graikija įsakė savaitei uždaryti bankus ir įvesti kapitalo kontrolę

Graikija anksti pirmadienį pranešė, kad ji savaitei uždaro bankus bei įveda kapitalo kontrolę, ir paragino išsaugoti ramybę, kai dramatiškai eskalavusis šalies skolų krizei sunerimę šalies žmonės ėmė šluoti bankomatus.

REKLAMA

Bankai bus uždaryti iki liepos 6-osios – kitos dienos po referendumo dėl finansinės pagalbos sąlygų, o iš bankomatų bus galima paimti ne daugiau kaip 60 eurų, nurodoma oficialiame įsake.

Įsake taip pat pažymima, kad apribojimas dėl 60 eurų nebus taikomas užsienio turistams, kurie yra vienas iš gyvybiškai svarbių Graikijos ekonomikos variklių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Drastiškų priemonių apsaugoti Graikijos bankininkystės sistemą nuo masinės panikos grėsmės buvo imtasi po to, kai Europos centrinis bankas (ECB) nurodė, jog jis nepadidins savo paramos Graikijos skolintojams, nors sunerimę graikai ėmė būriais rikiuotis į eiles prie bankomatų.

Šiuo auštant priimtu sprendimu užsibaigė dramatiški savaitgalio įvykiai, kurie prasidėjo, kai, žlugus Briuselyje vykusioms deryboms dėl finansinės pagalbos šalies, šalies kairuolis premjeras Aleksis Cipras netikėtai pranešė ketinąs liepos 5 dieną surengti referendumą dėl paskutinių kreditorių siūlomų reformų sąlygų.

REKLAMA

Atsakydami į šį žingsnį įpykę Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) kreditoriai atmetė prašymą pratęsti Atėnams finansinės pagalbos teikimą po birželio 30 dienos, kai baigiasi jo terminas, sukeldami nuogąstavimus, kad Graikija ėmė ristis nemokumo link.

REKLAMA

Kilus netikrumui dėl to, kaip artimiausiomis dienomis klostysis įvykiai, prie bankomatų Graikijoje nusidriekė ilgos eilės ir daugelyje jų nebeliko grynųjų pinigų.

Siekdamas atitolinti panikos pavojų A.Cipras patikino graikus, kad jų indėliai yra „visiškai saugūs“.

„Su bet kokiais sunkumais, kurie gali kilti, reikia tvarkytis ramiai. Kuo ramesni išliksime, tuo greičiau įveiksime šią situaciją“, – sakė jis ir pridūrė, kad Atėnai vėl paprašė „pratęsti (finansinio gelbėjimo) programą“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Frankfurte įsikūrusio ECB valdytojų taryba sekmadienį surengė telekonferenciją dėl šios krizės ir pažadėjo išlaikyti dabartinį skubios finansinės pagalbos teikimą Graikijai lygį.

„Valdytojų taryba nusprendė palikti Likvidumo pagalbos teikimo (ELA) ... graikų bankams „lubų“ lygį, dėl kurio buvo nuspręsta penktadienį“, – po telekonferencijos paskelbė ECB.

REKLAMA

Bet ji nepažadėjo skirti papildomų pinigų bankams.

Savo ruožtu Graikijos banko vadovas Janis Sturnaras nurodė, kad jo bankas „imsis visų priemonių, būtinų (siekiant) užtikrinti finansinį stabilumą Graikijos piliečiams šiomis sunkiomis aplinkybėmis“.

Tuo tarpu Graikijos finansų ministras Janis Varufakis sekmadienį sakė, kad dar liko laiko kompromisui ir paragino kreditorius parodyti „gerą valią“ ir pateikti geresnius pasiūlymus iki plebiscito dėl finansinės pagalbos sąlygų.

REKLAMA

„Mes esame atviri naujiems (kreditorių) institucijų pasiūlymams“, – sakė jis interviu vokiečių laikraščiui „Bild“ ir pabrėžė, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel „turi raktą“ Graikijos krizei išspręsti.

„Kas dėl mūsų, mes liekame pasirengę derėtis tokiu laiku, kai žmonės turi pasiekti savo įvertinimą“, – sakė jis.

REKLAMA
REKLAMA

Ką sako Europos atstovai?

Maža vilčių, kad ECB vadovas Mario Draghi ir valdytojų taryba, kurie turi surengti telekonferenciją, tęs finansinę pagalbą pinigų stokojančiai Graikijai, nes iki šiol ši pagalba buvo grindžiama viltimis, kad Graikija pasieks susitarimą.

„Nėra priežasties duoti daugiau pinigų, – šeštadienį sakė deryboms artimas šaltinis. – ECB rytoj sustabdys ELA (Likvidumo pagalbos teikimą), tai aišku“.

Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas perspėjo dėl „realios“ Graikijos pasitraukimo iš euro zonos grėsmės, jeigu graikai per referendumą kitą savaitgalį balsuos prieš ES finansinės pagalbos pasiūlymus.

Išreiškęs viltį, kad susitarimas su Atėnais „vis dar įmanomas“, jis apie nepriklausomą ECB pasakė: „Aš nemanau, kad jie gali nutraukti gelbėjimo lyną (graikams). Kenčia graikų žmonės.“

Austrijos finansų ministras sekmadienį sakė, kad Graikijos pasitraukimas iš euro zonos „atrodo beveik neišvengiamas“ po to, kai Europos Sąjungos (ES) lyderiai atsisakė pratęsti Atėnams žūtbūt reikalingą finansinę pagalbą.

Atsisakymą nulėmė Graikijos premjero Aleksio Cipro netikėtas sprendimas sušaukti referendumą dėl finansinės pagalbos pasiūlymų.

REKLAMA

„Graikija yra išimtinai atsakinga už derybų žlugimą“, – interviu Austrijos laikraščiui „Die Presse“ sakė Hansas Jorgas Schellingas.

Jis pridūrė, kad Graikijos pasitraukimas būtų įmanomas tik tuo atveju, jei Graikija gautų kitų narių leidimą.

„Graikija turėtų pateikti prašymą tai padaryti. Kitos ES šalys turėtų pritarti prašymui. Tik tada Graikija galėtų išeiti iš euro zonos“, – sakė jis.

„Pasekmės euro šalims yra toli gražu ne tokios blogos kaip Graikijai. Aišku, kad viena šalis jokiomis aplinkybėmis negali šantažuoti Europos Komisijos ir euro šalių“, – pridūrė H.J.Schellingas.

Jo komentarai pasirodė tokiu metu, kai Europos centrinis bankas turėjo sekmadienį surengti skubų susitikimą, didėjant nuogąstavimams, kad Graikijos bankai kitą savaitę negalės dirbti.

Finansinės pagalbos terminas baigiasi antradienį.

(papildyta 09.55) ES pateiks paskutinius pasiūlymus dėl Graikijos krizės pirmadienį, sako Moscovici 

Europos Komisijos pirmininkas vėliau pirmadienį pateiks savo paskutinius pasiūlymus dėl to, kaip būtų galima išvengti Graikijos nemokumo, pranešė ES ekonomikos reikalų komisaras ir pridūrė, jog dar išlieka galimybė derėtis dėl šios dramatiškos krizės.

REKLAMA

Jeanas-Claude'as Junckeris „nurodys kelią, kuriuo eiti, ir aš viliuosi, jog kiekvienas įsipareigos kompromiso keliui“, Prancūzijos radijui sakė Pierre'as Moscovici.

Jis pridūrė, kad vis dar tebėra „galimybė deryboms“ tarp Graikijos ir jos tarptautinių kreditorių.

Atėnai buvo vos už „kelių centimetrų“ nuo susitarimo su skolintojais, kai derybos nutrūko praeitą savaitgalį, sakė P.Moscovici.

„Privalome toliau kalbėtis“, – pabrėžė jis ir pridūrė, kad „durys deryboms visuomet atviros“.

Jam antrino Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas, kuris sakė, kad derybos „galėtų būti pradėtos iš naujo bet kuriuo momentu“.

Jeigu skolintojai nepatenkins Atėnų prašymo pratęsti pagalbos programą, Graikijos finansinio gelbėjimo planas oficialiai liausis galioti antradienio vakarą.

Tokiu atveju Graikija beveik neabejotinai taps nepajėgi sumokėti Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) 1,5 mlrd. eurų pribrendusių skolų, kurių grąžinimo terminas sukanka tą pačią dieną.

(papildyta 11.14) Atėnų birža liks uždaryta iki liepos 7 dienos

Graikijos akcijų birža liks uždaryta iki liepos 7-osios ir atnaujins darbą kitą dieną po savaitės trukmės bankų uždarymo, sakoma pirmadienį paskelbtame biržos pranešime.

REKLAMA

Šis pranešimas buvo paskelbtas po to, kai Atėnai paskelbė įsaką, nurodantį šalies bankams likti uždarytiems iki liepos 6 dienos, o grynųjų pinigų išėmimą iš sąskaitos apriboti iki 60 eurų per parą.

Liepos 5 dieną vyriausybė paskelbė referendumą dėl Graikijos tarptautinių skolintojų pasiūlymų, Atėnams siekiant užsitikrinti finansinės pagalbos programos pratęsimą.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų