Gaisras šiuo metu nevaldomai siaučia 644 ha plote, jį gesina 360 ugniagesių, sekmadienį paskelbė Josemičio nacionalinis parkas.
Ugniagesiai aktyviai stengiasi apsaugoti Mariposos didžiųjų mamutmedžių giraitę, kur auga per 500 šių medžių, sakoma tarnybų pranešime.
Viena įgula garsiausią parko mamutmedį – „Grizzly Giant“ – besiartinančiai ugniai rengia pildama ant jo vandenį.
Šis 63,7 m aukščio medis yra antras pagal dydį Josemičio nacionaliniame parke, nurodo parko administracija.
Vošberno take kilusio gaisro priežastys tiriamos.
JAV ugniagesių vadai įspėja, kad, kalbant apie gamtinius gaisrus, 2022-ieji tikriausiai bus siaubingi metai.
Birželio mėnesį Orindžo apygardos ugniagesių departamento vadovas Brianas Fennessy (Brajenas Fenesis) sakė, kad pagal susidariusias sąlygas prognozuoja „labai sunkius keturis, penkis ar šešis mėnesius“.
Mokslininkai sako, kad ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai dažnėja dėl pasaulinio atšilimo, o jį didžiausia dalimi nulemia nevaržomas iškastinio kuro deginimas.
Didieji mamutmedžiai pagal savo apimtį yra didžiausi pasaulio medžiai. Jiems giminingos visžalės sekvojos gali užaugti aukštesnės – gerokai virš 100 m – bet jos ne tokios plačios.
Ir didieji mamutmedžiai, ir visžalės sekvojos yra prisitaikę prie gaisrų – nuo kaitros juos saugo stora žievė. Per savo gyvenimą, kuris gali trukti tūkstančius metų, šie medžiai paprastai išgyvena daug gaisrų, ugnies karštis padeda atsiverti jų kankorėžiams ir išbyrėti sėkloms.
Tačiau ilgesni, karštesni ir agresyvesni gaisrai gali pakenkti medžiams, kartais – negrįžtamai, o Kalifornija pastaraisiais metais išgyveno virtinę sunkių gaisrų sezonų.
2020 metais per didžiulį gaisrą žuvo maždaug 10 tūkst. šių medžių – iki 14 proc. pasaulinės populiacijos.
