„Penktadienį Rusijos prezidentas Vladmiras Putinas pasirašė naująją karinę doktriną, kurioje šalių kaimynių režimo pokyčiai ir vidaus politikos stabilumo sumažėjimas paskelbti dviem galimais pavojais Rusijos saugumui“, – praneša „The Financial Times“. Pabrėžiama, kad strategijoje susilaikyta nuo atviro NATO arba JAV paskelbimo pavojais ar priešais.
Kritika, skirta NATO ir JAV, nežymiai sustiprėjo. Pasmerkti veiksmai, „prieštaraujantys tarptautinei teisei, nukreipiantys prieš suverenitetą, politines laisves, teritorinį šalių vientisumą“: taip jie suteikia „grėsmę tarptautinei bendrijai, saugumui, globaliam ir regioniniam stabilumui“. Be to, kartojama NATO veiksmų netoli Rusijos sienų kritika. Doktrina taip pat perspėja dėl politinės įtakos valstybėse kaimynėse, o tai aiškiai parodo Maskvos požiūrį į įvykius Ukrainoje.
Savo doktrinoje atsisakydama tiesioginės konfrontacijos su Vakarais, Maskva pasilieka sau daug erdvės. „Identifikavęs JAV kaip priešą nieko nelaimėsi: tai tik visam laikui sustiprintų dabartinę konfrontaciją“, – teigia Dmitrijus Treninas, „Carnegie Moscow Center“ vadovas. Visgi, pasak karo ekspertų, JAV ir NATO nepaminėjimą priešininkų sąraše dar anksti vadinti alyvmedžio šakele. Negali būti jokių abejonių dėl to, kas iš tiesų yra pagrindinis priešininkas (ir ilgą laikotarpį toks buvo).
„Šovinistinės V. Putino pagyros tam tikrą laiką slėpė trapų jo režimą – bent jau kai kurių žmonių akyse“, – teigia Kanados parlamento narė Chrystia Freeland, buvusi „Russia Today“ Maskvos padalinio vadovė. Jos teigimu, V. Putinui į valdžią ateiti padėjo pažadas, kad „galima valdyti kaip Josifui Stalinui, o gyventi kaip Romanui Abramovičiui“.
„Vanagai“, kurie lygina putinišką Rusiją su Stalino SSRS, anot straipsnio, neatkreipia dėmesio į cinišką dabartinio režimo charakterį. Sovietų vadovai rengėsi prastai, tačiau sukūrė sistemą, kuri visomis jos epochomis buvo savarankiška. Kapitalistai, V. Putino draugužiai, atvirkščiai, praturtėjo, tačiau tik dėl išgrobstytų Rusijos išteklių ir paskolų, paimtų iš sukalbamų Vakarų bankininkų. Dvigubas smūgis – Vakarų sankcijos ir naftos kainų kritimas – pristabdė šią sistemą.
Dabar Rusijos kleptokratams ir aukštesnei nei vidutinė klasei tapo aišku, kokie trapūs yra šie turtai. Pasak Ch. Freeland, būtent šios grupės turtų vertimas grynaisiais – viena iš staiga kritusios rublio vertės priežasčių.
„Kapitalizmas draugams“ suteikia tik nepatikimus sąjungininkus, „tačiau jų bėgimas nereiškia, kad V. Putinui išrauti paskutiniai nagai. Jis kleptokratams patinka jau vien todėl, kad moka (skirtingai nuo liberalų inteligentų atstovų) sudaryti įvaizdį, pavergiantį vyresniosios rusų kartos atstovus, taip pat tuos, kurie gyvena regionuose“, – teigiama straipsnyje.
Ch. Freeland nuomone, gali būti, kad V. Putinas pabandys atsisakyti kleptokratijos ir pareis prie populistinės autokratijos. Tačiau ji baiminasi, kad netrukus Rusija gali tapti dar agresyvesnė ir dar labiau nenusakoma.
