Programa prasidėjo mokslininkams nusprendus panaudoti branduolinį užtaisą Semipalatinsko srityje (Kazachstanas) ežero duobei suformuoti. Buvo tikimasi, kad naujasis Čagano ežeras (dažniausiai vadinamas tiesiog Atominiu ežeru) padės sausuoju metų laiku, kuomet nusėda vietos upelio vandenys, pagirdyti netoliese auginamų gyvulių bandas. Beje, tokių vandens saugyklų buvo stepėse buvo planuojama „įrengti“ ne mažiau 40-ies.
„Tas besimaudantis vyrukas ežere turbūt naktimis neblogai šviesdavo“
Pirmasis „liaudies reikmėms“ panaudotas branduolinis sprogimas buvo atliktas 1965 metų sausio 15 d. Čagano upelio salpoje. Mokslininkai tam išrausė 178 gylio gręžinį ir įdėjo į jį 140 kilotonų galios sprogmenį. Sprogimo galia buvo tokia milžiniška, kad į dangų, daugiau nei 950 metrų aukštį, iškėlė 10,3 mln. tonų grunto.
„Sovietinio žmogaus technologinė pergalė“ buvo plačiai nušviesta SSRS žiniasklaidoje.
Tačiau vanduo Čagano ežere yra iki šiol radioaktyvus ir viršija leidžiamas radionuklidų normas beveik 100 kartų. Pripažino tai SSRS valdžia ne iš karto, o sovietmečiu šiuo „projektu“ buvo labai didžiuojamasi. Dokumentiniame filme matyti, kaip atliekami kažkokie vandens tyrimai, tariamai patvirtinantys jo švarumą, rodomas ten besimaudantis žmogus. Anot vieno iš komentatorių „YouTube“: „Tas besimaudantis vyrukas ežere turbūt naktimis neblogai šviesdavo“.
O štai ką rašė tuometinė spauda: „… Taip buvo sukurtas nuostabus Čagano ežeras su švariu, skaidriu vandeniu. Vietovė pasikeitė. Pakrantėje mes aptikome didelius, skaidrius gipso kristalus, kurie iškilo į paviršių sprogimo metu. Nutiko įvykis, kurio taip ilgai buvo laukta. Tvyrojo įprastas šioms vietovėms karštis. Žmonės buvo išsekę. Tiesa, krante buvo kiek vėsiau, bet koks patrauklus buvo šis ramus vandens paviršius! Galiausiai gydytojai davė leidimą ir visi kaimo gyventojai nubėgo į paplūdimį. Plaukiojo ilgai, išsiilgę…“.
Ežere iš tiesų buvo maudomasi, pirmasis plaukė SSRS vidutinių mašinų statybų ministras, kuris ir buvo užfiksuotas dokumentiniame filme.
Ežere buvo atliekami ir įvairūs biologiniai eksperimentai. Kelerius metus jame buvo bandome užveisti įvairių žuvų, moliuskų ir vandens augalijos. Tačiau 90 proc. jų žūdavo. Tiesa, reiktų pastebėti, kad sovietų ekspertai ir čia nepersistengė, nes atveždavo vietos klimato zonai netinkamos gyvūnijos, nevengiant ir tokios egzotikos, kaip piranijos iš Amazonės. Likę 10 proc. mutavo ir keitė išvaizdą. Vėliau eksperimentus tiesiog nutraukė.
Nesivargindavo perspėti ir vietos gyventojų
Panašaus pobūdžio „taikaus atomo“ praktika pasaulyje nebuvo nauja, o sovietai ją nusikopijavo iš amerikiečių: JAV tuo metu jau veikė projektas „Operation Plowshare“, pradėtas dar 1957 metais. Tačiau amerikiečiai apsiėjo 27 sprogimais ir nutraukė projektą 1973-iasiais. SSRS tuo metu „taikiu branduolinius sprogdinimus“ praktikavo iki pat 1988-ųjų. SSRS „taikių sprogdinimų“ pridarė net 124.
Maža to, gyventojai ne visada ir sužinodavo apie vykdomus bandymus. Pavyzdžiui, „Kristal“ sprogdinimas įvykdytas vos už trijų kilometrų nuo Udačnyj kaimo Jakutijoje. Vietos gyventojų niekas nesivargino perspėti, kaimą sprogimo metu jie paliko vadovaudamiesi gandais. Dabar tas kaimas ir išvis likviduotas, rašoma „Travelask“.
Dabar Čagano ežeras, esantis Kazachstano teritorijoje, įtrauktas į vietovių, ypač stipriai nukentėjusių nuo branduolinių bandymų sąrašus. Ežere iki šiol veisiasi kai kurios žuvų rūšys, tačiau jas valgyti niekas nerekomenduoja. Vanduo ežere nėra laikomas tinkamu gerti ar naudoti žemės ūkio reikmėms. Radioaktyvių medžiagų kiekis jose šimtus kartų viršija normas. Tiesa, tai nestabdo kai kurių vietos gyventojų, atvedančių čia girdyti savo gyvulių.
