Tačiau, kaip ten bebūtų, galima tik numanyti, kas vyks per artimiausius mėnesius. Aišku, kad pasaulio ekonomika mėgins atsigauti po krizės, kurią sukėlė epidemija. Atsigavimo tempas ir nuostolių mastas priklausys tik nuo to, kaip greitai ir kokia kaina pavyks sustabdyti virusą.
„McKinsey“ ekspertai pateikė du galimus scenarijus, į ką pavirs „pasaulis po koronaviruso“.
Pesimistinis scenarijus
Yra visas pulkas niūrių scenarijų, kurie tampa vis labiau tikėtinai, mano „McKinsey“ ekspertai ir kiti ekonomistai:
Pats niūriausias jų numato, kad visi bandymai sustabdyti koronaviruso epidemiją žlugs, o valstybių valdžia nesugebės padėti verslui ir bankams. Daugelis iš jų nutrauks veiklą, o tai sukels skolų ir likvidumo krizę. Bankų ir verslo įmonių griūtis nusineš iš paskos visą pasaulinę finansų sistemą ir gamybą; krizė užsitęs ilgus mėnesius.
Ne tokios niūrios (ir labiau tikėtinos) prognozės tikina, kad antroji epidemijos banga apsunkins ir užtęs ekonomikos atsistatymą. Epidemijos sulaikyti nepavyks, tačiau po to, kai persirgs didžioji Žemės gyventojų dalis, paaiškės, kad pasaulinės ekonomikos palaikymo priemonės suveikė, jos struktūra nėra sugriauta, o tai nulems greitą atsistatymą.
„McKinsey“ išsamiai išanalizavo vieną iš niūriųjų scenarijų, pasak kurio antroji epidemijos banga apsunkins ekonomikos atsistatymą ir įprastą žmonių gyvenimą:
Kinija ir vėl visus aplenks (per metus netekus pusės 2019-ųjų augimo tempo), tačiau ir ji atsistatys tik 2021-ųjų viduryje.
JAV neteks daugiau nei 8 proc. BVP, o ES – beveik 10 proc. Į 2019-ųjų lygį šalys grįš tik 2023-ųjų pabaigoje.
Imant visų šalių vidurkį (labiausiai dėl Kinijos), pasaulio ekonomika atsigaus metais anksčiau. Besivystančiose šalyse, kurių daugelis pastaruosius dešimtmečius išgyveno panašias gilias krizes, kurios sunaikino įvairias žmonių gyvenimo sferas, išgyvens naująją paprasčiau.
Vakarų šalių visuomenės, kurios nebuvo susidūrusios su niekuo panašiu nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, išgyvens neregėtą šoką, įsitikinę „McKinsey“ ekspertai. Tai gali sukelti gilius pokyčius visame pasaulyje ir pakeisti žmonių elgesį.
Optimistinis scenarijus
„McKinsey“ ir kai kurie kiti ekonomistai mato greitą pergalę prieš koronavirusą taip:
Pagrindinė sąlyga: epidemija bus nugalėta daugelyje valstybių dėl taikyto griežto karantino per 2-3 mėnesius, tai yra iki 2020-ųjų antrojo ketvirčio pabaigos. Šiuo atveju Kinija netektų 3,3 proc. BVP per pirmus du ketvirčius, tačiau vėliau greitai atsistatytų ir grįžtų į 2019-ųjų pabaigos gamybos lygį jau rudenį. Tokiu atveju per metus kinai netektų tik nedidelės dalies savo augimo tempo – mažiau nei 1 proc.
JAV kritimas bus stipresnis – iki 8 proc. BVP antrąjį ketvirtį, nes ir epidemijos mastas yra platesnis, ir ekonomika yra labiau nukreipta į vartojimo paklausą. Tai bus didžiausias kritimas nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos, kuomet ekonomikos demilitarizacija sukėlė gamybos nuosmukį. Po epidemijos šalies laukia spartus atsigavimas, 2019-ųjų pabaigos gamybos lygis bus pasiektas jau 2020-ųjų pabaigoje. Tačiau skaičiuojant bendrai metus, augimas JAV bus nulinis.
Europos Sąjunga net ir pagal optimistinį scenarijų nukentės dar labiau: ekonomika antrąjį ketvirtį neteks beveik 10 proc. ir visiškai atsistatys į prieškrizinį lygį tik 2021-ųjų pradžioje. Per metus ji neteks apie 4 proc. – tai yra blogiausias rodiklis nuo 2009-ųjų krizės laikų.
Bendras pasaulinis ekonomikos nuosmukis turėtų siekti 5 proc. antrąjį ketvirtį, tačiau iki metų pabaigos turėtų sugrįžti į „normalias“ vėžes. Augimo tempas susitrauks 1,4 roc. Atsigavimo lygis priklausys nuo to, kaip greitai pavyks suklijuoti tarptautines gamybos ir prekybos grandines, kurias šiandien yra nutraukusi epidemija. Šalys ir regionai, kur anksčiausiai buvo įvesto griežtos karantino priemonės ir panašūs apribojimai, tikėtina, ir atsigaus greičiau už tas, kurios bandė išsaugoti ekonomiką, – ten aukų bus mažiau. Tokią išvadą pateikė JAV federalinės rezervų sistemos, tyrusios įvairių šalies valstijų ir miestų atsigavimo tempus po 1918-ųjų pandemijos.
Pokyčiai įvairiose gyvenimo sferose nebus gilūs ar neatšaukiami. Atsigavimo spartą gali nulemti ir tai, kad įvairios verslo ar gamybos šakos atsigaus nevienodu tempu. Kaip tai gali atrodo, galima jau dabar stebėti Kinijoje, kuri pirmoji išgyveno pirmąją epidemijos bangą.
Turizmas, krovinių gabenimas, į eksportą orientuotos verslo šakos ir tradicinės paslaugų ar pramogų sferos, atsigaus ilgiau. Labiausiai tikėtina, kad atsigavimo grafikai skirtingos šalyse gali suformuoti V raidę (kritimas ir toks pats staigus atsigavimas) arba U raidę (atsigavimas užsilaikys dėl to, kad daugeliui bendrovių teks atgaivinti gamybos grandinę ir iš naujo priiminėti darbuotojus).
Tikėtina, kad atsiras ir bent kelis mėnesius egzistuos naujos rūšies nelygybė: įvairių šalių valdžios (o ir jų visuomenės) kovos su naujais ligos protrūkiais, kurie yra neišvengiami, kuomet didžioji visuomenės dalis karantinavosi ir neįgijo „kolektyvinio imuniteto“. Tai pareikalaus naujų apribojimų paveiktuose regionuose. Tuo metu kitose vietose gyvenimas virs įprasta tvarka.
