Tęsiant pasakojimus apie tragiškiausias laivininkystės katastrofas, reikia paminėti, kad prieš beveik 26 metus Juodojoje jūroje nuskendęs Sovietų Sąjungos laivas „Admirolas Nachimovas“ neprilygsta kitoms laivų nelaimėms aukų skaičiumi, tačiau šio laivo žūtis juodomis raidėmis įrašyta ir į Lietuvos istoriją, nes nusinešė 24 lietuvių gyvybes.
Laivo istorija
Turistinis laivas „Admirolas Nachimovas“, priklausęs Odesos (Ukraina) laivyno kompanijai, buvo Juodosios jūros laivininkystės pasididžiavimas, kursavęs nuo Krymo iki Kaukazo.
Vasarą laivu iš Odesos į Batumį (Gruzija) kaskart plaukdavo apie 1000 turistų – pakeliui laivas užsukdavo į Sevastopolio, Jaltos, Novorosijsko, Sočio uostus. Dėl pramogų gausos laive jis buvo vadinamas „Miestu ant vandens“.
Įdomi šio laivo kilmės istorija. Iš pradžių jis buvo vokiečių laivas – per pusę metų pastatytas Bremeno laivų statykloje (Vokietija) 1925 metais ir pavadintas „Berlin III“. Keleivinis laivas 13 metų reguliariai kursavo iš Bremeno į Niujorką (JAV) – per metus būdavo 12 tokių reisų.
1938 metais, kai keleivių pervežimas tapo nuostolingas, buvo nutarta keleivinį laivą pertvarkyti į laivą-ligoninę. Karo metu laivas plaukiojo Norvegijos vandenyse.
1945 metais šis laivas, į Vokietiją evakuodamas karo pabėgėlius ir vokiečių armijos likučius iš apsuptos Liepojos (Latvija), naktį užplaukė ant minos ir nuskendo. Netrukus iš laivo skenduolio buvo pakelti visi vertingi įrengimai, o pats jis paliktas jūros dugne, 18 metrų gylyje.
1947 metų rudenį laivą iš vandens gelmių iškėlė jau rusų specialistai ir prikėlė naujam gyvenimui. Vokiečių laivas tapo Baltijos jūrų laivyno laivu kaliniams ir tremtiniams gabenti į Tolimuosius Rytus.
1949 metai laivas buvo pavadintas Krymo kare žuvusio Rusijos admirolo Pavelo Nachimovo vardu, 1951 metais – kapitališkai rekonstruotas Vokietijoje.
Yra manančiųjų, kad „Admirolas Nachimovas“ buvo pasmerktas žūčiai būtent dėl savo... vardo. Mat istorikai ir tyrinėtojai yra akcentavę, kad visi Rusijos laivai, kada nors turėję „Admirolo Nachimovo“ vardą, paskendo. Štai 1897 metais Rusijos krovininis laivas „Nachimovas“ paskendo prie Turkijos krantų, 1905 metais Rusijos-Japonijos kare japonai paskandino Rusijos kreiserį „Admirolas Nachimovas“, o 1941 metais buvo paskandintas sovietų lengvasis kreiseris „Admirolas Nachimovas“.
Plaukė 62 lietuviai
1986-ųjų rugpjūčio 31 dieną turistinis daugiaaukštis laivas „Admirolas Nachimovas“ su 1234 žmonėmis – 888 keleiviais ir 346 įgulos nariais – iš Jaltos plaukė į Novorosijską. Įspūdingos turistinės kelionės tikėjosi ir 62 lietuviai – po 31 keliautoją Kauno ir Marijampolės grupėse.
Rugpjūčio 31-ąją laivas nuskendo Juodojoje jūroje prie Novorosijsko, nusinešdamas 423 gyvybes – 24 iš jų buvo lietuviai iš Jurbarko, Kauno, Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio, kitų rajonų. Žuvo 359 keleiviai ir 64 įgulos nariai. Kitaip tariant, vanduo pražudė kas antrą laivo turistą, o daugybei įgulos narių pavyko išsigelbėti.
Gyvi likę katastrofos dalyviai šiurpias tos nakties detales prisimena iki šiol, nors laikas turi savybę blukinti žmonių atmintį.
„Tragedijos prisiminimai ir pojūčiai itin kankino apie metus – tiek laiko, rodės, vis siūbavau, – yra sakęs „Akistatai“ marijampolietis Stasys Orinas, toje kelionėje tapęs Marijampolės turistų grupės seniūnu. – Ne tik pasakojimuose, kurių prašydavo ir prašydavo bendradarbiai, pažįstamieji ar giminaičiai, bet ir sapnuose. Mano žmona Aldona, lemtingoje kelionėje buvusi kartu, dar keletą metų negalėjo mėgautis maudynėmis, plaukioti jachtomis. Nenorėjome žiūrėti ir filmų, rodančių su laivais ar vandeniu susijusias tragedijas. Net garsusis „Titanikas“ nesudomino“.
Košmaras vandenyje
Lietuvos turistai, kartu nuskridę į Odesą, labai džiaugėsi būsima atostogų kelione – „Admirolas Nachimovas“ atrodė galingas, prabangus laivas.
Laivui išplaukus, vakare dalis turistų laiką leido laivo restorane, baruose – bendravo, mezgė naujas pažintis, šoko. Prieš pat vidurnaktį kai kurie jau buvo nuėję į savo kajutes miegoti, kai staiga visi pajuto, lyg laivą būtų sudrebinusi kažkokia didžiulė jėga. Tai buvo susidūrimo su kitu laivu trenksmas. Tą akimirką dingo šviesa, greitai ji vėl įsižiebė, bet ir vėl užgeso.
Keleivius apėmė nerimas. Vieni iš baimės užsidarė kajutėse, kiti skubėjo iš kajučių, kad sužinotų, kas nutiko. Nepažįstamoje tamsioje aplinkoje buvo sunku orientuotis. Dauguma suko antrojo laivo aukšto link, kur virė pagrindinis turistų ir laivo įgulos gyvenimas.
Kai žmonės pajuto, kad laivas kas akimirką vis labiau svyra ant šono, tapo aišku, kad jis skęsta.
Žmonės, likę kajutėse, nuskendo pirmiausia. Kiti žuvo nušokę į jūrą. Kai kurių negyvi kūnai plūduriavo besigelbstinčiųjų kelyje.
Didžiausias košmaras – kad panikos apimti žmonės buvo nenuspėjami ir net agresyvūs: rėkė, raudojo, kai kurie kibo į praplaukiančiuosius, kad patys užsikabintų ar net atimtų gelbėjimosi ratą, liemenę, stvarstė už nugaros ar galvos, tačiau šitaip tik gramzdino ir stabdė.
Jūra buvo tamsi – visi plaukė, ko nors įsitvėrę, į nežinią. Tuomet terūpėjo nešdintis kuo toliau. Vanduo buvo labai šiltas (25 laipsniai), bet bangavo – kartais užliedavo žmonių galvas. „Atrodė, kad plūduriuojame būdami stati, – paskui pasakojo išsigelbėjusieji. – Tik vėliau sužinojome, kad nuo Novorosijsko krantų buvome nutolę maždaug per 20 kilometrų. Bet vandenyje buvo kur kas ramiau nei būtų laivo kajutėje – beribė erdvė turbūt asocijavosi su laisve...“
Neprasilenkė jūroje
„Admirolą Nachimovą“ žūtis ištiko dėl to, kad jis jūroje susidūrė su navigacijos taisykles kažkodėl pažeidusiu krovininiu laivu „Piotras Vasiovas“, į Novorosijską plukdžiusiu grūdus iš Kanados. Šio laivo kapitonas Viktoras Tkačenka buvo perspėtas, kad sutiks kitą laivą, ir pažadėjo jį praleisti.
Apie 23 valandą „Admirolo Nachimovo“ kapitonas Vadimas Markovas, išdalinęs užduotis, paliko kapitono tiltelį ir nuėjo į kajutę. Laivą valdė pavaduotojas. Šis, pastebėjęs pavojingai artėjantį kitą laivą, susisiekė su šio vadais ir dar kartą patikslino prasilenkimo sąlygas.
Tačiau po kelių minučių laivai susidūrė. Iš kajutės sugrįžęs kapitonas V. Markovas įsakė laivą pasukti kranto link, bet laivas tapo nevaldomas, o dėl dingusios elektros nebuvo galima perduoti SOS signalo. „Piotras Vasiovas“ įsirėžė stačiu kampu į priekinį „Admirolo Nachimovo“ dešiniojo borto vidurį. Laivai iš inercijos dar judėjo ir besisukdami padidino pramuštą mašinų ir katilinės skyrių zonoje skylę iki 80 kvadratinių metrų.
Prakiurdintas laivas pradėjo virsti į dešinę ir po 7 minučių jis buvo pasviręs į vandenį 60 laipsnių kampu. Tuoj pat visas atsidūrė po vandeniu.
Tuo metu iš uosto pasitikti krovininio laivo „Piotras Vasiovas“ išplaukė locmanų laivas. Įgula, pamačiusi avariją, pranešė apie tai į uostą, tad apie pusę dvyliktos šis laivas jau pradėjo gelbėjimo darbus.
Iš viso gelbėjimo darbuose dalyvavo 64 laivai ir 20 sraigtasparnių. Darbus apsunkino pakilęs vėjas ir 2 metrų aukščio bangos.
Tik faktai
Po tragedijos grupė lietuvių buvo apdovanoti Lietuvos vadovybės skirtais medaliais „Už skęstančiųjų gelbėjimą“. Kiekvieno jų „sąskaitoje“ – ne vienas išgelbėtas turistas.
1987 metais Odesoje buvo teisiami abiejų laivų kapitonai. Jie buvo kaltinami aplaidžiai vadovavę reisams ir sumaištyje elgęsi nerūpestingai: turistams net nebuvo parodyta, kur laive galima rasti gelbėjimosi liemenių, nesuorganizuotas instruktažas, kaip jomis naudotis ir apskritai kaip elgtis atsidūrus vandenyje, nebuvo jokio signalo apie kilusį pavojų, niekas iš įgulos narių nieko neaiškino, tik slėpė, kol galėjo.
Abiem kapitonams buvo paskirta kalėti, tačiau abu į laisvę išėjo kur kas anksčiau; kapitonas V. Tkačenka 2003 metais tragiškai žuvo, o kapitonas V. Markovas mirė 2007 metais.
„Admirolas Nachimovas“ tebeguli nugrimzdęs Juodosios jūros dugne, 47 metrų gylyje, Cemeso įlankoje, maždaug už 3 kilometrų nuo kranto.
Kitą sekmadienį portale „Balsas.lt“ skaitykite apie kelto „Estonia“ katastrofą 1994 metais, kai žuvo 852 keleiviai.
