NPR atskleidė, kas slepiasi už šio reiškinio. Pateikiamas Emily Doherty, pilnu etatu dirbančios muziejuje, pavyzdys. Po savo pirmojo darbo ji dar kulniuoja į antrąjį. Jos atveju, tai reiškia kolonijinės eros moters vaidyba gyvosios istorijos muziejuose ar nacionaliniuose parkuose, kur ji dažnai dainuoja ir vaidina.
28 metų moteriai reikia papildomo darbo, kad galėtų sudurti galą su galu ir dar išsimokėti savo 500 JAV dolerių per mėnesį siekiančią studentės paskolą. E. Doherty nėra kažkoks išskirtinumas, ji yra tarp tų 30 proc. amerikiečių, kurie dirba papildomai, kad galėtų užsidirbti pakankamai, neskaičiuojant savo pagrindinio darbo, teigiama leidinio užsakytos apklausos ataskaitoje.
„Aš norėčiau kada nors įsigyti namą, – pareiškė E. Doherty, gyvenanti Virdžinijos valstijoje. – Vienintelis būdas, kaip aš galėčiau tai pasiekti, – įsidarbinti per du darbus“.
Maža to, studentų įsiskolinimas auga ir, remiantis JAV Federalinis rezervų banko duomenimis, jau pasiekė beveik 1,4 trilijono dolerių.
E. Doherty antrasis darbas reiškia, kad sau ar draugams jai lieko faktiškai nelieka tiek vakarais, tiek ir netgi savaitgaliais. Tačiau tai jai leidžia atitolinti mintis apie įsiskolinimus.
Emocinė viso to kaina yra didelė. Kiekvieną dieną ji apie 17 val. skuba iš savo pirmojo darbo namo pavalgyti ir persirengti vaidinimui. Tuomet ji dar dirba iki keturių valandų. Lovą pasiekia apie 23, o kitą dieną viskas prasideda iš naujo. Savaitgaliais jos pasirodymai trunka dar aštuonias valandas.
Pasak jos, visas šis papildomas darbas reiškia praleistas vestuves ar vakarus su draugais prie alaus bokalo.
Tai gali paveikti žmonių asmeninį gerbūvį ir jų šeimyninį gyvenimą, leidiniui pasakojo Susan Lambert, Čikagos universiteto socialinių mokslų profesorė.
„Dažnai jie susiduria su labai sudėtingu pasirinkimu, ar imtis papildomo darbo, ar praleisti laiką namuose vakarieniaujant kartu su savo vaikais“, – aiškina ji.
Išlaikyti šį sudėtingą balansą gali būti sudėtinga tokiems žmonėms kaip 31-erių Jonas Jacobsas, kuris turi du mažus vaikus ir dirba pilnu etatu terapeutu priklausomybių centre Milvokyje. Jis taip pat turi užsilikusias studijų skolas.
J. Jacobsas ilgus metus dirbo antrąjį darbą barmenu, tačiau prieš metus ėmėsi pavežėjimo paslaugų verslo – dėl patogesnio darbo laiko. „Vieną sykį aš tiesiog nusprendžiau, kad tai nebuvo to verta, – aiškino jis, kalbėdamas apie sutrumpėjusį laiką, praleidžiamą namuose. – Ir nesisieja su mūsų gyvenimo siekiais, ir tuo, kokiu tėvu aš norėjau būti. Aš matau skirtumą, ypač kai mano dabar jau beveik dvejų sūnus pareiškia, kad „tėtis naktimis jau namuose“.
J. Jacobsas uždirba mažiau negu jis gaudavo dirbdamas bare, tačiau jo teigimu, nedidelis finansinis nuostolis yra vertas to, kad jis gali praleisti daugiau laiko su vaikais.
Tačiau E. Doherty atveju mažiau uždirbti nėra išeitis: jai kiekvieną mėnesį tenka susidurti su ta studijų paskolos eilute. „Aš visiškai susitaikiau su mintimi, kad mano federalinės paskolos nebus išmokėtos iki pat mano mirties“, – teigė moteris.
E. Doherty sunkiai pritampa prie dabartinių „hipsterių“ kartos iššūkių. „Aš tikiuosi ateityje aš surasiu vietą, kurioje jausiuosi finansiškai saugi ir galėsiu tiesiog daryti tai, kas daro mane laiminga“, – aiškino ji. Moteris pripažįsta, kad šeimos nematė jau trejus metus – taupo bilietui.
