Budo pavyzdys yra vienas tragiškiausių per visą loterijų laimėtojų istoriją ir gera pamoka, kad netikėtai gavus didžiulę pinigų sumą būtinai reikia susidaryti aiškų jų panaudojimo planą.
Williamas Postas III gyvenimas ir iki viską aukštyn kojomis apvertusio laimėjimo nebuvo lengvas. Mirus motinai vaikystėje tėvas paliko jį vaikų namuose, todėl visą savo jaunystę jis jautė finansinį nepriteklių.
Per savo gyvenimą jis dažniausiai dirbo laikinus darbus, vairavo sunkvežimius, gamino valgį, dažė vamzdžius, kol patyrė traumą ir jam teko viską mesti. Finansinė padėtis buvo tokia prasta, kad jis už čekių padirbinėjimą 28 dienoms atsidūrė kalėjime.
Didžioji sėkmė
1988-aisiais W. Postas gyveno faktiškai skurde iš savo neįgalumo pašalpos. Sužinojęs apie susidariusį milžinišką Pensilvanijos valstijos prizinį fondą, siekiantį net 32 mln. dolerių (šiais laikais tai atitiktų apie 70 mln. dolerių), jis pardavė turėtą žiedą už 40 dolerių ir išsiuntė savo tuometę draugę Ann Karpik nupirkti 40 bilietų. Banko sąskaitoje vyras turėjo 2,46 dolerio.
Moteris ne tik nupirko jam 40 bilietų, bet ir pati įsigijo dar 20. Laimingo atsitiktinumo dėka, tarp tų 60-ies bilietų vienas buvo su milijoninį prizinį fondą leidžiančiais pasiimti skaičiais. Budas iš skurdžiaus per vieną dieną pavirto milijonieriumi – jam atiteko pusė didžiojo prizo, kitą pusę pasiėmė gyventojas iš Pitsburgo, taip pat turėjęs laimingus skaičius savo biliete.
Prizinis fondas buvo padalintas į lygias išmokas po beveik 500 tūkst. dolerių artimiausius 26 metus. W. Postas išsyk nuėjo atsiimti pirmosios išmokos, tačiau čia jam prasidėjo didžiosios bėdos.
Prarasti pinigai
Skirtingai nei tie laimėtojai, kurie išsyk pasisamdo teisininkus bei finansinius konsultantus susitvarkyti su atsirandančiais iššūkiais, W. Postas nusprendė gautomis lėšomis disponuoti savo nuožiūra.
Per pirmąsias kelias savaites Budas ištaškė 300 tūkst. dolerių iš savo pusės milijono vertės pirmosios išmokos: pripirko dovanų, įsigijo naudotų automobilių verslą kartu su savo broliais, apmokėjo restorano nuomą už artimuosius, netgi įsigijo lėktuvą, kuriuo nemokėjo skristi. Praėjus vos trims mėnesiams W. Postas jau buvo iki ausų skolose.
Po metų jis už 395 tūkst. įsigijo apleistą dvarą už antrą savo laimėjimo išmoką. Jis planavo pastatą renovuoti, bet pritrūko pinigų. Vietoje to, kad investuotų į savo namus, W. Postas III ir toliau švaistė pinigus į kairę ir į dešinę, bei klimpo į skolas. Vyras netgi įsigijo jachtą už 260 tūkst. dolerių.
Praėjus metams Budas jau turėjo tiek asmeninių ir teisinių problemų, kad užtektų ne vienam žmogui. 1988-aisiais W. Postas III buvo vedęs jau šeštąjį kartą ir ši santuoka truko mažiau nei metus po to, kai jis laimėjo loterijoje. Skelbiama, kad nesutardamas su tuometine savo žmona jis iššovė į jos mašiną. Teismui neliko nieko kito, kaip juos išskirti.
Tuo pat metu jis jau faktiškai nebebendravo su vienu iš savo brolių. Jeffrey Postas siekė gauti daugiau pinigų iš Budo, tačiau šio išlaidumas reiškė, kad nebebuvo ką ir dalintis. J. Postas, siekdamas užvaldyti savo brolio turtą, pasamdė žudiką, kuris turėjo atsikratyti W. Posto ir jo žmonos. Jeffrey’us žudikui už darbą pažadėjo atiduoti jachtą. W. Postui pasisekė, nužudymo planą atskleidė policija, o J. Postas iškeliavo į kalėjimą.
Tais pačiais metais A. Karpik, moteris kuri ir nupirko laimingąjį bilietą ir kurios namuose jis gyveno, padavė W. Postą į teismą ir pareikalavo savo laimėjimo dalies. Moteris tvirtino, kad Budas žadėjo pasidalinti laimėjimu su ja. W. Postas po teismus vaikščiojo trejus metus, jo advokatai kainavo dar 129 tūkst. vien per pirmuosius metus. 1992-aisiais byla buvo pralaimėta, teismas priskyrė trečdalį sumos – 5,3 mln. dolerių – A. Karpik.
Tuomet W. Postas jau buvo iki ausų skolose ir negalėjo įvykdyti teismo reikalavimo. Teisėjas įšaldė visus jo ateities mokėjimus, kol bus išsiaiškinta situacijoje.
1992-aisiais W. Postas buvo pripažintas kaltu ir dėl dar vieno išpuolio – jis šovė į pas jį į namus atvykusį skolų išieškotoją.
Dėl susidariusių skolų W. Postui teko išparduoti savo turimą turtą. Savo išsvajotąjį dvarą jis pardavė už 65 tūkst. dolerių, o savo likusias 17 loterijos laimėtojo išmokų jis pardavė aukcione. Nepaisant to, jam liko dar 2,65 mln. skolos – tačiau net ir tai nesustabdė vyro nuo išlaidavimo. Net ir po to jis įsigijo dar du namus, kelis automobilius ir motociklus, naują sunkvežimį, prašmatnų namelį ant ratų, buitinės technikos.
Kuomet teismų nurodymų vykdytojai galų gale jį prigavo, loterijos laimėtojas sėdo į kalėjimą 24 mėnesiams dėl įvykdyto užpuolimo.
Deja, visi jo turtai jau buvo iššvaistyti, todėl išėjęs iš kalėjimo jis turėjo gyventi iš savo 450 dolerių per mėnesį neįgalumo pašalpos. Williamas „Budas“ Postas III mirė 2006-ųjų sausį nuo kvėpavimo takų sutrikimo, būdamas 66-erių. Prieš mirtį jis dar buvo spėjęs vesti 7 kartą, viso susilaukė 9 vaikų.
Net ir išpardavus jo turimą turtą po mirties liko 1 mln. dolerių skola.
