Ieškodamas analizės apie Rytų Europos šalių galimybes išbristi iš pasaulį apėmusios ekonominės krizės, netikėtai susidūriau su įdomiu vertinimu. Vokiečių „Die Zeit“ rašo: „Prieš 20 metų, iširus sovietinei imperijai, ta pati Europa Lenkijai ir Vengrijai, Baltijos šalims ar Bulgarijai buvo laisvės, atvirumo ir šviesios ateities įsikūnijimas, o dabar ji į šias pokomunistines valstybes žvelgia suraukusi antakius“ (http://www.zeit.de/online/2009/22/osteuropa-krise). Straipsnio autorius Joachimas Fritz-Vannahme pažymi, kad to priežastis – ne tik senosios Europos abejingumas, bet ir tai, kad pernelyg daug nepagrįstų vilčių dėta į iš sovietinio komunizmo išsivadavusias šalis. Štai pavyzdys: naujienai apie eurokomisarės Dalios Grybauskaitės pergalę Lietuvos prezidento rinkimuose prancūzų „Le Monde“ teskyrė kokias 9 eilutes...
Taigi, Rytų Europa kelia žlugusių lūkesčių įspūdį. Kodėl? Iš naujųjų ES šalių traukiasi užsienio kapitalas, bendri projektai rengiami lyg greitai griūnantys kortų nameliai. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas prognozuoja 5 proc. mažėsiantį ekonomikos augimą. Lenkija, Vengrija ir Bulgarija ieško apsaugos, dangstydamosi patikima euro priedanga. O daugelis analitikų tvirtina, kad ieškoti atramos ES valiutoje tėra iliuzija, kuri nesumažins kapitalo nutekėjimo, masinio nedarbo ir valstybės skolų. Dabar, Europos Parlamento rinkimų išvakarėse, priduria „Die Zeit“, dešinieji populistai sėkmingai renka balus, naudodamiesi nusivylusių, praradusių viltį piliečių pasitikėjimu.
Rusijos žurnalo „Ekspert“ apžvalgininko iš redakcijos biuro Frankfurte prie Maino Sergejaus Sumlenijaus nuomone, per šią krizę Rytų Europa yra padalinta į „atsakingas“ ir „neatsakingas“ šalis. Rytų Europos šalys augo pernelyg greitai, o ir integracija į ES ekonomiką vyko taip sparčiai, kad piliečių išlaidos didėjo greičiau negu pajamos. Pasaulinė krizė užbrėžė riebų brūkšnį po tomis klaidomis. Prekybos balansas ne visada buvo Bendrijos Rytų šalių naudai. ES prekybos su Rytų Europa importas sudarė 13 proc., o eksportas – 15 procentų. Naujųjų Bendrijos šalių prekyba su ES sudarė apie 50 proc. visos jų apyvartos. Kai kurių įstojusių valstybių prekybos balanse galima pastebėti dar didesnį atotrūkį. „Ekspert“ rašo, kad Estijos prekybos su ES dalis sudarė 70 proc., Lietuvos – 71 proc., o Vengrijos – net 78 procentus. Vadinasi, daro išvadą analizės autorius, Rytų Europos ekonomika krizės aplinkybėmis nesugebėjo lanksčiai reaguoti į pasikeitusią paklausą.
Ekspertai mano, kad Rytų Europos ekonomiką labai nualino visų aktyvų koncentracija keliuose bankuose. Per 20 metų Rytų Europos bankai pamažu prarado savo nepriklausomybę. 1995 m. užsienio bankai valdė tik 14 proc. viso regiono bankinio sektoriaus, o 2008 m. ši dalis jau siekė 78 procentus. Kai kuriose šalyse Vakarų Europos ir Skandinavijos bankai apima kone visus aktyvus. Antai Estijoje jie valdo 99 proc. vietos bankų, Slovakijoje – 98 proc., o Lietuvoje – 92 procentus. Normalios raidos aplinkybėmis šiems aktyvams niekas negresia, o sunkmečiu jie tampa labai pažeidžiami, nes juos veikia ta pati krizė, kuri yra apėmusi ir užsienio investuotojų bankinį sektorių. Jei dar pridėsime didžiulę lengvai prieinamų suteiktų kreditų masę, tampa aišku, kad Vakarų kreditavimo politika visai netiko Rytų Europos bankų vykdytai taktikai.
Taip krizė užbrėžė aiškią liniją tarp Rytų Europos „pirmūnų“ ir „nevykėlių“. Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje padėtis gana stabili, o štai Baltijos šalys, Vengrija ir Rumunija nesugebėjo pasipriešinti sunkmečiui, teigia „Ekspert“. Hamburgo pasaulio ekonomikos instituto analitikas dr. Svenas Schulze (jo darbai pristatomi http://www.hwwi.org/Our_Authors.1068.0.html) tvirtina, kad šiandien apie Rytų Europą negalima kalbėti kaip apie ekonominiu požiūriu vienalytį regioną.
Neatsitiktinai tarptautinė reitingų agentūra „Fitch Ratings“ prieš mėnesį dešimčiai Rytų Europos valstybių sumažino ir negatyviai įvertino šių metų kreditavimo reitingus (http://www.fitchratings.com/corporate/index.cfm). Dešimt Rytų Europos šalių, tarp kurių yra ir Lietuva, įvertintos neigiamai su galimybe peržiūrėti reitingus. Tokiu atveju Lietuvos kreditavimo reitingai metų pabaigoje gali būti sumažinti dar 60 proc., remdamasi agentūra prognozuoja Rusijos interneto svetainė BFM.ru. Silpniausios pagal B reitingų kategoriją yra Moldovos pozicijos, Ukraina yra kiek aukštėliau, o Gruzija dar aukščiau. „Fitch Ratings“ rašo, kad trijų Baltijos šalių reitingai jau buvo sumažinti balandžio pradžioje, bet šiemet Latvijos ekonomika smuks 12 proc., o Lietuvos ir Estijos – po 10 procentų. Pasauliniu mastu šių metų pirmąjį ketvirtį pakilo tik trys reitingai – ir visi jie Lotynų Amerikos šalių, o nukrito 22 valstybių.
Tiesą sakant, analizės, kaip išbristi iš šios krizės, radau nedaug. Hadsono instituto (Hudson Institute) vyresnysis mokslinis bendradarbis Johnas O‘Sullivanas Kanados laikraštyje „The Globe and Mail“ tikina, kad tokioms šalims kaip Vokietija ar Prancūzija, kuriose vykdoma protinga finansinė politika, atkurti savo ekonomiką bus lengviau. Tačiau nė vienai iš jų nepavyks to padaryti taip greitai, kaip norėtųsi. Prezidento Nicolas Sarkozy bandymai reguliuoti ir didinti mokesčius rodo Paryžiaus silpnumą. Bet Rytų Europos šalys – Lenkija, Čekija, Baltijos valstybės – netrukus pasivys ir galbūt pralenks senąją Europą. Kaip teigia buvęs Estijos reformų „tėvas“ Martas Laaras, per pusantro „šoko terapijos“ dešimtmečio šios šalys atsikratė palikimo ir tapo lanksčios. Tačiau regionai, kurie yra arčiau Rusijos ir nesiėmė reformų, atsiliks dešimtmečius.
Svarbiausia pamoka Rytų Europai iš šios krizės bus gana skaudi: atsikratyti ekonomikos reguliavimo dar nereiškia pereiti į reformų kelią, bet tai padaryti paprasčiau. Finansinė dereguliacija susilpnino pinigų sistemą, be kurios negali klestėti nė vienos šalies ūkis. Akivaizdu, kad Rytų Europa išmoks šią pamoką, daro išvadą J. O‘Sullivanas, ir Rytų bei Vakarų ekonomikos stovyklos geriau subalansuos savo veiksmus, o tai atsilieps ir politiniam stabilumui.
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas
