Pabėgėlis ar Europos Sąjungos (ES) pilietis gali patirti nepatogumų dėl teisinių spragų, kai jo išdavimo reikalauja trečioji šalis, pvz. Rusija – įsitikinęs Vilniaus universiteto teisės fakulteto docentas, tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas.
Vaizdo konferencija straipsnio pabaigoje
Achmedo Zakajevo atvejis
Prieš kiek mažiau nei mėnesį, Lenkijoje buvo trumpam sulaikytas, o vėliau paleistas vienas čečėnų pasipriešinimo Rusijai politinių lyderių Achmedas Zakajevas, kuris nuo Rusijos teisinių pretenzijų jau buvo apsigynęs ir gavęs politinio pabėgėlio statusą Jungtinėje Karalystėje (JK). Londone gyvenantį čečėnų politiką lenkų policija buvo sulaikiusi pagal Rusijos išduotą tarptautinį arešto orderį. Greitai išsisprendusi situacija visgi turėjo politinį rezonansą ir paskatino diskusijas apie ES teisės ypatumus.
Kaip teigia D. Žalimas, bendra ES teisinė erdvė nėra tokia jau visiškai bendra. „Tam tikra problema Europos Sąjungos (ES) teisėje egzistuoja, nepaisant to, kad dabar, po Lisabonos sutarties, sutartis dėl ES veikimo – konkrečiai 78 straipsnis – lyg ir turėtų garantuoti, kad būtų vienodas pabėgėlio statusas visose ES valstybėse. Ta nuostata nėra tiesiogiai veikianti. Tiesiog pasakyta, kad ES taryba ir parlamentas, pagal įprastą teisėkuros procedūrą turi priimti atitinkamus teisės aktus. Yra kelios direktyvos priimtos 2004 ir 2005 metais, bet ten, daugiausiai, yra reglamentuojama pati prieglobsčio ir pabėgėlio statuso suteikimo procedūra, t.y.: į kokius veiksnius turi būti atsižvelgta suteikiant pabėgėlio statusą arba papildomą apsaugą, arba kokį nors kitą panašų statusą, kokie klausimai turi būti užduodami kokie įrodymai turi būti ištiriami. Pakankamai detaliai reglamentuojamos procedūros ir taisyklės, tačiau, kalbant apie patį pabėgėlio statusą, tėra pasakoma, kad asmeniui visose ES šalyse turi būti garantuojama tokia pat judėjimo laisvė, kaip ir atitinkamiems trečiųjų šalių piliečiams. O trečiųjų šalių piliečiai nesinaudoja tokia pat judėjimo laisve, kaip ES piliečiai, Sąjungos rėmuose.
Nežinau konkrečios A. Zakajevo padėties, tačiau priminė, kad čečėnai pas mus dažnai laikomi Rusijos piliečiais. Jei Rusijos piliečiams reikia vizų į atskiras ES šalis, ypač tas, kurios nėra Šengeno zonoje, tai jiems reikia tų vizų. Jei toks asmuo turi Šengeno vizą, tai gali po Šengeno zoną laisvai keliauti. Viena iš pagrindinių problemų ir pagrindinis trūkumas yra tas, kad, jeigu vienoje šalyje jam yra pripažintas pabėgėlio statusas, tai nereiškia, kad kitoje šalyje jis automatiškai taikomas“, - sako D. Žalimas.
27 teismų procedūros?
Ar tai reiškia, kad, norėdamas turėti tokį statusą visoje ES pabėgėlis turi praeiti visas procedūras 27 šalyse, 27 kartus?
D. Žalimas ako, kad teorija ir praktika kiek skiriasi. „Iš principo, teoriškai – taip. Kadangi, matote, ES valstybės šioje situacijoje direktyvomis neįtvirtino automatinio pripažinimo principo, remdamosi kiekviena savo suverenitetu ir teigdamos, kad tai yra iš suvereniteto išplaukianti teisė – ką pripažinti politiniais pabėgėliais, o ką ne. Na, bet aišku reikia turėti omenyje, kad tokioje situacijoje, kaip Achmedo Zakajevo, tai manau, jog ir Lenkija atsižvelgė į tai, kad jau pabėgėlio statusas yra suteiktas vienoje ES šalyje, kas beje implikuoja ir tai, kad asmeniui turi būti išduodami atitinkami kelionės dokumentai, t.y. savotiškas atitinkamos šalies užsieniečio pasas,. Su tuo dokumentu asmuo gali keliauti po ES šalis. Būti ten iki trijų mėnesių. Tačiau, jei yra išduotas arešto orderis, tai, deja, nereiškia, kad automatiškai yra garantuota, jog jis nebus išduotas. Kita šalis teoriškai gali nepripažinti jam pabėgėlio statuso ir pradėti išdavimo procedūrą“, - aiškina teisininkas.
Praktiškai, A. Zakajevo atveju, įvyko kitaip. Lenkijos Respublikos teisėsauga jį sulaikė, nes buvo išduotas tarptautinis orderis, tačiau pabėgėlio statuso gavimo procedūrų eiti iš naujo neprireikė – jis buvo ne išduotas, o tiesiog paliestas į laisvę. D. Žalimas pripažįsta, kad toks sprendimas pagrįstas ir politiniais ir teisiniais motyvais. „Viena vertus yra ES tikslas suvienodinti pabėgėlio statuso gavimo procedūras. Kita vertus, prieglobsčio srityje taip pat taikomas valstybių narių solidarumo principas, kuris suprantamas šiek tiek kitaip, bet šioje vietoje suveikė. Turiu omenyje tai, jog solidarumo principas apskritai reiškia, kad vienai šaliai susidūrus su pabėgėlių srautu, kitos turi tarsi pasidalinti tuos pabėgėlius. Be t šitoje vietoje, kadangi viena iš šalių asmeniui suteikė pabėgėlio statusą, kita šalis, akivaizdžiai matydama, jog trečioji šalis (šiuo atveju Rusija) prašo išdavimo iš esmės tuo pačiu pagrindu, kuris buvo pripažintas persekiojimu dėl politinių motyvų Jungtinėje karalystėje, jog nieko naujo A., Zakajevo byloje iš esmės nėra – net it nepradėjo išdavimo procedūrų.
Bet kuriai ekstradicijai, kaip pabrėžia D. Žalimas, yra taikoma vadinamoji politinio nusikaltimo išlyga, kurią ir pritaikė JK. „Kalbant konkrečiai apie Čečėnijos situaciją, tai gal būtų įdomu žinoti, jog pagrindas politiniam prieglobsčiui yra visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl politinių, etninių, rasinių ir panašių priežasčių. Čečėnijoje kai kas pasikeitė. Jeigu pradžioje ypač po antro ginkluoto konflikto pradžios, bet kuriam asmeniui užteko motyvuoti bendra nesaugumo situacija, kai vyksta ginkluoti veiksmai, dėl kurių yra pagrįsta baimė, jog gali vykti aklas persekiojimas. Aklas persekiojimas – neindividualizuojant to ar žmogus dalyvauja kažkokioje politinėje veikloje ir pan., kai bet koks asmuo gali nukentėti“, - pasakoja teisininkas.
Padėtis, Čečėnijos atžvilgiu, pasak D., Žalimo, pradėjo keistis 2003-2006 metais. Pagal vieną iš ES Tarybos direktyvų reikalavimų, būtina vadovautis ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro pozicija. Pastaroji yra tokia, kad bendra saugumo situacija Čečėnijoje yra, nors ir nestabili, bet neva pagerėjusio. „Jau bendra situacija motyvuoti neišeina. Kiekvienas asmuo turi individualizuotai įrodyti – kodėl jis ar ji turi pagrįstą baimę grįžti į savo šalį“, A. Zakajevas, kaip buvęs Ičkerijos čečėnų respublikos vyriausybės narys, turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas pagal individualizuotą kriterijų. Paprastam Čečėnijos gyventojui tai daug sunkiau įrodinėti – tenka įrodyti, jog jis susijęs su sukilėliais ir buvusia Ičkerijos čečėnų respublikos vyriausybe“, - aiškina ekspertas.
Problemos ne tik pabėgėliams
Kas būtų, jei vienos ES šalies pilietį paprašytų išduoti trečioji šalis, motyvuodama kad ir tuo, jog jis neva bendradarbiavo su čečėnų teroristais, o ši ES šalis, pavyzdžiui Lietuva, atsisakytų? Ar tai reikštų, kad nuvykus į kitą ES šalį, tarptautinis, Rusijos išduotas arešto orderis galiotų? Kas būtų, jei Rusija paprašytų išduoti terorizmu įtariamą Eglę Kusaitę, o, Lietuvai atsisakius, ji nuvyktų į Suomiją, Lenkiją ar Nyderlandų karalystę?.„Rusijos orderis galiotų, o kiekviena šalis spręstų pagal savo teisines procedūras ir sutartis su Rusijos Federacija, tačiau, žinodama Lietuvos teismų sprendimus, ta šalis greičiausiai į juos atsižvelgtų ir, Rusijai nepateikus nieko naujo, byla baigtųsi dar net neprasidėjusi“, - įsitikinęs D. Žalimas.
Teisininkas pripažįsta, jog, egzistuoja tam tikra teisinio ES reglamentavimo spraga, kuri gali ir pabėgėliui ir ES šalies piliečiui sukelti tam tikrų baimių ar nepatogumų, net jei galiausiai viskas sprendžiama jo naudai.
Kaip primena D. Žalimas, tarp ES šalių, kaip tarp Lietuvos ir Suomijos, taip pat iškyla teisinių ginčų dėl ekstradicijos. Europos Teisingumo teismą Liuksemburge visai galėjo pasiekti byla., kurioje prašyta paaiškinti ar Lietuva galėjo kitos ES narės Suomijos reikalauti išduoti čečėnų Gatajevų šeimą tuo metu, kai pastarajai Suomijoje buivo pradėta prieglobsčio suteikimo procedūra.
Apie tai, kaip taikomi universaliosios jurisdikcijos įstatymai, apie velionio Čilės diktatoriaus Augusto Pinočeto ekstradicijos trilerį, apie pareigas einančių kai kurių valstybių ministrų tarptautinę teisinę medžioklę, apie tai - kuo gali baigtis Italijos ir Vokietijos ginčas Jungtinių tautų tarptautiniame teisingumo teisme dėl žalos, padarytos konkretiems žmonėms Antrojo pasaulinio karo metu, atlyginimo ir kitus įdomius tarptautinės teisės atvejus – Vaizdo konferencija.
