Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Po Krymo aneksijos Europos Sąjunga (ES) numatė tris sankcijų etapus, jų priemonės įgyvendinamos, tačiau tikslas dar nepasiektas: Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmė – labai didelė, LRT.lt sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Pasak jo, tolesnių sankcijų etapų ES numačiusi nėra, tačiau galimos poveikio priemonės svarstomos, neišsemtos dar ir antrojo bei trečiojo sankcijų paketo galimybės.
„Negalėčiau teigti, kad ES sankcijos Rusijai padėjo pasiekti užsibrėžtų tikslų, nes situacija tebėra įtempta, agresijos grėsmė dar nėra atmesta, tačiau įtampa pasiekė lemiamą tašką. Jei ir toliau elgsimės nuosekliai, manau, kad tikslas bus pasiektas“, – kalba L. Linkevičius.
Užsienio reikalų ministras apgailestauja, kad ne visos ES taikomos priemonės yra efektyvios. Pavyzdžiui, ginklų embargas, taikomas ateities sandoriams, neužkirto kelio vykdyti praeities sandorius, Prancūzijai parduoti „Mistral“ karo laivą Rusijai. Tiesa, kai kurios šalys ir įmonės, savo ruožtu, ėmėsi sprendimų, nutraukė kontraktus, kaip antai Vokietija.
Po Krymo aneksijos ES buvo numačiusi ir aiškiai įvardijusi tris sankcijų etapus (paketus), tačiau Rusijos agresija Ukrainoje neslopsta, o konkretaus plano, ketvirto ir penkto sankcijų paketo Europa, panašu, neturi.
„Kiek mes žinome, Europos Komisija yra parengusi įvairius variantus, ir kurie bus pritaikyti, priklausys nuo eigos, – paklaustas apie tai, ką yra numačiusi ES, jei Rusija nesiliaus eskaluoti karinio konflikto Ukrainoje arba imsis didesnės agresijos, sako L. Linkevičius. – Ir ginkluotė, ir 45 tūkst. žmonių prie Ukrainos sienos yra sutelkti neatsitiktinai. Invazijos grėsmė yra labai didelė. Todėl nuo to, kaip pasielgs Rusija, priklausys ir tarptautinės bendruomenės reakcija. Tiek ES, tiek Jungtinių Amerikos Valstijų lyderiai labai griežtai įspėjo Vladimirą Putiną nemėginti vienašališkai imtis tokių veiksmų. Kaip reaguos Rusija, būtų labai sudėtinga atspėti, belieka tik palaukti. Rusijai ėmusis didesnės agresijos Ukrainoje, ES privalėtų ryžtis dar griežtesnėms sankcijoms, o kaip tai pavyks įgyvendinti, priklausys nuo mūsų bendros pozicijos derinimo.“
Net badaudama Rusija V. Putinui nesipriešins?
Pasak L. Linkevičiaus, jei prireiks griežtesnių ES sankcijų Rusijai, jos ir toliau turėtų būti nukreipiamos į finansinę, technologijų sritis, kurios yra itin svarbios Rusijos naftos sektoriui, generuojančiam didžiules pajamas į Rusijos biudžetą.
„Jei ten nebus priėjimo prie šiuolaikinių technologijų, Rusijai bus suduotas didelis smūgis. Beje, ir tos tikslinės priemonės prieš pareigūnus toli gražu nėra išsemtos. Sąraše dar nėra net 100 pareigūnų. Neišsemtos ir trečiojo sankcijų paketo galimybės. Galimybių yra, tik reikia vieningos, labai koordinuotos politinės valios. Šioje situacijoje jokiu būdu negalima susiskaldyti“, – kalba užsienio reikalų ministras.
Ekspertų teigimu, prireikus sugriežtinti esamas ar taikyti naujas sankcijas Rusijai, jos, kaip ir iki šiol, turėtų būti nukreiptos į šalies elitą, politikus, o ne visuomenę, mat ji, net ir badaudama, pokyčių valdžioje nereikalaus.
„Kiekvienas Rusijos pilietis yra atsakingas už tai, kad leido savo šalyje įsigalėti tokiam politiniam režimui. Tačiau nemanau, kad, jei kiekvienas Rusijos pilietis mokės sankcijų kainą, tai jis eis ir protestuos. Nepamirškime, kad informacinis laukas Rusijoje yra visiškai valdomas Kremliaus, kuris bet kokias tiesiogines sankcijas prieš Rusijos piliečius pateiks kaip Vakarų bausmę Rusijos visuomenei. Tai Rusijos visuomenę prieš Vakarus nuteiks dar labiau. Be to, pažvelgus į istoriją, galime pastebėti, kad politinės transformacijos toje šalyje visuomet vykdavo tada, kai skildavo elitas. Todėl sankcijos pirmiausiai ir turi būti nukreiptos į atskirų elito grupių takoskyros gilinimą“, – teigia Rytų Europos studijų centro analitikas (RESC) Laurynas Kaščiūnas.
RESC analitiko Lino Kojalos manymu, jei tarptautinės bendruomenės sankcijos Rusijai būtų nukreiptos tiesiogiai į visuomenę, galėtų prasidėti tam tikri bruzdėjimai miestuose gyvenančių jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonių sluoksnyje, tačiau jie netruktų pakankamai ilgai ir nebūtų tokio masto, kad galėtų įnešti pokyčių.
„90 proc. Rusijos piliečių pripažįsta informaciją apie pasaulyje vykstančius įvykius gaunantys iš Rusijos televizijos. Jei kokios nors sankcijos būtų pradėtos taikyti Rusijos visuomenei, Rusijos žiniasklaidos priemonėse būtų formuojamas naratyvas, esą Vakarai puola ir Rusija privalo gintis, o gintis visada kažkiek kainuoja. Tad tikėtis, kad paskatos politiniams pokyčiams galėtų kilti iš apačios, turbūt neverta. Prieš dvejus metus matėme, kaip po prezidento rinkimų pilietinis suaktyvėjimas tarsi buvo, prasidėjo protestai prieš V. Putino valdžios vertikalę, tačiau jie labai greitai išseko. Žmonės nerodo entuziazmo protestuoti tokiu mastu ir tokia trukme, kuri galėtų kažką pakeisti“, – pažymi L. Kojala.
Vakarietišką mąstymą, kad sankcijomis galima priversti Rusijos visuomenę atsigręžti prieš ją valdantį režimą, absoliučiai klaidingu įvardija ir RESC analitikas Marius Laurinavičius. Pašnekovo įsitikinimu, jei Rusijos visuomenei yra pasiūloma nacionalinė idėja arba pateikiama grėsmė, ji yra pasirengusi išgyventi labai daug, badauti, tačiau kovoti už idėją. Sankcijos visuomenei, pasak M. Laurinavičiaus, nieko neduotų, jos būtų išnaudotos propagandinio režimo stiprinimui.
„Jau dabar taikomos sankcijos, o ypač pačios Rusijos atsakomosios sankcijos, visuomenei atsilieps. Trečiojo paketo sankcijos jau nebėra nukreiptos išskirtinai į Rusijos elitą. Jos yra nukreiptos į Rusijos valstybės silpninimą. Tačiau tikėti, kad bet kokiomis sankcijomis galima įveikti Rusijos visuomenę, yra didelė klaida. Mes mąstome savo vakarietiškomis liberaliomis kategorijomis, kad nepatenkinta visuomenė gali kažką pakeisti. Rusijoje tai nelabai veikia: ten valdžios ir visuomenės santykiai yra kiek kitokie, be to, pati visuomenė yra pasiruošusi išlikti nepalaužiama, ypač kai jiems tai pateikiama kaip kažkieno planas parklupdyti Rusiją“, – tvirtina M. Laurinavičius.
