Viduramžiais Kyjivas buvo Kyjivo Rusios valstybės, kuri apėmė dalį dabartinės Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos teritorijos, sostinė.
Ankstyvaisiais naujaisiais amžiais dabartinės Ukrainos rusų tautos susivienijo su Maskvos didžiaisiais kunigaikščiais, o vėliau – su pirmaisiais Rusijos carais.
Ilgainiui šis ryšys su Rusija atvedė Ukrainą į krizę XX a., kai Antrasis pasaulinis karas ir SSRS iškilimas turėjo pragaištingą poveikį Ukrainai ir ukrainiečių tautai.
Ukrainos išsivadavimas
XIX amžiuje ėmė ryškėti ukrainiečių tapatybė, glaudžiai susijusi su kazokų paveldu. Iki šio etapo rusai ukrainiečius ir baltarusius etnine prasme laikė rusais.
1804 metais Ukrainoje pradėjo augti tautiniai judėjimai, tačiau Rusijos imperija reaguodama į tai, uždraudė mokyklose dėstyti ukrainiečių kalbą tam, kad išnyktų etninio atsiskyrimo idėja.
Nuo 1853 m. spalio mėn. iki 1856 m. vasario mėn. Ukrainos teritoriją sukrėtė Krymo karas. Rusijos imperija kovojo su Osmanų imperijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės koalicija. Konfliktas baigėsi Sevastopolio, itin svarbios Juodosios jūros karinio jūrų laivyno bazės, apgultimi.
Rusijos imperija pralaimėjo, o 1856 m. kovo 30 d. pagal Paryžiaus sutartį Rusijai buvo uždrausta Juodojoje jūroje telkti karines jūrų pajėgas.
Rusijos imperijos jaučiamas sumišimas paskatino vidines reformas ir modernizaciją, stengiantis neatsilikti nuo kitų Europos valstybių.
Ukraina taip pat liko nerami – 1876 m. draudimas mokyti ukrainiečių kalbos buvo dar labiau išplėstas. Liepta uždrausti leisti ar importuoti knygas, vaidinti spektaklius ir skaityti paskaitas ukrainiečių kalba.
1917 m., po Rusijos revoliucijos, Ukraina trumpam buvo nepriklausoma tauta, tačiau netrukus buvo priversta tapti Sovietų Sąjungos dalimi. SSRS, didžiąją likusio XX amžiaus dalį, tapo dominuojančia jėga pasaulio politikoje.
Ukraina ir SSRS
1922 m. Rusija ir Ukraina pasirašė SSRS steigimo dokumentą. Dėl savo plačių derlingų lygumų Ukraina taps žinoma kaip Sovietų Sąjungos „duonos gamintoja“, tiekianti grūdus ir maistą. Todėl Ukraina tapo neįkainojamai svarbi tuometinei SSRS.
Ukraina Josifui Stalinui tapo svarbi tik dėl ekonominės naudos. Holodomoro įvykiai aiškiai parodo, jog J. Stalinas nebuvo suinteresuotas ukrainiečių tauta, ji jam buvo nesvarbi. Todėl prieš ukrainiečius buvo pradėtas genocidas. J. Stalino ekonominiams ir pramoniniams planams įgyvendinti iš Ukrainos buvo konfiskuojami pasėliai ir parduoti užjūrio rinkoms, visi naminiai gyvūnai buvo išvežti iš Ukrainos arba sunaikinti. Todėl net 4 milijonai ukrainiečių Holodomoro metu tyčia buvo numarinti SSRS sukelto bado metu.
Antrojo pasaulinio karo nuostoliai Ukrainai
Per Antrąjį pasaulinį karą Vokietija įsiveržė į Ukrainą, peržengdama sieną 1941 m. birželio 22 d.
Naciai skatino bendradarbiavimą, parodydami, kad remia nepriklausomą Ukrainos valstybę, tačiau 1941–1944 metais nacių pajėgos nužudė apie 1,5 milijono Ukrainoje gyvenusių žydų.
Per Antrąjį pasaulinį karą Ukraina neteko nuo 5 iki 7 milijonų žmonių gyvybių. 1946–1947 m. badas pareikalavo dar maždaug milijono gyvybių, o prieškarinis maisto gamybos lygis buvo atkurtas tik septintajame dešimtmetyje.
Sovietų Sąjungos žlugimas
1954 metais SSRS Krymo kontrolę perdavė Ukrainai. Buvo manyta, kad esant stipriai SSRS, nėra jokio skirtumo, kuri sovietų valstybė kurią teritoriją administruoja, tačiau šis žingsnis kaupė problemas ateičiai, ypač tai pasijuto, kai galiausiai nebeliko ir pačios Sovietų Sąjungos.
1986 m. balandžio 26 d. Ukrainoje įvyko Černobylio branduolinė katastrofa. Atliekant 4-ojo reaktoriaus testavimo procedūrą, sumažėjus galiai reaktorius tapo nestabilus. Šerdis susprogo ir sunaikino pastatą. Černobylis išlieka viena iš dviejų branduolinių nelaimių, įvertintų aukščiausiu lygiu.
Černobylis buvo nurodytas ir kaip viena iš SSRS žlugimo priežasčių. Paskutinis Sovietų Sąjungos generalinis sekretorius Michailas Gorbačiovas sakė, kad tai buvo „lūžio taškas“, „atvėręs daug didesnės saviraiškos laisvės galimybę iki tokio lygio, kad tokia sistema, kokią mes ją žinojome, nebegalėjo tęstis“.
Ukraina po nepriklausomybės paskelbimo
1991 metais rugpjūčio 24 dieną Ukraina paskelbė nepriklausomybę, tačiau įtempti santykiai su Rusija tuo neužsibaigė.
Kai 1991 m. žlugo Sovietų Sąjunga, branduoliniai ginklai buvo išsibarstę po buvusias sovietines respublikas. Ukraina paveldėjo trečią pagal dydį branduolinį arsenalą pasaulyje, įskaitant apie 1,9 tūkst. strateginių branduolinių raketų, rašoma „Brookings“.
Tuo metu JAV nebuvo nieko svarbiau už užtikrinimą, kad Sovietų Sąjungos žlugimas nepadidintų branduolinį ginklą turinčių valstybių galios potencialo.
Vašingtonas tarpininkavo Kyjivui su Maskva dėl sąlygų, pagal kurias Ukraina sutiko likviduoti savo teritorijoje esančias strategines raketas.
Pagrindinis susitarimo elementas buvo JAV ir Rusijos, prie kurios prisijungė Didžioji Britanija, pasirengimas užtikrinti saugumo garantijas.
1994 metais įvykęs Budapešto memorandumas įpareigojo Vašingtoną, Maskvą ir Londoną „gerbti Ukrainos nepriklausomybę ir suverenitetą bei esamas sienas“ ir „susilaikyti nuo grasinimų ar jėgos panaudojimo“ prieš Ukrainą.
Maskva sulaužo susitarimą
„Council On Foreign Relations“ rašoma, jog per tris nepriklausomybės dešimtmečius Ukraina siekė nutiesti savo, kaip suverenios valstybės, kelią, norėdama glaudžiau susisieti su Vakarų institucijomis, įskaitant Europos Sąjungą ir NATO.
Ukrainos ryšiai su Europos Sąjunga 2013–2014 m. padidino įtampą su Rusija. 2013 m. pabaigoje Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, spaudžiamas savo šalininkų Maskvoje, atsisakė planų įforminti glaudesnius ekonominius santykius su Europos Sąjunga.
Daugelis ukrainiečių tokį V. Janukovyčiaus sprendimą suprato kaip giliai korumpuotos ir nekompetentingos vyriausybės išdavystę, ir tai sukėlė protestus visoje šalyje, vadinamus Euromaidanu.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kilusį Euromaidano šurmulį, privertusį V. Janukovyčių palikti valdžią, apibūdino kaip Vakarų remiamą „fašistinį perversmą“, keliantį pavojų etninei rusų daugumai Kryme.
Atsakydamas V. Putinas įsakė slapta įsiveržti į Krymą, kurį vėliau pateisino kaip gelbėjimo operaciją. „Viskam yra riba. O su Ukraina Vakarai peržengė ribą“, – 2014 m. kovą sakė V. Putinas.
Įdomu tai, jog dabartinės Rusijos sąjungininkės – Kinija ir Baltarusija, nepripažino 2014 metais vykusios Krymo aneksijos.
Rusijos invazija į Ukrainą
Ukrainos suverenumui Rusija dar kartą smogė 2022 m. vasarį, pradėdama plataus masto invaziją. 2022 metais V. Putinas teigė, jog „Ukraina niekada neturėjo tikro valstybingumo tradicijos“, ir kad „Ukraina buvo sukurta Rusijos, tiksliau, bolševikinės, komunistinės Rusijos“, rašoma „Reuters“.
Kai kurie ekspertai teigė, jog glaudus Ukrainos ir Vakarų tarpusavio bendradarbiavimas paskatino V. Putiną įsiveržti į Ukrainą, nes buvo baiminamasi, kad Ukraina gali virsti vakarietiška ir modernia valstybe, kuri neišvengiamai pakenktų jo autokratiniam režimui.
Vakarų valstybės ėmėsi daug žingsnių, kad padidintų pagalbą Ukrainai. Tuo tarpu tarptautinės sankcijos Rusijai smarkiai išsiplėtė, apimdamos didžiąją dalį jos finansų, energetikos, gynybos ir technologijų sektorių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
