„Artimieji Rytai yra ryškus to pavyzdys. Beveik kiekvienas pastaraisiais dešimtmečiais į valdžią atėjęs JAV prezidentas stengėsi pasiekti tam tikrą taikų susitarimą – išspręsti arabų ir Izraelio konfliktą. Tačiau kai konfliktas per gilus, kai tam tikri pasiūlymai nepriimtini abiem pusėms, nieko nepavyksta.
Net ir tokiu būdu sudaryti susitarimai neišsprendžia problemos ir artimiausioje ateityje sukelia dar didesnių problemų. Sutartis, kuria nepatenkintos abi pusės, neveda prie nieko gero“, – D. Šarpo žodžius cituoja UNIAN.
Jis pridūrė, kad šiuo metu nėra jokių konkrečių duomenų apie galimą taikos planą, o žiniasklaidoje vartojami tik bendri terminai.
„Tiesiog atvirai bandyti priversti Ukrainą pradėti taikos derybas dėl paliaubų Ukrainai nepalankiomis sąlygomis yra nesėkmės receptas visais atžvilgiais“, – pridūrė D. Šarpas.
Trumpas leido suprasti, kad reikalaus nuolaidų ir iš Ukrainos, ir iš Rusijos, teigia žiniasklaida
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas leido suprasti, kad reikalaus nuolaidų tiek iš Kyjivo, tiek iš Maskvos, rašo „Bloomberg“.
D. Trumpas jau surengė keletą pokalbių telefonu su Europos lyderiais.
Jis supranta, kad jis negali priversti Ukrainos daryti nuolaidų Rusijai, negaunant mainais tam tikrų nuolaidų iš Maskvos. Apie tai rašo „Bloomberg“, remdamasi informuotais pašnekovais.
Leidinys primena, kad per rinkimų kampaniją D. Trumpas žadėjo greitai nutraukti karo veiksmus Ukrainoje, tačiau dviprasmiškai kalbėjo apie savo paramą Kyjivui. Todėl Europos lyderiai dabar aktyviai diskutuoja, kaip jie turėtų elgtis, jei naujoji JAV administracija nutrauktų paramą Ukrainai.
Tačiau neatrodo, kad D. Trumpas ketina tiesiog „nustumti Ukrainą po autobusu“. Tai matyti iš pirmojo pokalbių telefonu ciklo, kurį JAV rinkimų nugalėtojas jau surengė su Europos vadovais.
Taigi, pasak vieno neįvardyto aukšto rango pareigūno, kalbėjusio su „Bloomberg“, bent viename iš šių pokalbių buvo aptartas D. Trumpo požiūris į taikos derybas dėl karo Ukrainoje. Ir D. Trumpas esą „leido suprasti, kad suvokia negalintis tiesiog priversti Ukrainos daryti nuolaidų V. Putinui, negaunant nieko mainais“.
Tuo tarpu ES vadovai pabrėžia, kad reikia remti Ukrainą, nepaisant JAV pozicijos.
„Kolegos puikiai supranta, kad parama Ukrainai reiškia mūsų pačių stiprinimą. Jei būsime silpni Rusijos atžvilgiu, kokį signalą pasiųsime likusiam pasauliui, įskaitant Kiniją?“ – žurnalistams sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis.
D. Trumpo pergalė ir Ukrainos perspektyvos
Politikos apžvalgininkai nesutaria, ar D. Trumpo atėjimą reikėtų laikyti palaima, ar katastrofa Ukrainai. Leidinys „The Economist“ mano, kad D. Trumpas gali tapti tuo, kuris išvestų karą iš „kruvinos aklavietės“. O dėl to kalta Joe Bideno administracija, kuri taip vangiai rėmė Ukrainą, kad įstūmė ukrainiečius į pralaimėjimo padėtį.
Kitos nuomonės laikosi autoritetingas britų leidinys „The Guardian“. Ten D. Trumpo atėjimas laikomas katastrofa Ukrainai. Ne tik dėl jo draugiško požiūrio į V. Putiną ir neigiamo požiūrio į V. Zelenskį, bet ir dėl D. Trumpo diplomatijos negrabumo.
Esą pirmoji D. Trumpo kadencija jau parodė, ko iš tikrųjų verti jo diplomatiniai gabumai. „The Guardian“ turi omenyje liūdnai pagarsėjusias 2019 metais vykusias D. Trumpo derybas su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu, kurios baigėsi praktiškai be rezultatų.
