Ir viena tokių jo tiesų kelia paniką Europoje bei ypatingai Baltijos šalyse – Vladimiras Putinas ir Rusija nuo šiol gali būti ne JAV priešai, bet praktiški draugai. Mažų mažiausiai. O juk ES ir Baltijos šalys į JAV viltingai tebežvelgia besitikėdamos apsaugos ir paramos. To tvirto užnugario, į kurį galima atsiremti, o esant reikalui – ir pasislėpti. Tai ką daryti dabar?
Žinoma, argumentas, kad Donaldas Trumpas tik daug šneka, buvo garsus. Tuo „mirtinai įbaugintas“ Baltijos šalis tikino ir atvykęs tuometinis JAV viceprezidentas Joe Bidenas ir, deja, be JAV mažai galios turinti NATO. Kurstoma viltis laikėsi iki geresnių laikų – Lietuvą ir kitas Baltijos šalis ima saugoti nauji NATO batalionai, prezidentu tapęs Trumpas po mėnesio poste, tarsi ima pamažu „apsišlifuoti“ šiuo klausimu. Donaldo kalbas apie asmeninį sutarimą su Putinu pastebimai keičia buvusiam prezidentui Barackui Obamai būdinga retorika – Rusija yra Krymą okupavusi agresorė ir sankcijos jai bus nutrauktos tik Ukrainai atgavus savo kraštą. Dar vieną impulsą siunčia faktas, jog po bandymų su Rusija megzti ne itin viešus ryšius atsistatydino prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Flynnas.
Taigi, situacija atrodo nebloga. Nepaisant to, kad Trumpo administracijoje ir bent dalinai JAV valdžioje klesti suirutė, Rusija nebeturi tiek progų džiaugtis prezidento Trumpo palankumu, kaip praėjusį pusmetį.
Vis tik yra vienas rimtas BET. Toks, kurio negali paveikti argumentas, jog iš tikrųjų net nežinome, ar Trumpo bandymas įsiteikti Putinui nėra tik gudri politinė strategija. Tai ypatingoji Trumpo ir jo administracijos tiesa arba alternatyvūs faktai. Pirmasis naujojo prezidento mėnuo valdžioje parodė, jog tai, ką pripažįsta ir supranta pasaulis, tarptautinė žiniasklaida ir JAV piliečiai, nebūtinai yra tikroji tiesa.
Nes tikrąją tiesą žino tik Donaldas Trumpas ir jo rėmėjai bei pakalikai.
Kol alternatyvieji faktai naudojami tik įrodyti, kad Trumpo inauguracijoje dalyvavo daugiau žmonių nei Obamos inauguracijoje, tai nėra didelė bėda. Žinoma, ignoruojami aiškiai nuotraukose užfiksuoti faktai, bet ką padarysi... Toks elgesys gali būti "nurašytas" kaip narciziškumu akivaizdžiai sergančio Trumpo užgaida. Tačiau tai, deja, buvo tik pradžia. Vėliau iškilo rinkimų rezultatų vertinimo klausimas. Trumpas negalėjo susitaikyti su mintimi, kad nors pagal rinkiminę sistemą jis ir tapo JAV prezidentu, Hillary Clinton vis tik surinko daugiau Amerikos piliečių balsų. Ir kaip tai paaiškinti? Donaldas sako, kad rinkimuose maždaug 3-5 milijonai balsų buvo suklastoti. Ir nors tokie pareiškimai niekuo nepagrįsti, Trumpui tai yra ta informacija, kurią jis skelbia iš prezidento tribūnos. Ir tai, atrodo, greitai nesibaigs. Vakar Donaldas informavo pasaulį apie didžiulį incidentą Švedijoje. Kas čia tokio, kad pasaulis sužinojo svarbią žinią? Problema ta, kad pati Švedija apie jokį incidentą nežinojo, nes... jo tiesiog nebuvo.
Viltis, kad alternatyvieji faktai baigsis, jau leisgyvė. Ir ją kasdien lėtai žudo Trumpo priimami sprendimai. Juk bent iš dalies alternatyvi Trumpo tiesa yra ir draudimas į šalį atvykti pabėgėliams ir piliečiams iš 7 musulmoniškųjų šalių. JAV vadovas rėžia, kad taip bus apsaugota JAV, o kiekvienas, pasisakantis pries tokį įsaką – yra silpnas išdavikas. Donaldo siautulį šiuo atveju pristabdė tik šalies politinė sistema. O štai amerikiečių reakcija, pasaulio lyderių pareiškimai jam nė motais. Nuo savo tiesos Donaldas nesitraukia net įspėjamas apie teroristinės „Islamo valstybės” triumfą. Mirtinas amerikiečių priešas džiūgauja, jog po tokių įsakų jam niekada nereiks ieškoti naujų karių – pakaks ir mirti už tokį įžeidimą ir paniekinimą norinčių savanorių. Ir tikrai taip, kalbame apie tuos pačius islamistus, nuo kurių Trumpas savo įsaku tvirtina apginsias amerikiečius.
„Amerika – pirmoje vietoje”, - šaukia alternatyviais faktais apsiginklavęs D. Trumpas, rodydamas, kad svarbiausia ne geriausias ar teisingiausias sprendimas, o tik tai, ko nori jis. Niekas nežino, su kokiomis mintimis ar idėjomis JAV prezidentas atsibus rytoj.
Negalime žinoti ir to, ar kartais pastebimas beveik mandagus prezidento kalbėjimais su Europos lyderiais reiškia tvirtus ir patikimus jų ryšius su JAV. Jei Trumpas nuspręs, kad koks nors planas vėl padarys Ameriką didžią, ar tikrai dėl to nebus paaukotas vienas kitas susitarimas su Europa? Kaži, ar milijardieriui tokia kaina pasirodytų per didelė. O tuo labiau, kad jo asmeniškai už lyderystės savybes girtas Vladimiras Putinas šiuo atveju rodo išskirtinį pavyzdį: juk Kryme ukrainiečių kraują lieję rusų kariai ten „netyčia pateko atostogaudami”… Ir nors tai atviros patyčios, Putinas visaip gina šią savo tiesą ir nė per milimetrą nuo jos nesitraukia. Taip nieko neverti lieka tarptautinių organizacijų įrodymai, neveikia užsienio lyderių spaudimas ir pažeidėjo neparklupdo ekonominės sankcijos. Prisiminkime dar kartą – čia mes kalbame apie šalį, kuri nėra laikoma pačia galingiausia pasaulyje.
Belieka tikėtis, kad Trumpui Europa bus idomi. Įdomi tiek, kad norėtų jos nepalikti likimo valiai. Dar būtų gerai, jog neištiktų situacijos, kurios papildomai negailestingai tryptų euro krizės, migrantų antplūdžio ir teroristų išpuolių drebinamą Europą ir Europos Sąjungą. Nes Trupui savos bėdos įdomiau nei svetimos.
Tiesa, prie vilčių puoselėjimo, kad visi mesti burtai Europai kris palankiai, dar reiktų negailint jėgų dirbti, kad bent minimaliai būtų pasiruošta situacijai, jei JAV užsidarys nuo pasaulio ir ignoruos viską, kas lieka už jos sienų. Ir nesvarbu, kas tai būtų – karas, maras ar badas savo moderniame apvalkale.
