Akcentuodamas Ukrainoje siaučiantį karą ir grėsmes teisėms dėl didėjančio skurdo, bado ir klimato katastrofų, Antonio Guterresas pareiškė, kad deklaracija „puolama iš visų pusių“.
„Kai kurios vyriausybės jos atsisako. Kitos ją griauna“, – teigė jis JT žmogaus teisių tarybos pagrindinės metinės sesijos atidaryme, pavadindamas visame pasaulyje pastebimą žmogaus teisių nepaisymą ir niekinimą „kvietimu pabusti“.
Anot organizacijos generalinio sekretoriaus, „Rusijos invazija į Ukrainą sukėlė masiškiausius žmogaus teisių pažeidimus“, šiandien matomus pasaulyje.
„Tai sukėlė daugybę mirčių, destrukcijos ir priverstinio gyventojų perkėlimo atvejų“, – sakė jis.
Nors per pastarąjį šimtmetį žmogaus teisių ir socialinės raidos srityje buvo padaryta stulbinanti pažanga, A. Guterresas įspėjo, kad dabar „užuot tęsę šią pažangą, mes pasukome į priešingą pusę“.
Sesijoje, kuri truks rekordiškai ilgai – šešias savaites, – itin daug dėmesio bus skirta Rusijos karui Ukrainoje, raginant vieningai pasmerkti Maskvą ir praplėsti karo nusikaltimų šiame konflikte tyrimą.
Posėdžiai rengiami praėjus vos kelioms dienoms po pirmųjų Maskvos karo metinių. Kaip perspėjo JT teisių vadovas Volkeris Turkas, ši invazija parodė, kad praėjus 75 metams po to, kai pasaulis susitarė dėl teisių visuotinumo, „praeities priespauda gali sugrįžti įvairiais pavidalais“.
Jis paminėjo „senus prabėgusios eros destruktyvius agresijos karus, kurių pasekmės pasireiškė visame pasaulyje ir kurių liudininkais Europoje vėl tapome dėl beprasmiškos Rusijos invazijos į Ukrainą“.
Po JT vadovybės kalbų per pirmąsias keturias posėdžių dienas virtualiai arba asmeniškai pasisakys beveik 150 ministrų ir valstybių bei vyriausybių vadovų. Tarp jų bus ir JAV, Kinijos, Ukrainos bei Irano užsienio reikalų ministrai.
Protestas
Maskva atsiųs užsienio reikalų viceministrą Sergejų Riabkovą, jis ketvirtadienį asmeniškai kreipsis į Tarybą.
Nepaisant nevyriausybinių organizacijų raginimų, apžvalgininkų nuomone, mažai tikėtina, jog bus surengta į pernykštę panaši protesto akcija. Tuomet, pradėjus rodyti Rusijos diplomatijos vadovo Sergejaus Lavrovo kreipimosi vaizdo įrašą, daugybė dalyvavusiųjų išėjo iš salės.
Keletas diplomatų pasiūlė imtis kitų priemonių savo nepritarimui išreikšti.
„Manome, kad Rusija nenusipelnė vietos šioje salėje, – žurnalistams sakė Ukrainos ambasadorė Jevhenija Filipenko. – Elgsimės atitinkamai.“
Tarybos darbotvarkėje netrūksta ir kitų neatidėliotinų su žmogaus teisėmis susijusių klausimų, įskaitant padėtį Irane, Afganistane, Etiopijoje, Sirijoje ir Izraelyje.
Paskutinėmis sesijos, kuri turėtų baigtis balandžio 4-ąją, dienomis bus balsuojama dėl daugybės rezoliucijų.
Karo nusikaltimų tyrimas
Viena svarbiausių rezoliucijų bus dėl nusikaltimų, įvykdytų Rusijos invazijos Ukrainoje metu, aukšto lygio tyrimo praplėtimo.
Vadinamoji Tyrimų komisija, kuri jau nustatė, kad rusai vykdo plataus masto karo nusikaltimus, išsamią ataskaitą Tarybai turi pateikti kovo pabaigoje.
Komisija privalo „tęsti savo svarbų darbą, kuris yra itin svarbus atskaitomybės ir teisingumo principams“, penktadienį žurnalistams sakė J. Filipenko.
Pasak ukrainiečių atstovės, jos šalis siekia ne tik praplėsti, bet ir sustiprinti komisijos įgaliojimus. Ji ragino atsižvelgti į daugybę per pastaruosius metus įvykusių pokyčių.
Tačiau nerimaujama, kad dar labiau sugriežtinus tekstą 47 valstybių narių taryboje gali sumažėti palaikymas jam. Tuomet kiltų abejonių, kad svarbiausia JT teisių gynimo institucija vieningai priešinasi Kremliaus veiksmams.
Praėjusiais metais už minėtosios komisijos sukūrimą balsavo 32 Tarybos narės. Prieš balsavo tik pati Rusija ir Eritrėja, o 13 šalių susilaikė.
