Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija neseniai surengė savo antrą kasmetinį susitikimą Brazilijoje. Žurnalistai ir toliau dosniai dalija dėmesį šioms vadinamosioms BRIC valstybėms, tačiau straipsnio autorius išlieka skeptiškas dėl šios sąvokos. „Goldman Sachs“ įvedė šį terminą 2001 metais, kad atkreiptų dėmesį į pelno galimybes kylančiose rinkose. BRIC valstybėse pasaulio BVP dalis pakilo nuo 16 proc. 2000 m. iki 22 proc. 2008 m. Kolektyviai šios šalys neblogai susidorojo ir su visuotiniu nuosmukiu. Kartu jos turi 42 proc. pasaulio gyventojų ir vieną trečdalį visuotinio ekonomikos augimo paskutinius dešimt metų. Išskyrus Jungtines Valstijas, būtent Kinijos, Indijos, Indonezijos ir Brazilijos augimas buvo daugiau nei 5–6 proc. 2000–2009 metais. Tai geros naujienos pasaulio ekonomikai, tačiau šis terminas politiniame gyvenime ginčytinas, nes Rusija sunkiai patenka į šią kategoriją.
„Beijing Review“ komentuoja, kad kuriant šį pavadinimą nei ekonomistai, nei likęs pasaulis neįsivaizdavo, kad Brazilija, Rusija, Indija ir Kinija vieną dieną sukurs tvirtą politinę platformą. Ją bandoma materializuoti į tarptautinę politinę jėgą. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pažymėjo, kad negali būti sėkmingos visuotinės valiutos sistemos, jeigu finansiniai instrumentai naudojami tik kurti vieno pavadinimo valiutą. Kinija ir Brazilija siekia prekybos savo nacionalinėmis valiutomis, o ne doleriais. BRIC terminas nedaug reiškia visuotinės galios santykių įvertinimui ilgalaikėje perspektyvoje. BRIC susitikimas gali būti patogus koordinuojant trumpalaikę diplomatinę taktiką, tačiau jis nepaiso gilių iš esmės skirtingų valstybių pasidalijimų.
Keista įtraukti Rusiją, buvusią didžiulę galybę, šalia trijų augančių ekonomikų. Iš visų keturių narių Rusija turi mažiausiai gyventojų ir jie yra labiausiai išsilavinę. Be to, Rusijos galios resursai smunka, o kitų BRIC šalių kyla. Rusija ne tik kenčia dėl visuotinio nuosmukio pasekmių, ji susiduria ir su ilgalaikėmis kliūtimis: diversifikuoto eksporto stygiumi, didžiulėmis demografinėmis ir sveikatos problemomis ir, pasak D. Medvedevo, skubiu modernizacijos poreikiu.
Kaip neseniai teigė „The Financial Times“, dar tik prieš du dešimtmečius Rusija buvo mokslo galia, vykdanti daugiau tyrimų negu Kinija, Indija ir Brazilija kartu. Dabar pastarųjų moksliniai tyrimai klesti, ypač maloniai nustebino Brazilija. Anksčiau ją „The Economist“ vadino priklausoma net nuo menkiausios krizės, chroniško politinio nestabilumo vieta, garsi tik futbolu ir karnavalais. Būtent todėl jai šalia kylančių titanų tikrai ne vieta. Dabar „The Economist“ pažymi, kad tam tikrose srityse Brazilija net lenkia kitas BRIC šalis. Ji, skirtingai nei Kinija, yra demokratiška, kitaip nei Indija, neturi maištininkų, religinių konfliktų ar priešiškų kaimynų, kitaip negu Rusija, eksportuoja ne tik naftą ir ginklus, o užsienio investuotojus sutinka su pagarba.
Kyla klausimas, kaip rimtai analitikai turėtų žiūrėti į BRIC. Tai galėtų būti ekonominių galimybių indikatorius, bet racionalu būtų, kad Rusiją pakeistų Indonezija. Politine prasme Kinija, Indija ir Rusija yra varžovės dėl galios Azijoje, o Brazilija ir Indija kenčia dėl Kinijos nepakankamai įvertintos valiutos, todėl BRIC negali tapti rimta panašiai mąstančių valstybių organizacija.
Pagal portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.
