Būtent apie tai, kokie Rusijos žiniasklaidos darbo metodai, kai „Rossija 24“ žurnalistai įsiveržia į LR užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus pusryčius, o vėliau sutrikdo privačiam susitikimui susirinkusių Trakuose Rusijos atstovų bendravimą, buvo kalbama apie jų darbo metodus ir perspektyvas.
Vienas žymiausių Rusijos žiniasklaidos atstovų, po NTV televizijos uždarymo emigravęs į Kijevą, kaip pats teigia – „iš pradžių kaip darbo migrantas, tačiau vėliau, po Maidano ir kitų įvykių, supratau, kad tapau emigrantu.“
Ekspertas pripažino, kad dėl to jam yra sunku tiksliai vertinti Rusijos žiniasklaidą, tačiau taip pat jis sutiko, kad tokie Rusijos žiniasklaidos pavyzdžiai, kuriuos demonstravo „Russia 24“ atstovai Vilniuje ir Trakuose, yra „užribis“. J. Kiseliovas atkreipė dėmesį, kad trečiadienio vakarą šiam forumui Lietuvoje buvo skirta speciali „pokalbių laida“, kuriai, matyt, ir buvo skirta šios televizijos darbuotojų kelionė į Lietuvą.
Būtų sunku teigti, kad Rusijoje visiškai nėra laisvos žiniasklaidos, pasakojo J. Kiseliovas. Tačiau pažymėjo, kad jos veikla yra stipriai apribota.
„Apie ką mes šiandien galime kalbėti. Gera, įtakinga žiniasklaida yra didžiulių investicijų klausimas. Nepriklausoma ir kokybiška televizija kainuoja didelius pinigus. Didžiuosius laikraščius riboja reklamos draudimai, jie yra visiškai priklausomi nuo rėmėjų“, – pasakojo J. Kiseliovas.
Tačiau didžiausią grėsmę ir pavojų žymusis žurnalistas įžvelgė ne tiek valdžios įtakoje, kiek pačių žurnalistų požiūryje. „Pati didžiausia Rusijos žurnalistikos bėda yra to didžiulio kiekio žmonių, dirbančių žurnalistikoje, mąstymas. Pamirštama, kad tai profesija, kuri nešasi tam tikrą socialinę misiją. Todėl ir turime tai, ką turime,“ – teigia J. Kiseliovas.
