Remiantis „Journal of Health Psychology“ paskelbtu tyrimu, žmonėms, turintiems aukštą intelekto koeficientą, viskas greitai nusibosta, todėl jie praleidžia daugiau laiko mąstydami. Taigi, nors ir neatrodo, kad jie ką nors daro, tačiau jie aktyviai užsiima mąstymu.
O žmonės, kurie pradėję nuobodžiauti imasi aktyvios fizinės veiklos, tokiu būdu išvengia aukšto lygio mąstymo.
Mokslininkai iš Floridos įlankos pakrantės universiteto pakvietė studentus atlikti psichologinį testą, kad identifikuotų tuos, kurie išreiškė norą daug mąstyti, ir tuos, kurie norėjo išvengti pernelyg protą varginančių dalykų, klausdami, ar jie sutinka, ar nesutinka su tokiais teiginiais: „Man labai patinka užduotys, kurių metu reikia sugalvoti naujus sprendimus“ ir „Aš mąstau tik tiek, kiek manęs to reikalauja“.
Tada jie 30-čiai „mąstančiųjų“ ir 30-čiai „nemąstančiųjų“ studentų suteikė fizinio judėjimo matavimo priemonę, kuri savaitę stebėjo jų fizinį aktyvumą.
Rezultatai atskleidė, kad mąstytojų grupė nuo pirmadienio iki penktadienio buvo kur kas mažiau aktyvi nei nemąstanti grupė. Tie, kurie mažiau mėgsta sėdėti ir galvoti arba tinginiauti, kur kas daugiau judėjo ar sportavo. Tačiau savaitgalį grupių aktyvumas nesiskyrė. To mokslininkai negalėjo paaiškinti ir pripažino, kad imties dydis yra mažas, o tyrimas tęsėsi tik trumpą laiką. Tai reiškia, kad reikia atlikti daugiau tyrimų, norint nustatyti sąsają.
Tačiau jeigu manote, kad jūsų tingumas yra aukšto intelekto požymis, ir jūs esate per daug užsiėmę mąstymu, kad galėtumėte sportuoti ar būti aktyvūs, pagrindinis tyrimo autorius Toddas McElroy'as su jumis nesutiktų.
„Galų gale svarbus veiksnys, galintis padėti labiau mąstantiems žmonėms kovoti su žemesniu aktyvumo lygiu, yra sąmoningumas, – sakė T. McElroy. – Žinojimas apie polinkį būti mažiau aktyviems, kartu su kaina, kurią moka dėl nejudėjimo, labiau mąstančius žmones gali paskatinti nuspręsti tapti aktyvesniais“.
