Toks vertinimas atspindi tai, kiek, pareigūnų nuomone, V. Putinas įtvirtino savo kontrolę Rusijoje.
Nors žvalgybos pareigūnai mano, kad V. Putinas labai jautriai reaguoja į nedidelius visuomenės nuomonės pokyčius, jo gebėjimas malšinti protestus ir žiniasklaidos kontroliavimas vis dar padeda jam apsisaugoti nuo bet kokio didesnio visuomenės sukilimo. Todėl jis gali laisvai tęsti karą savo sąlygomis.
Trys šaltiniai, susipažinę su JAV ir Vakarų žvalgyba, CNN sakė, kad V. Putinas tiesiogiai dalyvauja priimant sprendimus, kurie įprastai būtų žemesnio rango karininkų atsakomybė. Pavyzdžiui, V. Putinas dažnai sprendžia dėl tokių smulkmenų, kaip puolimo linijų išdėstymas ir kasdieniai operatyviniai tikslai.
„Jis aiškiai pats priima sprendimus. Neatrodo, kad jis labai pasikliauja net vyriausybės ar kabineto ekspertais“, – sakė aukštas NATO pareigūnas.
„Todėl sunku įsivaizduoti, kad visuomenės nuomonė jį labai paveiks“, – pridūrė jis.
Pasak pareigūnų, visa tai verčia susimąstyti dėl Vakarų sankcijų Rusijai veiksmingumo. Sankcijos, nukreiptos prieš Rusijos oligarchus, konfiskuotas jų turtas, jachtos ir milijonai tiesiogiai nepaveikė V. Putino, jam, bent jau kol kas, pavyko išvengti tiesioginių ekonominių padarinių.
Nors Rusijos elitas, kurį spaudžia sankcijos, murma, šaltiniai teigia, kad tai nėra tai, kas leistų žvalgybai manyti, jog V. Putinas bus priverstas keisti kursą, ir tikrai ne tiek, kad jis būtų nušalintas nuo valdžios.
„Nuomonės labai įvairios“, – sakė vienas iš šaltinių.
„Mano nuomone, esame toli nuo to, kad jam grėstų koks nors nušalinimo pavojus“, – pridūrė jis.
JAV užsienio politikos patarėjas: Rusija yra silpnesnė nei karo pradžioje
JAV užsienio politikos patarėjas Derekas Cholletas BBC pareiškė, kad Rusija dabar yra silpnesnė nei tada, kai pradėjo invaziją Ukrainoje.
Maskva jau patyrė „strateginį pralaimėjimą“, sako jis. D. Cholletas aiškina, kad Rusijos ekonomiką „nuniokojo“ sankcijos, o jos kariuomenė išsekusi.
Kita vertus, „Ukraina šiandien yra stipresnė ir artimesnė Vakarams“ sako jis.
„Taip pat stipresnė ir NATO“, – priduria D. Cholletas.
„Štai mes kalbame apie Švedijos ir Suomijos prisijungimą prie (NATO – aut. past.). Per Naujuosius metus to nebuvo nė viename mūsų darbų sąraše“, – teigė jis.
