Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Estijoje užtikrino, kad Amerika nepripažins Rusijos įtakos sferų ir liks pasišventusi visų NATO šalių gynybai.
O Aljanso vadovas pareiškė, kad NATO pajėgos turi būti matomos visoje jo teritorijoje.
Taline NATO ministrai svarsto svarbiausius Aljanso klausimus – ar jo dar reikia, kam jis skirtas ir ką laikyti svarbiausiomis grėsmėmis. Baltijos šalys spaudžia kuo aiškiau pareikšti, kad nepaisant tolimų misijų, tokių kaip Afganistano, svarbiausia turi likti pačių NATO narių gynyba, praneša LTV „Panorama“.
Valstybių vadovai rudenį turės patvirtinti naują strateginę koncepciją, taigi naujas Aljanso gaires. Dabartinės patvirtintos prieš dešimtmetį, kai NATO narės dar nebuvo patyrusios nei Rugsėjo 11-osios teroro išpuolių, nei kibernetinių atakų, nei dujų išjungimo viduržiemį, nei pagaliau karo už tūkstančių kilometrų nuo NATO teritorijos ne su valstybe, o su partizaniškais talibais.
Aljanso vadovas tikina, kad NATO ir toliau veiks pagal principą „vienas už visus ir visi už vieną“ ir kad Amerika liks atsakinga už Europos saugumą.
„Dokumentas tikrai išvardys naujus Aljanso vaidmenis ir misijas. Bet du dalykai nepasikeis – NATO svorio centras liks transatlantinis ir mūsų pasiryžimas ginti vienas kitą. Jie lieka stiprūs kaip visada“, – tvirtina NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
NATO vadovas teigia, kad NATO turi išsaugoti ir branduolinį ginklą, bet Taline tai viena iš Aljansą skaldančių temų. Bazėje Belgijoje ir dar gal keturiose Europos šalyse Jungtinės Valstijos laiko taktinius branduolinius užtaisus, manoma, apie pustrečio šimto. Kai kurios Aljanso narės vis garsiau kalba, kad Amerika jį turi išsigabenti, kitos, priešingai, baiminasi, kad tai pažeis pusiausvyrą su Rusija ir Artimųjų Rytų šalimis.
A. F. Rasmussenas sako, kad Taline prasidės ir naujas etapas, atsakomybę Afganistane perduodant patiems afganistaniečiams, tačiau ir čia jam teko priminti, kad afganų policijai ir kariuomenei tebetrūksta kone pusės tūkstančio NATO instruktorių, o kol pajėgos nebus išmokytos, Aljanso kariai namo negrįš.
Iš visų užduočių Estijai ir kitoms Baltijos šalims svarbiausia savitarpio gynyba. Svečiai mėgina jas raminti, bet frazės „gynybos planai nepaprastosioms situacijoms“ kol kas neištarė niekas.
Bene svarbiausia susitikimo viešnia, Jungtinių Valstijų valstybės sekretorė Hillary Clinton, Taline viešinti jau trečią kartą, pareiškė, kad saugumu Europoje Vašingtonas labai susirūpinęs, ir kad nors su draugais iš Rusijos Amerika nori sugyventi taikiai ir stabiliai, ji liks pasišventusi NATO sąjungininkų gynybai.
„Mes tikime, kad nėra jokių įtakos sferų, kad Rusija ar kita šalis neturi jokios veto teisės Europoje ar šiame regione. Estijos žmonės širdyse ir protuose palaiko labai gyvą istorinės tikrovės jausmą.
Taigi mes tai puikiai žinome ir pripažįstame, kad turime stiprinti mūsų ryšius ir remti veiksmus, užtikrinančius nepriklausomybę, pavyzdžiui, energetinį saugumą“, – kalbėjo H. Clinton.
NATO vadovas pamėgino netiesiogiai atsakyti Baltijos šalims, kurios seniai neslepia, kad savo teritorijoje norėtų matyti kuo daugiau sąjungininkių pajėgų.
„Mums reikia, kad NATO buvimas visoje Aljanso teritorijoje būtų matomas. Šiame regione matome puikų pavyzdį. Sutarėme, kaip saugosime Baltijos oro erdvę.
Nemaža NATO narių aktyviai dalijasi atsakomybe, rodo solidarumą, demonstruoja, kad Aljansas pajėgus ir pasiryžęs apginti savo teritoriją ir apsaugoti savo žmones“, – sakė A. F. Rasmussenas.
NATO generalinis sekretorius taip pat sakė, kad Aljanso sutartyje nėra numatyta, jog iš NATO būtų galima išmesti kurią nors narę. Taip jis komentavo šią savaitę krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės reikštą nerimą, jog dėl mažėjančio krašto apsaugos finansavimo NATO gali kelti klausimą, ar Lietuva dar gali būti jo nare.
„Teisiškai NATO sutartyje nėra nuostatų, kuriomis remdamiesi mes galėtume išmesti kurią nors valstybę-narę. Tačiau tai teisinė dalis. Politiškai turiu pasakyti, kad labai vertiname partnerystę su Lietuva. Ją laikome tvirta sąjungininke ir laukiu tolesnio bendradarbiavimo su Lietuva NATO viduje“, – sakė A. F. Rasmussenas.
Šiemet Lietuva gynybai skyrė tik kiek daugiau nei 0,8 proc. BVP – NATO reikalauja skirti 2 procentus. Vyriausybė svarsto galimybę gynybai kitąmet skirti daugiau.
