JAV aviacija rengia „beveik nepaliaujamus“ bombardavimo reidus prieš džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojus Sirijoje, pareigūnai pranešė penktadienio vakarą, kai Didžioji Britanija ir dar dvi Europos Sąjungos (ES) šalys sutiko prisidėti prie Amerikos vadovaujamų koalicinių oro pajėgų.
Dabar Sirijoje vykdoma misija panaši į JAV vadovaujamus aviacijos reidus Irake, koalicijos lėktuvai atakuoja „beveik nepaliaujamai“, sakė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.
„Galiu patvirtinti, kad JAV aviacijos operacijos Sirijoje tęsiasi“, – pridūrė jis.
Belgija, Britanija ir Danija anksčiau patvirtino planus prisidėti prie bombardavimo misijų, bet Vašingtonas perspėjo, kad reikia apginkluoti ir apmokyti iki 15 tūkst. „nuosaikių“ sukilėlių, kad jie galėtų įveikti „Islamo valstybės“ džihadistus Sirijoje, kur yra jų faktinė sostinė.
Pentagonas nurodė, kad aviacijos smūgiai, nesiliaujantys Sirijoje jau penktą parą iš eilės, sutrikdė pelningas naftos gavybos ir perdirbimo operacijas, tapusias svarbiu kovotojų pajamų šaltiniu. Tačiau galutinei pergalei, kuri galbūt bus pasiekta tik po kelerių metų, reikės antžeminių pajėgų.
Baltieji rūmai sveikino Europos šalių prisijungimą prie operacijų Irake – jos šiai kampanijai skirs iš viso 19 naikintuvų.
Tuomet Jungtinių Valstijų aviacija galės skirti daugiau dėmesio taikiniams Sirijoje, kur Amerikos lėktuvai jau skraido kartu su keturių koalicijoje dalyvaujančių arabų šalių naikintuvais.
Didžiosios Britanijos Bendruomenių rūmai 524 balsais prieš 43 priėmė nutarimą, leidžiantį rengti smūgius iš oro Irake.
Britanijos gynybos sekretorius Michaelas Fallonas (Maiklas Falonas) sakė, kad nebus „karinių veiksmų nedelsiant“, tačiau „kampanija bus ilga, ilgai besitęsianti“.
Jis sveikino „didelį palaikymą“ kariniams veiksmams Sirijoje per parlamento debatus, kurie kartais tapdavo labai įtemptais.
Skeptikų stovyklai priklausanti opozicinės Leiboristų partijos deputatė Rashanara Ali (Rašanara Ali), kuri yra atstovė švietimo reikalams, sakė atsisakiusi savo posto šešėliniame kabinete, kad galėtų susilaikyti per balsavimą.
„Per pastarąjį dešimtmetį buvo padaryta per daug klaidų ir per daug žmonių konfliktų zonose turėjo brangiai sumokėti už Jungtinės Karalystės ir kitų šalių neapgalvotus veiksmus“, – R.Ali rašo laiške savo partijos lyderiui Edui Milibandui.
Prieš balsavimą premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sakė įstatymų leidėjams, kad turi būti duotas atkirtis „Islamo valstybei“.
„Tai nėra grėsmė tolimojoje pasaulio pusėje. Jeigu dėl jos nebus imtasi veiksmų, susidursime su teroristų kalifatu Viduržemio jūros pakrantėje“, – pažymėjo D.Cameronas.
Vašingtonas nori suburti kiek įmanoma platesnę koaliciją, įtraukiant JAV sąjungininkes sunitų arabų valstybes, kad sutriuškintų „Islamo valstybę“, užėmusią dideles teritorijas Sirijoje ir Irake bei paskelbusią islamo „kalifatą“.
Tačiau Amerika pabrėžtinai atmetė galimybę bendradarbiauti su Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) režimu, vietoje jo pasirinkdama nuosaikesnes sukilėlių frakcijas, kovojančias tiek su Damasko vyriausybe, tiek su „Islamo valstybės“ ekstremistais.
Dėl to šią operaciją kritikavo Rusija, kurios užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė žurnalistams Jungtinėse Tautose (JT), kad JAV vadovaujami smūgiai Sirijoje bus neteisėti, kol jie nebus derinami su Damasko režimu – Maskvos sąjungininku.
Puolime iš oro prieš „Islamo valstybės“ objektus jau dalyvauja Bahreinas, Prancūzija, Jordanija, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jungtinės Valstijos.
Nyderlandai taip pat pasiųs šešis naikintuvus F-16 ir 250 karių bei 130 karinių instruktorių, kurie padės Irako kariuomenei. Tuo tarpu Graikija paskelbė, jog pasiųs ginklų kurdų pajėgoms Irake.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
