Be kita ko, JAV planuoja intensyvinti birželį planuojamus karinius mokymus Baltijos šalyse, Maskvai pareiškus pasipiktinimą dėl Vakarų šalių sankcijų, primenančių „Geležinę uždangą“.
JAV viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) Baltuosiuose rūmuose susitiko su Latvijos premjere Laimdota Straujuma (Laimduota Straujuma) ir pabrėžė „geležinius“ Vašingtono įsipareigojimus užtikrinti NATO šalių kolektyvinę gynybą, sakoma Baltųjų rūmų pranešime.
„Abu lyderiai aptarė kritinę būtinybę sustiprinti Europos energetinį saugumą, vykdant koordinuotus veiksmus tarp Europos šalių“, – pridūrė Baltieji rūmai.
Pentagonas planuoja pasirūpinti, kad sausumos ir jūrų pajėgų pratybos taptų „intensyvesnės, panaudojant papildomus išteklius, jau esančius Europoje – galbūt daugiau lėktuvų, galbūt daugiau laivų“, – sakė Gynybos departamento atstovas kontradmirolas Johnas Kirby (Džonas Kerbis).
JAV gynybos sekretorius Chuckas Hagelis (Čakas Heigelis) apie tai užsiminė Estijos gynybos ministrui Svenui Mikseriui per antradienį vykusį susitikimą Pentagone.
Jungtinės Valstijos sustiprino Lenkijoje dislokuotas oro pajėgas ir pasiuntė po 150 karių į tą šalį bei tris Baltijos šalis.
Paskutinis iš tų kontingentų atvyko pirmadienį į Estiją.
Pentagonas svarsto galimybes „padaryti tą buvimą rotaciniu ir nuolatiniu iki šių kalendorinių metų pabaigos“, aiškino J.Kirby.
Ch.Hagelis taip pat 45 minutes kalbėjosi telefonu su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu, o tas pokalbis „kai kada buvo atžarus“, pridūrė J.Kirby.
Tačiau „abu jie sutarė, kad laikas mažinti įtampą ir kad laikas geriems, tvirtiems diplomatiniams sprendimams. Manau, (labiausiai) nesutariama, kaip ... tai pasiekti“, pažymėjo Pentagono atstovas.
Nors Maskva tvirtino, kad Rusijos pajėgos, dalyvavusios pratybose prie sienos su Ukraina, grįžo į savo nuolatines bazes, Jungtinės Valstijose pareiškė „neįžvelgusios didelio atitraukimo“.
JAV: Rusija žaidžia pagal kitokias taisykles
Rusija siekia „pakeisti saugumo sanklodą Rytų Europoje“, antradienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), ragindamas Maskvą „palikti Ukrainą ramybėje“.
Kalbėdamas apie JAV ir Europos ryšius viename renginyje, organizuotame politikos tyrimų centro „Atlantic Council“, JAV diplomatijos vadovas perspėjo, kad „NATO teritorija yra neliečiama“, pridūręs, kad „mes ginsime kiekvieną jos lopinėlį“.
„Įvykiai Ukrainoje yra žadintuvo skambutis“, – pažymėjo J.Kerry, antradienį vėl prasiveržus smurtui rytų Ukrainoje, kai tūkstančiai prorusiškų protestuotojų šturmavo administracinius pastatus Luhansko mieste.
„Mūsų sąjungininkai Europoje ilgiau nei 20 metų dirbo su mumis, kad integruotų Rusiją į euroatlantinę bendruomenę. Negalima sakyti, kad nesinėrėme iš kailio, mėgindami nubrėžti naują kursą epochoje po Šaltojo karo“, – sakė J.Kerry.
„Šiandieniniai Rusijos veiksmai Ukrainoje mums sako, kad Putino Rusija žaidžia pagal kitokias taisykles“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Okupavusi Krymą ir vėliau destabilizavusi rytų Ukrainą, Rusija siekia pakeisti saugumo sanklodą Rytų ir Vidurio Europoje, – kaltino J.Kerry. – Taigi atsidūrėme lemiamame momente mūsų transatlantiniam aljansui – niekas dėl to neturėtų apsigauti – ir esame pasiruošę padaryti, ką privalome, ir nueiti (reikiamą) atstumą, kad palaikytume tą aljansą.“
„Mūsų stiprybė kils iš mūsų vienybės, – J.Kerry teigė savo kalboje. – Visi kartu turime priešintis tiems, kurie nori jėga pakeisti valstybių ribas.“
Ukrainos krizė pakeitė Europos sienų sampratą, sako NATO generolas
Europa turi naujai įvertinti nuostatą, likusią nuo tų laikų, kai tarptautinės sienos buvo laikomos nuolatinėmis, nes po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ši „paradigma akivaizdžiai pasikeitė“, pareiškė NATO aukšto rango pareigūnas.
JAV oro pajėgų generolas Philipas Breedlove’as (Filipas Bridlavas) sakė, kad NATO reaguoja į naują ir besikeičiančią karinę situaciją Europoje, plėsdama karinius manevrus Lenkijoje, Rumunijoje, Baltijos regione ir Juodojoje jūroje.
Antradienį kalbėdamas Lisabonoje amerikiečių generolas patvirtino NATO įsipareigojimą kolektyvinei gynybai, kai vienos Aljanso narės užpuolimas laikomas ataka prieš visas karinio bloko nares.
Lietuva, Latvija ir Estija nerimauja, kad po Krymo aneksijos Rusija gali imtis veiksmų destabilizuoti padėtį Baltijos regione. Latvijoje ir Estijoje gyvena daug rusakalbių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
