Svarbiausios dienos naujienos:
12:16 | Po Trumpo išrinkimo Europos lyderiai renkasi Budapešte
Europos lyderiai ketvirtadienį Budapešte renkasi į dvi dienas truksiančias aukšto lygio derybas ir sieks spręsti Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus keliamus iššūkius. Visgi derybose gali išryškėti žemyno nesutarimai.
Ketvirtadienį Europos politinės bendrijos posėdyje prie Europos Sąjungos (ES) lyderių prisijungs ir kiti vadovai, nuo Jungtinės Karalystės iki Turkijos lyderių, taip pat NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė) ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Darbotvarkėje Europos saugumo iššūkiai, tarp kurių svarbiausi – Rusijos invazija į Ukrainą, konfliktas Artimuosiuose Rytuose, migracija, pasaulinė prekyba ir ekonominis saugumas. Visi šie klausimai tampa svarbūs artėjančios antrosios D. Trumpo kadencijos akivaizdoje.
„Europiečiams iš tiesų po kaklu pakištas peilis, – sakė Jacques'o Delors'o instituto politologas Sebastienas Maillardas. – Rinkimų rezultatai verčia ES atsimerkti. Galbūt būtent tokiose situacijose iš tikrųjų gali kas nors įvykti.“
Baiminamasi, kad D. Trumpas gali pakenkti Europos saugumui ir nutraukti paramą Ukrainai, o kartu pradėti prekybos karą, nustatydamas didelius tarifus Europos prekėms.
Po ketvirtadienio derybų penktadienį vyks ES lyderių susitikimas. Jame daugiausia dėmesio bus skiriama Europos ekonomikos pavojingo atsilikimo nuo pagrindinių varžovių – JAV ir Kinijos – rizikai. Apie šią problemą prabilta svarbioje buvusio Italijos lyderio Mario Draghi (Marijaus Dragio) ataskaitoje.
Tačiau dar neaišku, ar žemyno lyderiai pasirengę susivienyti dėl bendrų prioritetų, pavyzdžiui, gyvybiškai reikalingų naujų gynybos ir ekonominių inovacijų finansavimo priemonių, kurios, kaip manoma, yra labai svarbios Europos suverenumui užtikrinti.
„Nemanau, kad jie tam iš tikrųjų ruošėsi, – sakė Guntramas Wolffas (Guntramas Volfas) iš Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“. – Nėra iki galo aptarto plano, ką dabar daryti – ne tik ES, bet ir Prancūzijos ir Vokietijos lygmeniu.“
Vokietiją krečia nesutarimai, kurie sužlugdė kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) koaliciją, o Prancūzijoje prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) žengia į paskutinius savo prezidentavimo metus, prislėgtas užsitęsusios politinės krizės šalyje.
„Be šių dviejų asmenų kitiems bus labai sunku ką nors pasiekti“, – prognozuoja G. Wolffas.
Pridėjus faktą, kad šią savaitę vyksiančius susitikimus rengs griežtai dešiniųjų pažiūrų Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas – D. Trumpo sąjungininkas, kuris entuziastingai džiaugėsi jo perrinkimu, kaip ir Turkijos Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) – šansai Europai pateikti vieningą žinią Jungtinėms Valstijoms atrodo vis menkesni.
V. Orbanas, kuris yra vienas ryškiausių nacionalistiškai nusiteikusių ir D. Trumpui prijaučiančių Europos politikų, netgi sukūrė Vengrijos pirmininkavimo ES šūkį „Padarykime Europą vėl didžią“ (angl. Make Europe Great Again) – pagal D. Trumpo atitinkamą lozungą „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl. Make America Great Again, MAGA).
Ant popieriaus ketvirtadienį vyksianti lyderių vakarienė bus skirta transatlantinių santykių klausimui.
„Gali būti, kad tai bus paprastas sveikinimo pareiškimas, išreiškiant norą bendradarbiauti su naująja administracija“, – prognozavo Ianas Lesseris (Ijanas Leseris) iš Vokietijos Marshallo (Maršalo) fondo.
Be to, pasak jo, „Europos lyderiams bus labai sunku parengti nuoseklią reakciją“.
I. Lesseris mano, kad Budapešte lyderių nuomonės gerokai išsiskirs – galbūt tai bus būsimų Europos ir JAV santykių atspindys.
Nors JAV prezidentai „turės kalbėtis su Prancūzija ir Vokietija“, jis pažymėjo, kad D. Trumpas jaučiasi artimesnis V. Orbanui ar Slovakijos premjerui Robertui Fico (Robertui Ficui), kurie palaiko respublikono pažadą greitai užbaigti karą Ukrainoje, net jei tai reikštų Kyjivo nuolaidas.
I. Lesseris mano, kad atėjusi į valdžią naujoji D. Trumpo administracija turės „visas paskatas (...) labai glaudžiai bendradarbiauti su lyderiais, kurie, jų manymu, yra jiems palankūs, ir laikyti atokiau tuos, kurių jie nevertina taip pat“.
12:07 | Iranas: Trumpo pergalė – tai galimybė iš naujo įvertinti neteisingą politiką
Iranas ketvirtadienį Donaldo Trumpo pergalę JAV prezidento rinkimuose pavadino galimybe Jungtinėms Valstijoms iš naujo įvertinti ankstesnę „neteisingą politiką“.
JAV prezidento rinkimuose viceprezidentę Kamalą Harris įveikęs ir sausį į Baltuosius rūmus sugrįšiantis D. Trumpas per savo pirmąją kadenciją Iranui taikė „maksimalaus spaudimo“ politiką.
„Turime labai karčios patirties, susijusios su įvairių JAV vyriausybių politika ir požiūriais“, – sakė Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baghaei. Jį citavo valstybinė naujienų agentūra IRNA.
Atstovas pridūrė, kad D. Trumpo pergalė yra galimybė „peržiūrėti ankstesnę neteisingą politiką“.
Iranas nesutaria su Jungtinėmis Valstijomis nuo pat 1979-ųjų Islamo revoliucijos, per kurią buvo nuverstas amerikiečių remiamas šachas, tačiau įtampa labai išaugo per pirmąją D. Trumpo kadenciją 2017–2021 metais.
Trečiadienį prieš D. Trumpą paskelbiant rinkimų nugalėtoju, Iranas pareiškė, kad JAV rinkimai nėra svarbūs.
„Bendra Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano Islamo Respublikos politika yra pastovi“, – sakė vyriausybės atstovė Fatemeh Mohajerani.
„Nesvarbu, kas taps prezidentu. Planai jau yra parengti“, – pridūrė ji.
Per savo pirmąją kadenciją D. Trumpas vienašališkai pasitraukė iš 2015 metų susitarimo su Iranu dėl jo branduolinės programos ir įvedė griežtas sankcijas Islamo respublikai.
2020 metais, valdant D. Trumpui, JAV per antskrydį Bagdavo oro uoste nukovė svarbų Irano Revoliucijos gvardijos generolą Qasemą Soleimani.
12:00 | Po Netanyahu ir Trumpo pokalbio Izraelis smogė Pietų Beirutui
Izraelis anksti ketvirtadienį, praėjus kelioms valandoms po premjero Benjamino Netanyahu pokalbio su JAV prezidento rinkimus laimėjusiu Donaldu Trumpu, sudavė naujų smūgių taikiniams Beiruto pietuose.
Izraelio premjeras buvo vienas pirmųjų pasaulio lyderių, pasveikinusių D. Trumpą su pergale, ir pavadino jo perrinkimą didžiausiu sugrįžimu istorijoje.
Trečiadienį įvykusio telefoninio pokalbio metu D. Trumpas ir Izraelio ministras pirmininkas susitarė dirbti kartu dėl žydų valstybės saugumo ir aptarė Irano keliamą grėsmę, sakoma B. Netanyahu biuro išplatintame pranešime.
Netrukus po šio pokalbio Izraelis smogė Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ pagrindiniam bastionui Beiruto pietuose. Naujienų agentūros AFP filmuotoje medžiagoje matyti oranžiniai blyksniai ir dūmų kamuoliai virš tankiai apgyvendinto priemiesčio.
Prieš smūgius Izraelio kariuomenė išleido įsakymą evakuotis ir paragino žmones palikti keturis rajonus, įskaitant rajoną netoli tarptautinio oro uosto.
Vėliau ketvirtadienį Libano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Izraelio dronai atakavo automobilį pagrindiniame kelyje, jungiančiame sostinę Beirutą su Bekaa slėniu ir Sirija.
„Priešo dronas nusitaikė į automobilį Arajoje“, – pranešė oficialioji Libano Nacionalinė naujienų agentūra (NNA).
Priduriama, kad šis išpuolis surengtas praėjus savaitei po to, kai tame pačiame kelyje buvo apšaudyti du automobiliai, įskaitant furgoną su „Hezbollah“ amunicija.
Trečiadienį Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad tą dieną per Izraelio smūgius šalies pietuose žuvo 40 žmonių, o dar 53 buvo sužeisti.
„Hezbollah“ pažadėjo, kad JAV rinkimų rezultatai neturės jokios įtakos karui.
Naujasis „Hezbollah“ lyderis Naimas Qassemas (Naimas Kasemas) prieš D. Trumpo pergalę įrašytoje kalboje sakė, kad grupuotė vis dar turi tūkstančius apmokytų kovotojų, pasirengusių kariauti.
„Šį karą sustabdys mūšio laukas“, – pareiškė jis.
Trečiadienį grupuotė pareiškė įvykdžiusi daugybę išpuolių prieš Izraelį. Tarp šių incidentų – karinio jūrų laivyno bazių netoli Izraelio Haifos apšaudymas ir du išpuoliai netoli Tel Avivo.
Izraelio ir „Hezbollah“ karas prasidėjo rugsėjo 23-iąją po beveik metus trukusio susišaudymo per žydų valstybės ir Libano sieną.
Trečiadienį Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad per daugiau nei metus trunkančius susirėmimus Libane žuvo daugiau kaip 3 tūkst. žmonių.
10:24 | Po stulbinamo Trumpo sugrįžimo Bidenas kreipsis į amerikiečius
JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį kreipsis į tautą. Jis pažadėjo taikiai perduoti valdžią Donaldui Trumpui, kai jo politinis priešas per rinkimus sutriuškino viceprezidentę Kamalą Harris.
Manoma, kad J. Bidenui bus skaudu sakyti kalbą 11 val. vietos (18 val. Lietuvos) laiku Baltųjų rūmų Rožių sodelyje, kad „aptartų rinkimų rezultatus ir perėjimą“ į antrąją D. Trumpo kadenciją.
81 metų J. Bidenas liepą pasitraukė iš rinkimų kovos ir demokratų kandidate tapo viceprezidentė K. Harris, tačiau dabar tikėtina, kad stulbinantis respublikono sugrįžimas sugriaus jo palikimą.
Vis dėlto panašu, kad J. Bidenas pasiryžęs pabrėžti didžiulį skirtumą nuo D. Trumpo, atsisakiusio pripažinti savo pralaimėjimą J. Bidenui per rinkimus 2020 m., po kurių D. Trumpo šalininkai 2021 m. sausio 6 d. įsiveržė į Kapitolijų. D. Trumpas melagingai tvirtino apie sukčiavimą per rinkimus, atsisakė dalyvauti J. Bideno inauguracijoje ir trukdė sklandžiam valdžios perdavimui.
Baltieji rūmai pranešė, kad trečiadienį J. Bidenas kalbėjosi su D. Trumpu ir „pareiškė įsipareigojimą garantuoti sklandų perėjimą bei pabrėžė, kad svarbu stengtis suburti šalį“. J. Bidenas pademonstravo prezidento lygio elgesį paskambinęs D. Trumpui ir pakvietęs jį susitikti Baltuosiuose rūmuose, nepaisant tarp jų seniai tvyrančio nuožmaus priešiškumo.
Pranešta, kad D. Trumpas priėmė kvietimą. Tai bus pirmasis jųdviejų susitikimas po birželį įvykusių debatų, katastrofiškai pasibaigusių J. Bidenui ir privertusių jį galiausiai pasitraukti iš varžybų. J. Bideno palikimas turėjo būti viceprezidentės K. Harris pergalė, tačiau daugelis demokratų mano, kad jis per ilgai delsė pasitraukti ir užleisti vietą kandidatei K. Harris.
9:29 | Aiškėja, koks galėtų būti Trumpo taikos Ukrainoje planas: punktuose – ir narystės NATO atsisakymas
Donaldo Trumpo karo Ukrainoje pabaigos plane gali būti punktas Ukrainai 20 metų atsisakyti narystės NATO. Sąraše taip pat gali būti reikalavimas įšaldyti fronto liniją. D. Trumpo karo pabaigos plano detales skelbia „The Wall Street Journal“, rašo UNIAN.
9:19 | Pareigūnas: Trumpo vizitas į Lenkiją galimas dar nepasibaigus Dudos kadencijai
Donaldas Trumpas gali apsilankyti Lenkijoje dar nepasibaigus prezidento Andrzejaus Dudos kadencijai, o respublikono prezidentavimas labiau atveria galimybes nei kelia tiesiogines grėsmes, sakė Lenkijos Nacionalinio saugumo biuro vadovas Jacekas Siewiera
A. Duda buvo prisaikdintas antrajai kadencijai 2020 m. rugpjūtį ir baigs eiti pareigas 2025 m. rugpjūtį.
J. Siewiera sakė, kad reikšmingą įtaką D. Trumpo politiniams sprendimams turės tai, kokie darbuotojai bus pasirinkti dirbt jo administracijoje. Jis pridūrė, kad „A. Dudos aplinkos žmonės palaiko ryšius su D. Trumpui artimais žmonėmis“. „Mes juos pažįstame, turime vieni kitų mobiliųjų telefonų numerius“, - radijo transliuotojui RMF FM sakė J. Siewiera.
Anksčiau trečiadienį A. Duda pasveikino D. Trumpą su pergale rinkimuose. JAV žiniasklaida paskelbė, kad D. Trumpas užsitikrino daugiau rinkikų balsų nei būtina ir taps 47-uoju JAV prezidentu.
8:53 | Zelenskis teigia surengęs pokalbį su Trumpu
Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad trečiadienį surengė pokalbį su naujai išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).
„Puikiai susiskambinau su prezidentu Trumpu ir pasveikinau jį su istorine pergale, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė V. Zelenskis. – Sutarėme palaikyti glaudų dialogą ir plėtoti bendradarbiavimą. Stipri ir neabejotina JAV lyderystė yra gyvybiškai svarbi pasauliui ir teisingai taikai.“
Antroji D. Trumpo kadencija kelia klausimų dėl ilgalaikės Vašingtono paramos Ukrainai, kuri jau beveik trejus metus kovoja su Rusijos invazija, nes respublikonų kandidatas labai kritikavo JAV karinę pagalbą Kyjivui.
7:55 | Žinutėje Trumpui Kinijos prezidentas Xi Jinpingas paragino palaikyti „stabilius“ abiejų šalių ryšius
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį žinutėje išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui paragino palaikyti „stabilius, sveikus ir tvarius“ Pekino ir Vašingtono ryšius, pranešė valstybinė žiniasklaida.
„Sveikinimo pranešime“ D. Trumpui Xi Jinpingas „pabrėžė, kad istorija parodė, jog Kinija ir Jungtinės Valstijos laimi iš bendradarbiavimo, bet patiria nuostolių dėl konfrontacijos“, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.
„Stabilūs, sveiki ir tvarūs Kinijos ir JAV santykiai yra bendras abiejų šalių interesas ir atitinka tarptautinės bendruomenės lūkesčius“, – sakoma pirmojoje Xi Jinpingo žinutėje D. Trumpui, pasiųstoje buvusiam prezidentui užsitikrinus antrąją kadenciją.
Kinijos lyderis sakė tikintis, kad „abi šalys laikysis abipusės pagarbos, taikaus sugyvenimo ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo principų“. Jis paragino „stiprinti Vašingtono ir Pekino dialogą ir bendravimą, tinkamai valdyti skirtumus, plėsti abipusiai naudingą bendradarbiavimą ir rasti teisingą būdą Kinijai ir JAV sugyventi šioje naujoje eroje, kad tai būtų naudinga abiem šalims ir pasauliui“.
7:13 | Joe Bidenas įvertino rinkimų rezultatus: pasirinkti Harris buvo „geriausias mano sprendimas“
JAV prezidentas Joe Bidenas įvertino prezidento rinkimų rezultatus. Rinkimus laimėjo buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Savo pareiškime J. Bidenas bendražygę Kamalą Harris įvardijo kaip „didžiulę partnerę“ ir asmenį, kuriuo „labai žavisi“.
Anot jo, K. Harris „ėmėsi iniciatyvos ir vadovavo istorinei kampanijai“, kuri „įkūnijo tai, kas įmanoma, kai vadovaujamasi tvirtu moraliniu kompasu ir aiškia tautos vizija“.
J. Bidenas toliau sakė, kad pasirinkti K. Harris „buvo geriausias mano sprendimas“, o „jos istorija atspindi geriausią Amerikos istoriją“.
„Neabejoju, kad ji ir toliau rašys šią istoriją“, – pridūrė jis.
„Ji tęs kovą su tikslu, ryžtu ir džiaugsmu. Ji ir toliau bus visų amerikiečių čempionė. <...> Svarbiausia, ji ir toliau bus lyderė, į kurią mūsų vaikai žvelgs iš kartos į kartą, nes ji dės savo žymę Amerikos ateičiai“, – nurodė jis.
Anksčiau J. Bidenas pakvietė D. Trumpą susitikti. Šis kvietimą priėmė.
7:07 | Trumpas priėmė Bideno kvietimą susitikti Baltuosiuose rūmuose
Donaldas Trumpas priėmė JAV prezidento Joe Bideno kvietimą atvykti į Baltuosius rūmus, trečiadienį pranešė D. Trumpo kampanijos komanda.
J. Bidenas paskambino D. Trumpui ir pasveikino respublikoną su pergale rinkimuose bei pakvietė į Baltuosius rūmus, kad užtikrintų sklandų pereinamąjį laikotarpį.
„Prezidentas Trumpas nekantriai laukia susitikimo, kuris įvyks netrukus, ir labai vertina kvietimą“, – sakė D. Trumpo kampanijos atstovas Stevenas Cheungas.
2020 m. D. Trumpas pralaimėjo prezidento rinkimus J. Bidenui, bet atsisakė pripažinti pralaimėjimą. Jis sulaužė tradicijas ir nedalyvavo J. Bideno prisaikdinimo ceremonijoje.
