Buvęs CŽV direktorius Mike’as Pompeo, kurį prezidentas Donaldas Trumpas delegavo į valstybės sekretoriaus postą, konstatavo „minkštos politikos periodo pabaigą“, kaip atsaką į Rusijos agresiją užsienyje. Toks teiginys, rašoma „The Washington Examiner“, yra numatytas jo kalboje Senatui, kuris svarstys M. Pompeo paskyrimo klausimą.
„Rusija ir toliau veikia agresyviai, remiasi ilgamete minkšta politika šios agresijos atžvilgiu, – mano M. Pompeo. – Dabar su tuo yra jau baigta“.
M. Pompeo taip pat tikisi įtikinti senatorius, kad JAV atnaujintų savo „ir be to stiprias Ginkluotąsias pajėgas“ ir branduolinį arsenalą.
„Šios administracijos veiksmai leidžia suprasti, kad prezidento D. Trumpo nacionalinio saugumo strategija teisingai įvardijo Rusiją kaip grėsmę mūsų valstybei“, – teigia jis.
„Mūsų diplomatinės pastangos Rusijos kryptimi pareikalaus didelės įtampos, tačiau, kaip ir ankstesnėse priešpriešose su Maskva, jos turi tęstis“, – cituoja leidinį M. Pompeo.
D. Trumpo komanda nori galingo atsako
JAV prezidentas balandžio dešimtąją buvo sušaukęs susitikimą su savo patarėjais dėl galimybės smogti Sirijai galingesnį smūgį, negu pernai paleistos 59 sparnuotosios raketos „Tomahawk“ į vieną iš šios šalies karinių oro bazių.
Baltuosiuose rūmuose buvo prieita išvados, kad šiandien tik dar galingesnė ataka gali tapti sulaikančiu faktoriumi tolimesniam B. Assado cheminio ginklo panaudojimo prieš taikius gyventojus užkardymui, rašoma „The New York Times“.
Leidinio teigimu, du JAV eskadriniai minininkai, dislokuoti Viduržemio jūroje, lengvai galėtų pakartoti praėjusių metų operaciją, tačiau D. Trumpo patarėjai išsakė nerimą, kad reaguojant į paskutinį cheminio ginklo panaudojimą Dumoje, kurio metu žuvo mažiausiai 80 civilių, tokios efektyvumo gali neužtekti.
NYT šaltinių teigimu, Baltuosiuose rūmuose buvo svarstomi variantai smogti ne vienam, o daugeliui taikinių vienu metu, o taip pat surengti kelis puolimus per vieną dieną. Tuo pačiu skelbiama, kad D. Trumpas vis dar priešiškai nusiteikęs dėl tęstinių karinių operacijų Sirijoje.