„Mes sunerimę dėl to, kad Kinija linksta į Rusijos pusę. Mes atkreipėme dėmesį į Kinijos pareiškimus apie jos neutralumą. Tačiau (šalies) elgesys, jos retorika, jos veiksmai rodo ką tik nori, tik ne tai“, – pažymėjo JAV valstybės departamento atstovas Nedas Price’as.
Anksčiau JAV valdžios atstovai santūriai vertino Kinijos poziciją ir apsiribodavo raginimais nepalaikyti Rusijos agresijos Ukrainoje.
Anot diplomato, prorusiška Kinijos pozicija buvo stebima nuo pat konflikto Ukrainoje pradžios. Jis priminė, kad dar vasario pradžioje, kuomet Rusija jau buvo sutelkusi prie Ukrainos sienos savo pajėgas, Kinija pareiškė apie savo strateginę partnerystę su Rusija.
„Praėjo daugiau nei trys Rusijos įsiveržimo į Ukrainą mėnesiai, o Kinija iki šiol Rusijos pusėje, nepaisant visų žvėriškumų, nepaisant prievartos ir žmonių žūčių, nepaisant globalių pasekmių, įskaitant ir maisto deficitą, – aiškino N. Price’sas. – Tas faktas, kad Kinija daugeliu atveju iki šiol neigia Ukrainos vykusius žiaurumus, skelbia apie partnerystę ir pasirinkimą, kurį atliko Kinija“. Birželio 12-ąją Kinijos gynybos ministras Wei Fenghe pareiškė, kad Pekinas yra suinteresuotas kuo greitesne karo Ukrainoje pabaiga, tačiau pridūrė, kad Vakarų „maksimalus spaudimas ir sankcijos“ Rusijai tariamai prie to neprisideda, o tik gilina situacijos sudėtingumą. Jo manymu, dėl karo pabaigos su Rusija turi tartis JAV ir NATO.
Birželio 15-ąją Kremlius paskelbė, kad V. Putinas kalbėjosi su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, o pastarasis akcentavo „nepriklausomą poziciją Ukrainos klausimu, kuri remiasi faktais ir istorinėmis realijomis“.
Pokalbio su V. Putinu metu Xi Jinpingas pažymėjo, kad nuo šių metų pradžios, „nepaisant globalių sukrėtimų ir permainų“, Kinijos ir Rusijos santykiai „išsaugo gerą vystymosi dinamiką“. Jis pareiškė, kad Kinija yra pasirengusi vystyti su Rusija dalykinius santykius ir yra „pasirengusi palaikyti viena kitą“ daugeliu klausimų.
69-ąjį gimtadienį birželio 15-ąją minėjęs Kinijos lyderis užtikrino savo palaikymą Kremliui ir patikino, kad palaikys „suvereniteto bei saugumo klausimais“.
