Šis pareiškimas nuskambėjo regione tebetvyrant didžiulei įtampai prieš artėjantį JAV prezidento Donaldo Trumpo vizitą Pietų Korėjoje.
Pchenjanas pastaraisiais mėnesiais sukėlė nerimą visam pasauliui, įvykdęs savo šeštąjį branduolinį bandymą ir paleidęs raketų, pajėgių pasiekti JAV žemyninę dalį. Be to, D. Trumpas ir Šiaurės Korėjos jaunasis lyderis Kim Jong Unas ne kartą apsikeitė grasinimais imtis karinių veiksmų ir asmeniniais įžeidimais.
J. Mattisas, atvykęs į Seulą dalyvauti kasmetinėse gynybos derybose, tvirtino, kad diplomatija tebėra „priimtiniausias veiklos būdas“, bet pabrėžė, kad „mūsų diplomatai veiksmingiausi, kai turi įtikinamą karinės jėgos užnugarį“.
„Nesuklyskite: bet kokia ataka prieš Jungtines Valstijas arba mūsų sąjungininkus bus įveikta“, – Pentagono vadovas sakė per bendrą spaudos konferenciją su Pietų Korėjos gynybos ministru Song Young-moo (Sang Jongmu).
„Bet kokis Šiaurės branduolinių ginklų panaudojimas sulauks didžiulio karinio atsako – veiksmingo ir triuškinamo“, – pabrėžė J. Mattisas ir pridūrė, kad Vašingtonui „nepriimtina branduolinė Šiaurės Korėja“.
J. Mattisas konkrečiai nepasakė, koks branduolinio ginklo panaudojimas sulauktų karinio atsako. Pchenjano užsienio reikalų ministras Ri Yong Ho (Li Jong Ho) praeitą mėnesį Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose sakė, kad jo šalis gali išbandyti branduolinę bombą virš Ramiojo vandenyno.
Pentagono vadovas taip pat paragino Pchenjaną „nepuoselėti jokių iliuzijų“ ir perspėjo, kad izoliuotos karinės valstybės karinė galia „daug mažesnė“ negu JAV ir Pietų Korėjos – svarbios Vašingtono sąjungininkės. Jungtinės Valstijos laiko Pietų Korėjoje 28,5 tūkst. savo karių.
Ateinantį mėnesį D. Trumpas pirmąkart aplankys Pietų Korėją per savo kelionę po Aziją. Planuojama, kad jis taip pat pabuvos Japonijoje, Kinijoje, Vietname ir Filipinuose.
D. Trumpas per lapkričio 7–8 dienomis vyksiančią viešnagę Seule turėtų pasakyti kalbą Pietų Korėjos parlamente ir aplankyti vieną JAV karinę bazę. Visi bus sutelkę dėmesį, kokią žinią JAV prezidentas tuo metu pasiųs Kim Jong Unui.
D. Trump neseniai išsakyta pastaba, kad Šiaurės Korėjos atžvilgiu „veiks tik vienas dalykas“ pakurstė nuogąstavimus dėl galinčio įsiplieksti konflikto padalytame pusiasalyje, kur per 1950–1953 metų Korėjos karą žuvo milijonai žmonių.
Vis dėlto J. Mattisas šią savaitę per savo kelionę Azijoje stengėis išsklaidyti įtampą ir ne kartą pabrėžė, kad bus siekiama išnaudoti diplomatinius sprendinius. Jis teigė, kad Vašingtonas „nesiveržia į karą“ ir kad Jungtinių Valstijų tikslas „nėra karas“.
Netgi kai kurie D. Trumpo patarėjai pripažino, kad JAV karinės galimybės būtų ribotos, jeigu Pchenjano artilerija pradėtų bombarduoti Pietų Korėjos sostinę Seulą, turintį 10 mln. gyventojų ir esantį tik maždaug už 50 km nuo Šiaurės Korėjos sienos.
Manoma, kad Šiaurės Korėja prie smarkiai įtvirtintos sienos su Pietų Korėja laiko apie 10 tūkst. artilerijos pabūklų ir mažiausiai 50 mažo nuotolio raketų leidimo įrenginių.
Vadovaujant Kim Jong Unui, 2011 metais perėmusiam valdžią po savo tėvo ir ilgamečio lyderio Kim Jong Ilo (Kim Čen Iro) mirties, ši šalis padarė reikšmingą pažangą branduolinės ginkluotės ir balistinių raketų technologijų srityje.
Per šio lyderio vadovavimo laikotarpį buvo įvykdyti keturi iš šešių Šiaurės Korėjos branduolinių bandymų. Kim Jong Unas sakė, kad branduolinis arsenalas yra „branginamas kardas“, turinti apsaugoti šalį nuo „imperialistinio priešo“ – Jungtinių Valstijų – potencialios karinės invazijos.
