Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis vasario 16-ąją – dieną, kurią, kaip perspėja JAV pareigūnai, gali prasidėti Rusijos invazija, – paskelbė nacionaline „Vienybės diena“.
Tuo pat metu vykdoma intensyvi diplomatinė kampanija, skirta įveikti krizę, kilusią, kai Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė daugiau nei 100 000 karių, remiamų laivyno ir galingų artilerijos bei raketų sistemų.
Antradienį atsirado vilčių įvykti proveržiui, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui priėmus Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, kad ištirtų galimybes rasti sprendimą derybų keliu, o Maskva pareiškė, kad pradėjo atitraukti kai kurias pajėgas.
Tačiau JAV prezidentas Joe Bidenas, įsakęs uždaryti Vašingtono ambasadą Kijeve ir paraginęs amerikiečius palikti Ukrainą, sakė, kad Rusija turėtų įrodyti savo gerus ketinimus patikrinamu pajėgų atitraukimu.
„Analitikai nurodo, kad jos (rusų pajėgos) išlieka labai grėsmingoje padėtyje, – teigė prezidentas. – Jungtinės Valstijos yra pasirengusios, kad ir kas benutiktų. Esame pasiruošę diplomatijai.“
„Ir mes esame pasirengę ryžtingai reaguoti į Rusijos puolimą prieš Ukrainą, kuris vis dar yra labai tikėtinas“, – sakė jis, perspėdamas apie „galingas sankcijas“ invazijos atveju.
„Atsargus optimizmas“
Antradienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad kai kurie kariai grįžta į savo bazes pasibaigus planuotoms pratyboms.
Vakarų lyderiai apkaltino Maskvą karių telkimu prieš galimą invaziją į provakarietišką Ukrainą ir perspėjo, kad bet kokios atakos atveju jai bus taikomos griežtos ekonominės sankcijos.
Po susitikimo su O. Scholzu Maskvoje V. Putinas pareiškė, kad Rusija, „žinoma“, karo nenori ir yra atvira sprendimo su Vakarais paieškoms.
„Esame pasirengę toliau dirbti kartu. Esame pasirengę eiti derybų keliu“, – per bendrą spaudos konferenciją su O. Scholzu sakė Kremliaus šeimininkas.
Savo ruožtu Vokietijos kancleris pareiškė: „Tai, kad dabar girdime, jog kai kurie kariai išvedami, bet kuriuo atveju yra geras ženklas.“
„Europiečiams aišku, kad ilgalaikio saugumo negalima pasiekti (einant) prieš Rusiją, o tik su Rusija“, – pridūrė jis.
Maskva paskelbė labai mažai informacijos apie karių atitraukimą.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad „kol kas nepastebėjome jokių deeskalacijos ženklų vietoje“, bet yra „pagrindo atsargiam optimizmui“.
Krizė tarp Rusijos ir Vakarų – didžiausia nuo Šaltojo karo pabaigos – šią savaitę pasiekė piką, JAV pareigūnams perspėjus apie galimą plataus masto invaziją – galbūt jau trečiadienį.
Tačiau V. Zelenskis į tokius perspėjimus sureagavo su sarkazmu, o vasario 16-ąją paskelbė „Vienybės diena“.
„Kilo rimtų išorinių ir vidinių iššūkių, kurie iš manęs ir kiekvieno iš mūsų reikalauja atsakomybės, pasitikėjimo ir konkrečių veiksmų, – sakė jis. – Tačiau mūsų valstybė šiandien yra stipresnė nei bet kada.“
„Nešvarūs triukai“?
Ukraina antradienį pranešė, kad jos Gynybos ministerija, ginkluotųjų pajėgų sistemos ir du valstybiniai bankai tapo kibernetinės atakos, galbūt susijusios su Rusija, taikiniais.
„Neatmestina, kad agresorius griebėsi nešvarių triukų“, – sakoma Ukrainos ryšių priežiūros tarnybos pranešime, turint omenyje Rusiją.
Tą pačią dieną Rusijos parlamentarai nubalsavo už siūlymą paraginti prezidentą V. Putiną pripažinti dviejų Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę.
Ukrainos URM paskelbė, kad Rusijos sprendimas pripažinti Ukrainos separatistinių darinių nepriklausomybę reikštų sąmoningą pasitraukimą iš Minsko susitarimų ir suduotų rimtą smūgį pastangoms politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis sureguliuoti konfliktą.
Apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ pripažinimas „suvereniomis ir nepriklausomomis valstybėmis“ leistų Rusijai atsisakyti Minsko susitarimų taikos plano Rytų Ukrainoje ir potencialiai įvesti ten Rusijos karius – suteiktų V. Putinui tvirtą kozirį ateities derybose su Kijevu.
Europos Sąjunga „griežtai“ pasmerkė tokį žingsnį, teigdama, kad jis pažeistų Minsko susitarimus, kuriuos pasirašė ir Maskva.
Maskva ne kartą kaltino Vakarus dėl krizės, sakydama, kad JAV ir Vakarų Europa ignoruoja teisėtą Rusijos susirūpinimą dėl saugumo.
Didindama spaudimą Ukrainai Maskva pateikė Vakarams reikalavimų dėl jos saugumo užtikrinimo, kuriuos Vakarų šalys atmetė. Tarp jų buvo reikalavimas suteikti garantijų, kad Ukraina netaps NATO nare, ir atitraukti pajėgas iš rytinės Europos.
NATO generalinis sekretorius antradienį pakartojo, kad Aljansas yra pasirengęs svarstyti ryšius su Maskva, saugumą Europoje, įskaitant padėtį Ukrainoje, konflikto rizikos mažinimą, skaidrumo ir ginklų kontrolės priemones. Tačiau jis priminė, kad NATO neketina leistis į kompromisus dėl svarbiausių principų – pavyzdžiui, dėl kiekvienos tautos teisės pasirinkti savo kelią.
Ukrainos vyriausybė nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamais separatistais rytinėse Donecko ir Luhansko srityse. Šis konfliktas prasidėjo Maskvai anksčiau tais pačiais metais aneksavus Krymo pusiasalį po Kijeve įvykusios Maidano revoliucijos, per kurią buvo nuversta prorusiška vyriausybė, vengusi glaudesnių ryšių su Europa.
Kijevas kaltina Maskvą, kad ši į Ukrainos rytus siunčia karių ir ginklų, siekdama kurstyti konfliktą, jau pareikalavusį per 14 tūkst. gyvybių. Rusija tai neigia, nors įrodymai rodo priešingai.
2015 metais tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai pasirašytas taikos susitarimas sustabdė didžiulio masto kautynes, tačiau susirėmimų toliau reguliariai pasitaiko, o pastangos rasti politinį sprendinį seniai yra patekusios į aklavietę.
