„Kol Rusija palaipsniui atitraukia savo sandėlius didesniu atstumu, Ukraina bando derėtis dėl ilgesnio nuotolio raketų tiekimo MLRS (raketų paleidimo sistema – red. past.). Jei jos bus pristatytos, [rusams] bus beveik neįmanoma perkelti amunicijos sandėlių už MLRS ribų.
Rusija turės gerokai sumažinti savo amunicijos skaičių. Ir gal net atsisakyti tam tikrų puolimo krypčių, kad sutrumpėtų fronto linija“, – rašoma „Forbes“ straipsnyje.
Pirmosios tolimojo nuotolio raketų sistemos, kurias gavo Ukraina, dramatiškai pakeitė situaciją fronte. Ir tai ne tik HIMARS, bet ir M777 haubicos su navigacine sistema, kurios dideliu tikslumu leidžia šaudyti iki 40 km atstumu. Taip pat vokiškos savaeigės haubicos „Panzerhaubitze 2000“, kurių šaudymo nuotolis yra iki 65 km.
„Forbes“ teigimu, labai mobilios HIMARS sistemos kiekvieną kartą gali smogti iš vis naujos padėties. Taip pat prieš puolimą Ukrainos ginkluotosios pajėgos gali naudoti pigesnes sovietines sistemas nukreipti Rusijos oro gynybos dėmesį ir tik tada smogti didelio tikslumo ginklais.
Leidinys pažymi, kad Rusija turi du būdus, kaip bandyti apsaugoti savo traukinius ir vadavietes nuo ukrainiečių raketų smūgių.
„Pirmas variantas – juos reikia išsklaidyti ir labai komplikuoti logistiką. Vargu ar tai pavyks padaryti greitai, išlaikant pristatymo į frontą tempą. Reikia daugiau sunkvežimių, daugiau traukinių, daugiau žmonių, ilgesnių ir sunkesnių maršrutų. <...>
Antrasis variantas: atitraukti pagrindinius traukinius ir vadavietes ten, kur amerikietiškos raketų sistemos jų nepasiektų. Tačiau tai padvigubintų tiekimo maršrutų į frontą ilgį ir žymiai apsunkintų vadovavimą kariams ir jų kontrolę“, – rašo „Forbes“.
Taigi, konstatuoja leidinys, Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi kelias savaites, o gal mėnesį sąlyginės priešo artilerijos „ramybės“, kad kiek įmanoma apsunkintų Rusijos karių padėtį.
JAV kartu su partneriais ir sąjungininkais įsipareigojo Ukrainai perduoti daugiau nei 20 daugkartinio paleidimo raketų sistemų HIMARS, iš kurių 12 jau yra Ukrainos teritorijoje.
