Tai buvo simbolinis nusileidimas: antradienį Amerikos karinis sraigtasparnis nusileido pievoje priešais Haičio prezidento rūmų griuvėsius. Kariai badą kenčiančių vietinių gyventojų buvo sutikti kaip išlaisvintojai. Žemės drebėjimo nuniokotame Haityje šiuo metu yra apie 10 tūkst. JAV karių. Netrukus prie jų turėtų prisijungti dar 4 tūkst. tarnybos draugų.
Oficialiai visiems pagalbos darbams Haityje dabar vadovauja Jungtinės Tautos. Jos ypatingos pagalbos agentūra (OCHA) turėtų koordinuoti visą humanitarinės pagalbos tiekimą nuo pat žemės drebėjimo. JT taikos palaikymo misijos (MINUSTAH) kariai, kurie saloje yra nuo 2004 metų, turėtų užtikrinti tvarką ir saugumą.
Chaosas, o ne koordinavimas
Tačiau realybė yra visiškai kitokia, teigia gelbėjimo operacijose dalyvavę darbuotojai. „Visi ką tik išėjo į darbą chaoso viduryje. Visiškai nėra aišku, kas ką ir kur daro“ - skundžiasi pagalbos darbuotojas Edas Schenkenbergas van Mieropas.
Ginčai į paviršų iškilo dar praėjusią savaitę, kai įvyko diplomatinis incidentas tarp JAV ir Prancūzijos. Prancūzijos viceministras tuomet skundėse, kad Amerikos kariuomenė užėmė Port o Prenso oro uostą (ji tą padarė, tačiau tik paprašius Haičio vyriausybei) ir teikia pirmenybę saviems skrydžiams kitų lėktuvų, gabenančių humanitarinę pagalbą ar darbuotojus, sąskaita. Prancūzijos politikas oro uosto užėmimą pavadino „Haičio okupacija“. Tai – itin jauti sąvoka Vašingtonui, kuris 1915 ir 1994 metais buvo surengęs karinę invaziją į Haitį. 1994 metais JAV įsiveržė neva siekdamos atskurti demokratiją po to, kai iš šalies buvo priverstas išvykti buvęs prezidentas Jeanas-Bertrandas Aristide'as.
Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy vėliau pataisė savo ministrą, tačiau prieš tai OHCA vadovas Johnas Holmesas smarkiai sukritikavo Prancūzijos veiksmus teigdamas, kad vadovaujančiųjų rolė bus nuolatos ginčijama, jei kiekvienas pasaulio lyderis nuspręs apsilankyti Haityje.
Vadovauja amerikiečiai
Tačiau Haityje viskam dabar iš tikro vadovauja amerikiečiai. E. Schenkenbergas van Mieropas teigia, kad 11 tūkst. saloje dislokuotų JAV karių praktiškai nekreipia dėmesio į OCHA ir patys vieni tvarko visus pagalbos darbus.
„Amerikos vyriausybė labai aiškiai pareiškė, kad JT yra atsakinga už pagalbos darbų koordinavimą. Tačiau jie perėmė oro uosto kontrolę ir atlieka daug pagalbos darbo net nesitardami su ja. Tai yra problema“ - teigia E. Schenkenbergas van Mieropas.
Tačiau amerikiečiai neapsiriboja vien tik pagalbos teikimu. Atrodo, kad Amerikos kariai jau į savo rankas perėmė viešosios tvarkos ir saugumo užtikrinimo funkcijas, o tai diplomatiškai yra dar jautresnis klausimas. Oficialiai už tai turėtų būti atsakinga JT taikdarių misija MINUSTAH. Kalbėdama telefonu, JT atstovė teigė, kad JAV kariai yra dislokuoti tik padėti pagalbos darbuotojams, pavyzdžiui, lydėti gelbėtojus.
JAV mandatas nėra aiškus
Tačiau atrodo, kad JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas laikosi priešingos nuomonės. Praėjusį primadienį jis pareiškė, kad Amerikos kariai, nors ir nesiims vykdyti „policijos pareigų“, tačiau jiems bus leidžiama saugoti „nekaltus Haičio gyventojus“, jei šie bus užpulti. Praėjusį sekmadienį Haičio prezidentas Rene Prevalis teigė, kad JAV kariai padės savo kolegoms iš JT užtikrinti saugumą.
„Oficialiai Amerikos kariuomenė tik teiks pagalbą MINUSTAH misijai. Tačiau, kaip taik veiks praktikoje, nėra aišku. JAV karių mandatas naudoti jėgą taip pat yra neaiškus, nes nėra paremtas JT mandatu. Jei smurto lygis kils, situacija taps dar dviprasmiškesnė“ - aiškina E. Schenkenbergas van Mieropas.
Tačiau JT misija MINUSTAH atrodo neturi jokio kito pasirinkimo. 9 tūkst. šios misijos karių situaciją vargiai pajėgė kontroliuoti dar prieš žemės drebėjimą. Per žemės drebėjimą buvo sugriauta misijos būstinė ir žuvo 3 aukščiausi misijos pareigūnai. Dešimtys JT darbuotojų vis dar yra laikomi dingusiais be žinios. Tad situacijos kontrolė pereina į JAV rankas.
