JAV „mirties angelai“: siaubingi sifilio eksperimentai Gvatemaloje (nuotr. Wikipedia)
1946–ieji. Vienoje Atlanto vandenyno pusėje amerikiečių advokatai Niurnberge teisia nacių gydytojus už nusikaltimus prieš žmoniškumą – vadinamuosius „tyrimus“, kurie buvo vykdomi koncentracijos stovyklose. Kitoje Atlanto pusėje – JAV viešosios sveikatos tarnyba Gvatemaloje tyčia užkrečia žmones sifiliu kito „eksperimento“ metu, skirto naujų vaistų paieškai.
Skamba neįtikėtinai, tačiau speciali JAV prezidento Baracko Obamos sudaryta komisija patvirtino, kad eksperimentai Gvatemaloje iš tiesų buvo vykdomi. Obama atsiprašė Gvatemalos žmonių. Tačiau kodėl iki to buvo einama taip ilgai? Šį klausimą nagrinėja Al Jazeera.
Praėjus 63 metams po Gvatemalos eksperimentų, JAV istorikė Susan Reverby peržvelginėjo archyvinius medicininius dokumentus iš penktojo praeito amžiaus dešimtmečio. Reverby baiginėjo savo paskutiniąją užduotį dvidešimties metų trukmės medicininių eksperimentų studijose. Šimtai juodaodžių vyrų, kuriems buvo diagnozuotas vėlyvos stadijos sifilis, nebuvo gydomi, nors penicilinas jau buvo išrastas. Tokiu būdu buvo siekiama ištirti sifilio pasekmes. Tai paaiškėjo, kai Reverby pamatė Thomaso Parrano, nuo 1936 iki 1948 buvusio chirurgu ir generolu, popierius. Šis siaubingas eksperimentas vyko JAV teritorijoje, Taskigio mieste. Tuo metu apie eksperimentus Gvatemaloje dar nebuvo žinoma.
Ilgus metus Taskigio eksperimentai buvo neetiškų medicininių eksperimentų sinonimu. Prezidentui Billui Clintonui teko atsiprašyti po eksperimento išlikusių gyvųjų. Reverby tuo metu dar nežinojo, kad jau greitu metu ji atras kur kas baisesnius faktus.
Reverby pasakoja, kad ji beveik dvidešimt metų siekė įrodyti, kad Taskigyje JAV medikai neinfekavo žmonių sifiliu tyčia. Tačiau Gvatemalos atveju tai nebuvo tiesa. Gvatemaloje JAV vyriausybės medicinos tarnyba tyčia sifiliu infekavo 427 vyrus ir moteris, kalinius ir žmones su protine negalia.
Dėl šių amerikiečių vykdytų eksperimentų mirė mažiausiai 83 žmonės. Dabartinis Nacionalinio sveikatos instituto vadovas Francisas Collinsas Gvatemalos eksperimentus vadina „tamsiu puslapiu medicinos istorijoje“.
Amerikiečiai, teisę nacius Niurnberge, nežinojo apie eksperimentus Gvatemaloje. Tačiau dėl to situacija netampa mažiau kebli. Kodėl medikai pažeidė pagrindines medicinos etikos taisykles? Kodėl apie eksperimentus niekas nebuvo informuotas? Ar tai galėtų atsitikti dar kartą?
JAV „mirties angelai“: siaubingi sifilio eksperimentai Gvatemaloje (nuotr. Wikipedia)
Daugelis ekspertų į šį klausimą atsakytų, kad tai negalėtų pasikartoti, bent jau ta pačia forma. Siaubingi Gvatemalos eksperimentai turi būti suvokiami kaip ekstremalus etinių medicinos problemų pavyzdys. Tačiau ir dabar turtingesnės ir labiau išsivysčiusios šalys gali daryti spaudimą silpnesnėms ir skurdesnėms.
2010 metais atliktas tyrimas parodė, kad užsienio piliečiai sudarė daugiau nei tris ketvirtadalius visų medicininių tyrimų, kuriuos vykdė JAV įmonės ir tyrėjai, subjektų. JAV maisto ir vaistų komisija patikrino 45 tokius atvejus. Tai sudaro vos apie 0,7 procento visų vykdytų bandymų! Be jokios abejonės tai nereiškia, kad Trečiojo pasaulio pacientai yra tyčia susargdinami, skirtingai nuo Gvatemalos atvejo, tačiau pasaulį jau yra sukrėtę tam tikri skandalingi atvejai.
Didžiulės meningito epidemijos Nigerijoje 1996 metais metu, farmacijos kompanija Pfizer gydytojams išdalino antibiotiką Trovaną, kurį norėjo išbandyti ir palyginti su efektyviausiu žinomu vaistu Ceftriaxonu. Tokia procedūra nedera su etine nuostata, kad sergantysis turi būti gydomas geriausiu žinomu vaistu. Šis atvejis sukėlė didelę kontroversiją. Trovanas net nebuvo skirtas Afrikos rinkai, jį naudoti buvo planuota JAV ir Europoje. Tuomet kodėl jis buvo bandomas Afrikoje?
Kaip teigia Jeanas Herve'as Bradolas, tuo metu dirbęs medicinoje srityje Afrikoje, tai nebuvo atvejis, kai apskritai būtų galima vykdyti vaistų bandymus. Ligoninėse buvo panika, kurią sukėlė daugybė atvejų, kai žmonės buvo arti mirties. Visi buvo šokiruoti, kad Pfizer tęsė savo vadinamąjį „mokslinį darbą“ tokio „pragaro“ metu.
70 procentų vaistų bandymų kompanijos vykdo privačiai, todėl šių procesų teisinio reguliavimo klausimai kol kas yra akligatvyje, praneša Al Jazeera.
Taip pat skaitykite:
Neetiški JAV mokslininkų medicinos bandymai: žmonės buvo užkrečiami lytiškai plintančiomis ligomis
