Anot leidinio informacijos, kalbama apie specialios slaptos programos, kuri aptiktų Rusijos interneto ryšių infrastruktūros silpnąsias vietas, kūrimą ir specialių „implantų“ diegimą jose, kad atėjus „reikiam momentui“ būtų galima juos aktyvuoti.
„Implantų“ kūrimas buvo deleguotas Nacionalinei saugumo agentūrai (NSA). Teigiama, kad JAV valdžia galėtų aktyvuoti juos jeigu Rusija vėl pradėtų elgtis agresyviai, įskaitant programišių atakas ateityje.
Pasak leidinio, ši operacija kol kas dar pradinėje stadijoje. Agentūra, kuriai buvo skirta įvertinti programą, „implantų“ darbą pavadino „mažai kontroliuojamu“, tačiau pateikė išvadas, kad kai kuriais atvejais jų panaudojimas gali būti proporcingu atsaku į Rusijos agresiją.
Sprendimą dėl programos panaudojimo turės priimti Baracką Obamą prezidento poste pakeitę Donaldas Trumpas. Tačiau, norint tęsti pradėtą darbą, JAV prezidento palaiminimo nereikia, nors jis ir galėtų jį atšaukti, išleidęs specialų įsaką. Kol kas D. Trumpas to nepadarė, teigia leidinio šaltiniai.
Tyrime taip pat kalbama apie kitas priemones, kurių ėmėsi Baracko Obamos administracija atsakydamas į spec. tarnybų pateiktą informaciją dėl Kremliaus organizuojamų programišių puolimą.
Pasak „The Washington Post“, 2016-ųjų rugpjūtį CŽV direktorius Johnas Brennanas perdavė Baltiesiems rūmams slaptą ataskaitą, kurioje buvo pranešama, kad kibernetiniai išpuoliai buvo vykdomi pagal Vladimiro Putino įsaką. Įsilaužimų tikslas – sutrukdyti Hillary Clinton pasiekti pergalę prezidento rinkimuose. Apie atsakomuosius veiksmus B. Obama paskelbė tik 2016-ųjų gruodį, kuomet įvedė prieš Rusiją naujas sankcijas ir iš JAV išsiuntė 35 rusų diplomatus.
B. Obama taip pat paskelbė, kad JAV „imsis kitų atsakomųjų priemonių savo nuožiūra“. Šios priemonės ekspertų buvo įvardijamos kaip kibernetiniai puolimai, kuriuos Kremlius būtų galėjęs be problemų išaiškinti. Kalbėta apie JAV galimybes „įrodyti savo kibernetinę jėgą“.
Visas šias priemones daugelis JAV, įskaitant ir pačius Baltųjų rūmų administracijos darbuotojus, laikė nepakankamomis. „The Washington Post“ tyrime yra išsamiai atskleidžiama, kodėl rinkimų išvakarėse B. Obama pasirinko nesivelti į aršų konfliktą su Rusija: visų pirma, Vašingtonas nenorėjo santykių blogėjimo, antra, Baltieji rūmai baiminosi kaltinimų atakų panaudojimu politiniais tikslais (siekiant sustiprinti H. Clinton pozicijas rinkimuose).
