Tačiau toks vienašalis veikimas neatskleidžia, kokia komplikuota yra Šiaurės Korėjos dilema. Ištisus dešimtmečius JAV ieškojo būdo, kaip susilpninti Šiaurės Korėjos atomines ambicijas, tačiau jos tik augo. Ekspertai tvirtina, kad lengviau nebus ir į valdžią atėjusiam D. Trumpui.
Kiekviena administracija turėjo kovoti su šiuo klausimu, sako ekspertas Timothys Phillipsas. Jis kartu su kitais pareigūnais ir politikais tvirtina, kad yra daugybė priežasčių, kodėl Šiaurės Korėjos iššūkis yra toks keblus. Pirmiausiai jie nurodo nepastovų ir visagalį 33 metų amžiaus šalies lyderį Kim Jong Uną, tuomet faktą, kad idealus situacijos sprendimas JAV reikštų nesėkmę Kinijai, o kur dar limituotos JAV įtakos priemonės...
Nuolatinė grėsmė
„Niekas dar nesurado atsakymo į šią dilemą per 20 metų. Tai krizė, kuri turi katastrofiškų pasekmių“, - mano JAV-Korėjos politikos ekspertas Scottas Snyderis.
Viskas kaupiasi dar nuo 1995 metų, kuomet JAV ir Šiaurės Korėja pasirašė susitarimą, kad bus sustabdyti ir išardyti seni Pchenjano branduoliniai reaktoriai. Tačiau Šiaurės Korėja pažeidinėjo visus susitarimus, turėjusius reikšti programos stabdymą. Dabar šalis ruošiasi atlikti jau 6-ąjį branduolinį bandymą.
Turint omeny pasaulinę grėsmę, kurią kelia Pchenjanas, JAV administracija mano, jog „laikas kalboms jau baigėsi“. Tokią informacijąžiniasklaidai perdavė JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno reikalams Susan Thornton. Anot jos, D. Trumpas Kinijos prezidentui turėtų pareikšti, jog „tikimasi Kinijos pagalbos didinant spaudimą Šiaurės Korėjai“.
Spaudimas
Analitikai tvirtina, kad kol kas neatsirado jokių naujų būdų, kaip būtų galima spręsti Pchenjano dilemą.
„Dialogas, spaudimas, atbaidymas arba karinės priemonės – iš tikrųjų tai tik klausimas, kaip Trumpo administracija tvarkysis su situacija, kurią paveldėjo“, - sako JAV-Korėjos politikos ekspertas Scottas Snyderis.
JAV gali taikyti daugiau tiesioginio spaudimo. Anot Floridos atstovo Tedo Yoho, kuris pirmininkauja Užsienio reikalų subkomitetui Azijos reikalams, labai svarbu „tvirtas palaikymas informacijos skleidimui uždaroje valstybėje“, valstybinės piliečių kontrolės mažinimas ir apsisprendimas dėl daugiau sankcijų. Administracija jau pranešė naujo svarstymo šiuo klausimu pradžią kovo 31 dieną.
Kitas pasirinkimas yra taikyti spaudimą Pekinui naudojantis vadinamosiosmis antrinėmis sankcijomis Kinijos kompanijoms, kurios bendradarbiauja su Šiaurės Korėja. Tai, anot eksperto Scotto Snyderio, sukeltų trintį.
„Kaip vienašališkai taikyti sankcijas Kinijos kompanijoms, kurios bendradarbiauja su Šiaurės Korėja, kad tai nekeltų grėsmės bendradarbiavimui su Kinija, kurios pagalba reikalinga spaudžiant Šiaurės Korėją“, - klausia S.Snyderis.
Kiti ginčijasi, kad ši prieiga pervertina įtaką, kurią Kinija turi Pchenjanui. Ekspertai pabrėžia, kad nuo tada, kai Kim Jong Unas perėmė valdžią, jis sistemingai užsiėmė „valymu“ ir žudė konkurentus, kurių nemaža dalis buvo tarsi diplomatiniai kanalai su Pekinu.
Įsitraukimas
Tuo tarpu Kinija spaudžia JAV pasirinkti dar vieną prieigą – įsitraukimą. Pekinas mano, kad Šiaurės Korėja galėtų sustabdyti savo branduolinę programą tuo atveju, jei JAV sustabdytų savo karines pratybas su Pietų Korėja.
"Kinijos pasiūlymas yra praktiškas, tikėtinas, protingas, objektyvus ir nešališkas. Mes tikime, kad visos susijusioš pusės gali šaltakraujiškai priimti sprendimus“, - CNN sakė kinikjos ambasados atstovas.
Karinis sprendimas
Didžiausią rūpestį JAV sąjungininkams kelia tai, kad Trumpas gali pasirinkti ir karinį kelią.
„Nei vienas mūsų draugas ir sąjungininkas nenori pradėti kariauti su Šiaurės Korėja, nes jiems tektų didelė žala“, - mano leitenantas generolas Wallace'as Gregsonas, anksčiau vadovavęs JAV jūrų pajėgoms Ramiajame vandenyne.
„Yra priežastis, kodėl Šiaurės Korėja turi daugiau kasybos įrenginių nei bet kuri kita šalis“, - sako jis, turėdamas omenyje režimo turimus požeminius tunelius ir patalpas, kurios gali sutrukdyti pilnai išnaikinti Šiaurės Korėjos turimus branduolinius pajėgumus.
Nacionalinių interesų centro Gynybos studijų programos vadovas Harrys Kazianis tvirtina, kad tokia karininko minėta situacija būtų labai pavojinga visam regionui.
„Sakykime, kad Šiaurės Korėja turi 10 branduolinių ginklų ir pavyksta sunaikinti tik 8 iš jų. Ką tuomet darys Šiaurės Korėja? Didelė tikimybė, kad tiesiog juos panaudos“, - sako mokslininkas. H. Kazianis mano, kad sankcijos iš įvairių šalių yra vienintelis būdas kovoti su Šiaurės Korėjos grėsme.
„Išspręsti problemos nepavyks, tačiau tikrai galime juos pristabdyti“, - mano jis.
