Apie naująjį arsenalą V. Putinas paskelbė anksčiau ketvirtadienį, sakydamas metinę kalbą parlamento aukštiesiems rūmams ir mesdamas iššūkį Vašingtonui dėl naujų ginklavimosi varžybų prieš prezidento rinkimus, beveik neabejotinai pratęsiančius jo valdymą.
V. Putinas šiemet kalbą pasakė ne Kremliuje, kaip įprasta, o šalimais esančiame parodų centre, kur galėjo pademonstruoti virtinę vaizdo montažų, kaip raketos perskrenda kalnus ir vandenynus, lekia virš Atlanto ir smogia JAV Rytų pakrantei.
Prezidentas pacitavo savo 2004 metų kalbą, kurioje žadėjo, kad Rusija sukurs naujos kartos ginkluotės, ir sakė, kad tas pažadas dabar ištesėtas.
„Iš esmės niekas iš tikrųjų nenorėjo su mumis kalbėtis. Niekas mūsų tada nesiklausė. Paklausykit mūsų dabar“, – pareiškė V. Putinas. Po šių jo žodžių susirinkę aukščiausio rango pareigūnai, įstatymų leidėjai ir garsenybės plojo atsistoję.
V. Putinas Rusijos kariškių pastangas pavaizdavo kaip atsaką į Jungtinių Valstijų pastarojo meto veiksmus. Praėjusį mėnesį JAV paskelbė planus iš naujo apsvarstyti savo branduolinį arsenalą ir sukurti naujų mažesnio galingumo branduolinių ginklų.
„Prastas“ atakos klipas
JAV Valstybės departamentas išreiškė pasipiktinimą V. Putino pristatymu ir jo „prastu“ kompiuterinės grafikos vaizdo įrašu, rodančiu raketas, skriejančias virš JAV teritorijos. Departamentas pareiškė, kad Rusijos lyderis patvirtino senus įtarimus apie Maskvos ginklavimosi programą.
„Tikrai gaila, kad teko stebėti animacinį klipą, kuriame vaizduojama branduolinė ataka prieš Jungtines Valstijas“, – žurnalistams sakė atstovė Heather Nauert.
„Tikrai nesidžiaugėme tai matydami. Nelaikome to atsakingo tarptautinio žaidėjo elgesiu“, – sakė ji.
„Prezidentas Putinas patvirtino, ką Jungtinių Valstijų vyriausybė seniai žinojo, bet Rusija iki šiol neigė“, – pridūrė atstovė.
„Rusija daugiau kaip dešimtmetį kūrė destabilizuojančias ginklų sistemas, tiesiogiai pažeisdama savo sutartinius įsipareigojimus“, – pabrėžė H. Nauert.
Konkrečiai ji nurodė, kad Maskva, sukūrusi nuo žemės paleidžiamas sparnuotąsias raketas, pažeidė 1987 metų Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (Intermediate-Range Nuclear Forces Treaty, INF).
INF tuometis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas pasirašė su Sovietų Sąjungos lyderiu Michailu Gorbačiovu; sutartis eliminavo vidutinio nuotolio nuo žemės paleidžiamas balistines ir sparnuotąsias raketas.
Pentagonas reagavo šaltakraujiškiau, jo atstovas tvirtino, kad JAV kariuomenė išlieka „visiškai pasirengusi“ reaguoti į „viską, kas pasitaikys mūsų kelyje“.
Jungtinės Valstijos ilgą laiką kaltino Rusiją pažeidžiant INF ir nors pačios modernizuoja savo branduolinį arsenalą, tvirtina, kad laikosi šios Šaltojo karo sutarties sąlygų.
Šiuo metu JAV ir Rusijos santykiai yra prasčiausi nuo pat Šaltojo karo laikų, dėl konfliktų Ukrainoje ir Sirijoje, taip pat dėl kaltinimų, kad Maskva kišosi į JAV 2016 metų prezidento rinkimus.
Ketvirtadienį JAV taip pat oficialiai pritarė prieštankinių raketų „Javelin“ pardavimui Ukrainai, savo rytinėse teritorijose kovojančiai su Rusijos remiamais separatistais.
JAV Gynybos departamento Gynybos saugumo bendradarbiavimo agentūra (DSCA) nurodė, kad Ukraina paprašė prezidento Donaldo Trumpo administracijos leidimo nupirkti 210 raketų ir 37 leidimo įrenginius už maždaug 47 mln. dolerių (38,6 mln. eurų)
„Fantastiški“ povandeniniai aparatai
Kalboje, kuri truko beveik dvi valandas, 65 metų V. Putinas pademonstravo naujos raketų sistemos bandymus. Jis sakė, kad šios raketos galėtų skristi apie 20 kartų greičiau už garsą ir manevruoti vertikaliai ir horizontaliai. Pasak jo, tokių raketų neturi jokia kita šalis.
„Dėl to jos absoliučiai nepažeidžiamos bet kokių priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemų“, – pareiškė prezidentas ir pridūrė, kad tai yra „idealus ginklas“.
Rusija taip pat sukūrė bepiločių povandeninių aparatų, judančių daug greičiau už povandeninius laivus, galinčius torpeduoti laivus ir nešti branduolines galvutes, sakė V. Putinas.
„Tai tiesiog fantastiška!“ – pridūrė jis.
Gynybos ministras Sergejus Šoigu vėliau sakė, kad Rusijos ginklai galės „įveikti visas egzistuojančias priešraketines sistemas“, tokias kaip JAV planuojamos sistemos Rytų Europoje ir Pietų Korėjoje.
„Šis priešraketinis „skėtis“, pasirodo, truputį „kiauras“, – sakė S. Šoigu, kurį citavo Gynybos ministerija.
V. Putinas Rusijai vadovauja jau beveik du dešimtmečius ir kovo 18-ąją įvyksiančiuose rinkimuose sieks istorinės ketvirtos kadencijos Kremliuje, kuri jo valdymą pratęstų iki 2024 metų.
Savo kalboje jis taip pat išdėstė virtinę vidaus politikos priemonių.
V. Putinas atsisakė dalyvauti televizijos debatuose su kitais kandidatais, bet metiniame pranešime užsiminė, kad tarp pagrindinių numanomos jo naujos šešerių metų kadencijos tikslų bus skurdo mažinimas ir aplinkosauga.
V. Putiną, kuris sakydamas televizijos transliuotą kalbą kosėjo ir buvo privertas padaryti pauzę atsigerti, auditorija salėje sutiko labai entuziastingai, bet kai kurie interneto komentarai buvo mažiau palankūs.
„Senis atkuto tik kalbėdamas apie tai, kaip gali sunaikinti pasaulį. Tiesos akimirka!“ – socialinėje žiniasklaidoje parašė buvęs Kremliaus patarėjas Glebas Pavlovskis.
