Kinija yra ant nuskurdimo ribos dėl prarasto dešimtmečio. Šalia Pekino krizės Japonijos ekonomikos negalavimas atrodo kaip vaikų žaidimas, teigiama foreignpolicy.com.
Šiemet Kinija pralenkė Japoniją, kaip didžiausią ekonomiką išvysčiusi šalis.
Stebina tai, kad Japonija yra vis dar Nr.2. Kaip tolimas giminaitis, kurio mirtis primena, jog jis kažkada buvo gyvas, Japonija nusipelnė dėmesio už savo tylų slinkimą iš pasaulio arenos. Tai nėra neeilinis šalies dingimas, kurios pasaulinis viešpatavimas buvo stebimas pastaruosius 20 metų.
Knyga „Japonija – numeris vienas“ 400 tūkstančių tiražu vargsta kaip viena populiariausių knygų Amazon.com tinklapyje tuo metu, kai „Kaip Kinija užkariaus pasaulį“ yra labiausiai perkama knyga pasaulyje.
Įdomiausia tai, kad Kinija pasiskolino savo ekonomikos modelį iš Japonijos: gamino nebrangias prekes eksportui tam, kad sukauptų kapitalą savo šalyje, bloginant partnerių prekybą. Kartais atrodo, kad pasikeitė tik vardai. Jei Detroito automobilių gamintojai kartą jau pasmerkė Honda ir Toyota dėl dempingo, degalus taupančių sedanų Amerikos namų šeimininkėms, Iždo sekretoriai dabar grąžo rankas dėl juanio nuvertėjimo, kol Kinija kenčia nuo jų pertekliaus.
Kinijos lyderiai pamaloninti, kad nugalėjo Japoniją jos pačios žaidime, tačiau šis pokštas gali atsigręžti ir prieš juos pačius. Tiesą sakant, jiems būtų gerai pakeisti kryptį, kad nepakartotų Japonijos vystymosi kelio. Žinoma, Japonijos eksporto augimo gaudesys skambėjo pastaruosius keturis dešimtmečius. Tačiau nelabai vertinama Japonijos valiuta nusinešė vieną didžiausių pasaulio istorijoje burbulų, kurio sprogimo galimybė iki dabar varžo Japoniją.
Iš tiesų, stipresnė valiuta būtų išgelbėjusi Japoniją nuo ekonominio žlugimo, jei šalies ekonomika galėtų perimti eksporto estafetę. Tuo metu į eksportą orientuotos pramonės šakos nebuvo pritaikytos prie vidaus ekonomikos. Sukurta kaip rami Japonijos oazė, gaunanti pelną iš eksporto, vidaus ekonomika smerkė konkurenciją.
Buvęs Japonijos Finansų ministro pavaduotojas Eisukke Sakakibara pavadino šią ekonomiką „dvilype“, kurioje pasaulinio lygio eksportuotojai egzistavo šalia vidaus kompanijų, kurios buvo griežtai reguliuojamos subsidijomis iš valstybės biudžeto, kas lėmė jų nekonkurencingumą. Japonijos paslaugų sektorius atsiliko nuo gamybos. Neturėdamas išeities ir praradęs daug pinigų, Japonijos bankas ėmėsi žaliavų ir nekilnojamo turto sektoriaus vietoj investavimo į naujoves.
Bankrutavę eksportuotojai nemetė verslo; jie prisijungė prie vidaus sektoriaus ir pardavė savo nekonkurencines prekes vidaus rinkoje. Pavyzdžiui, Japonų mobilieji telefonai anksčiau buvo laikomi geriausiais pasaulyje, tačiau dabar jie technologiškai paseno ir jų vargiai gali rasti už Japonijos ribų. Permokėjimas už prastus telefonus yra viena, tačiau vidaus produktų palaikymas išaugo net iki medikamentų. Japonų gydytojai ėmė skirti pasenusius vaistus, kurie patyrė nesėkmę užsienyje.
Ono Pharmaceutical Kinedak kompanija, kuriai nepavyko užsitarnauti pripažinimo Jungtinėse Amerikos valstijose, nes jų produkcija neturėjo jokio poveikio žmonėms, Japonijoje kasmet paduoda savo prekių už 160 milijonų dolerių. Ir dar yra šimtai tokių pavyzdžių, kaip Japonija gelbėjo savo šalies vidaus produktą, nepripažintą užsienyje.
Istoriškai Kinijai suteikta galimybė padaryti tai, ko nepavyko Japonijai, kurios ekonomika nebuvo laiku subalansuota. Taigi, kol žaidimas buvo remiamas ilgalaikiu ekonomikos modeliu, vietoj to, kad iš naujo subalansuotų savo ekonomiką, Japonija išėjo iš rikiuotės. Globalinė finansų krizė tapo laimingu atsitiktinumu Kinijai.
Kinijos lyderiai gavo signalą, kad rėmimas tik eksportu reiškia priklausomybę nuo nepatikimų užsieniečių, krizė jiems priminė apie perbalansavimo būtinybę. Valiutos pabrangimas, atlyginimų didėjimas ir kitos perbalansavimo priemonės yra taikomos ne dėl altruistinių norų. Viena iš Kinijos perspektyvų - lengvas žiniasklaidos ir finansų kontrolės praradimas. Paslaugų sektoriaus reguliavimo sustabdymas gali būti tiesiog gąsdinantis politinis pasiūlymas, tačiau tikriausiai mažai tikėtinas, kol eksportas neišseks.
Kinija rizikuoja netekti paramos iš kitų šalių, kai industrinis skambesys pasieks ir ją. Tačiau juk istorija ne visada kartojasi. Atrodo, kad Kinijos lyderiai yra pasirengę vesti ją patvaresniu raidos keliu. Lieka tik įgyvendinti šiuos ketinimus.
