Vertėja Rima Gedvilaitė Blumenzon jau 20 metų gyvena Raananos miestelyje, įsikūrusiame už 15 km nuo Tel Avivo. Antradienis turėjo būti niekuo neišsiskirianti diena, nors gyventojai jau buvo įspėjami dėl galimos galingos atakos.
Apšaudymas įvyko šventės išvakarėse
Trečiadienį žydai turėjo švęsti savo Naujuosius metus. Kaip ir prieš kiekvieną šventę, jos išvakarėse šeimininkės namuose tvarkėsi, ruošė patiekalus.
„Šeštą valandą vakaro gavome pranešimą, kad turėtume būti šalia apsaugos kambarių, kadangi laukia neramus vakaras.
Kaip jie ir minėjo, neramus vakaras prasidėjo apie septintą valandą, kažkur nuo septynių iki aštuonių, kai iš tikrųjų į Izraelį buvo paleista apie 200 raketų. Visos šeimininkės turėjo išjungti orkaites ir eiti į slėptuves“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo R. Gedvilaitė Blumenzon.
Kaip pasakoja lietuvė, kai kuriuose namuose yra specialus kambarys, kuris atlieka slėptuvės funkciją. Rimos namuose slėptuve yra rūsyje, ji skirta viso namo gyventojams.
Priedangos ieškojo gatvėje
Tą vakarą vyriausiasis Rimos sūnus buvo išėjęs pas pažįstamą. Prasidėjus sirenoms, Rima nurodė sūnui nevažiuoti namo autobusu ir išvyko pati jo pasiimti.
„Sirena mus „pagavo“ vidury gatvės. Mes išlipome iš automobilio ir visi kartu ėjome prie sienos, kad būtume kuo toliau nuo automobilių, kad jeigu (raketa – red. past.) pataikytų, nebūtų sprogimo, stiklų ir pan. Gultis ant žemės, rankas ant galvos ir taip save saugoti“, – pasakojo lietuvė.
Vos tik atrodo, kad pavojus praėjo – vėl sirenos. Lipti iš automobilio ir gatvėje ieškoti bunkerio Rima su sūnumi turėjo kelis kartus.
Tuo metu kiti du Rimos sūnūs buvo likę namuose. Pasigirdus sirenos, jie kartu su kaimynais nusileido į rūsį.
Pirmosios akimirkos po atakos: „Pasijutome, kad esam alkani“
Pasak pašnekovės, viskas tęsėsi valandą.
„Iš tikrųjų buvo labai labai stiprūs sprogimų garsai“, – sakė R. Gedvilaitė Blumenzon.
„Sąlyginai pas mus buvo gal 5–6 sirenos, buvo vietų, kur sirenos kaukė be perstojo. Bet viskas baigėsi ir baigėsi. Grįžom namo. Pasijutome, kad esam alkani. Išsikepėm kiaušinienę. Sėdam prie vakarienės stalo kiekvienas su savo įspūdžiais. Pasikalbėjom, pabendravom ir gyvenimas toliau tęsiasi“, – šyptelėjo ji.
Nors per 20 metų Izraelyje ji ne pirmą kartą buvo panašioje situacijoje, Rima pripažįsta, kad baimės buvo. Juolab, kad priedangos teko ieškoti gatvėje.
„Tuo metu širdis dundėjo visa tai girdint ir tiesiog būnant gatvėje. Taip susiklostė aplinkybės“, – komentavo Izraelyje gyvenanti vertėja.
Visas pokalbis ir ekspertų įžvalgos – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“:
